Dvimiesčio plėtra
Apie pigių skrydžių bendroves kalbama ne tik sostinėje. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio projekte neapsieinama be Karmėlavos oro uosto plėtros bei pigių skrydžių bendrovių „Ryanair“ ir „Wizzair“ atėjimo. Vis dėlto Kaunui reikėtų pagerinti kelių infrastruktūrą. Oro uostas turėtų būti susietas su geležinkeliu, praverstų geresnis jo susisiekimas su Vilniumi.
Politikai jau skaičiuoja didžiulę ekonominę naudą, kurią atneštų išplėtotas oro uostas. Vilniaus ir Kauno savivaldybės ketina prisidėti prie išlaidų skrydžių ir regiono reklamai bei užtikrinant tiesioginį susisiekimą su Kauno oro uostu autobusais. „Kauno oro uostas pasižymi neribotomis plėtros galimybėmis, todėl turi puikią progą tapti svarbiausiu skrydžių centru Lietuvoje. Prognozuojame, kad pigių skrydžių bendrovių paslaugomis besinaudojantys oro turistai Vilniaus ir Kauno dvimiestyje per metus išleistų 36,2 mln. Lt“, – dar nenušautą briedį dalijosi sostinės meras Artūras Zuokas. Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus teigimu, žemų kainų oro bendrovių atėjimas skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą, atsirastų naujų darbo vietų. Skaičiuojama, kad per dvi dienas mūsų šalyje besilankantis turistas vidutiniškai išleidžia daugiau kaip 900 Lt.
Sėkmės metai
Nuo oro bendrovės „airBaltic“ veiklos pradžios praėjo vos vieni metai, o ji jau atidarė biurą Vilniaus centre. Pasak kompanijos atstovų, klientų gausėja kas mėnesį, ir tai viršija prognozes. Šiemet birželį keleivių srautas padidėjo tris kartus, palyginti su praėjusių metų pirmu vasaros mėnesiu. O skrydžių išaugo beveik keturis kartus.
Kaip teigė „airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas, Rygoje įsikūrusiai bendrovei prireikė 10 metų, kad pasiektų tai, ką Vilniuje pasiekė per vienus. Latvijoje 9 darbo metų pelnas atitinka Lietuvoje uždirbtą per metus. Nesunku suvokti, kad tokius skaičius lemia keliautojai – dažniausiai vidutines pajamas gaunantys lietuviai.
Bendrovės rinkodaros skyrius neprašovė pro šalį. Neseniai „airBaltic“ keleivius viliojo akcija, per kurią lėktuvo bilietai kainavo vos 1 Lt. Žinoma, to neužtenka. Keleivis turi sumokėti oro uosto mokestį. Anksčiau lietuviai nepatikliai žvelgė į tokius pyragus, vis dėlto dabar įsitikina, kad skristi išties pigu. Pavyzdžiui, keliaujant į Berlyną tektų sumokėti 137 Lt. Pigiau nei autobusu. Vos tik paskelbus akciją, bilietai buvo kaipmat išgraibstyti.
Klientų neapgaudinėja
Pasak „BTI West Express“ komercijos direktoriaus Julijaus Fišo, pigių skrydžių bendrovės neapgaudinėja klientų. Jie laimi pasirinkę novatorišką marketingo politiką. Pigių skrydžių bendrovių yra labai įvairių. Kol kas tipišku pavyzdžiu Lietuvoje galėtume laikyti „Ryanair“. Jos lėktuvai pradės skraidyti ir į Kauną.
Anot J. Fišo, pigių skrydžių bendrove laikoma „airBaltic“ išties yra tradicinė kompanija, turinti pigių skrydžių bendrovės bruožų. Tokios labiau atsako už savo klientus ir prisiima daugiau įsipareigojimų. „Nuolaidos baigiasi, kai lėktuvai būna pilni. Žema kaina nustatoma dėl vienos priežasties: kuo daugiau parduoti bilietų. Tai būdinga bet kuriam verslui“, – analizuoja pašnekovas. Šio verslo atstovai to nevadina kainų dempingavimu. Tai išradingas marketingas: bilietai parduodami pigiau, tikintis, kad dalį pavyks parduoti brangiau.
J. Fišo nuomone, tokių bendrovių paslaugų privalumas yra tai, kad daugiau žmonių gali pasinaudoti jų paslaugomis. Be to, pigių skrydžių oro bendrovės priverčia peržiūrėti ir kitų oro bendrovių kainodaros principus. Matome ir akivaizdžius šios konkurencijos rezultatus: tradicinės bendrovės įprastomis kelionių kryptimis bilietus parduoda 40–50 proc. pigiau.
Neišlaidūs turistai
Tokių bendrovių trūkumas – atsirandanti didelė įtampa rinkoje. Tradiciniai kelionių paslaugų teikėjai patiria didelių nuostolių. Keleivių srautas padidėja dažniausiai mažas pajamas gaunančių žmonių sąskaita. Tokie klientai nepatenkina vietos rinkų lūkesčių. Jei daug žmonių renkasi pigių skrydžių bendroves, vargu ar jie atvykę naudosis restoranų, viešbučių paslaugomis, gausiai pirks parduotuvėse.
Tradicinių bendrovių didžiausias privalumas, kad jos gali iškart suplanuoti kelionę taip, kad keleivis iš vieno lėktuvo tranzitu persėstų į kitos bendrovės lėktuvą. Skrydis neprasideda iš punkto A ir nesibaigia punktu B. Pigių skrydžių bendrovėse galima iš vieno oro uosto skristi į kitą. Norėdamas tęsti kelionę, keleivis turi vėl pirkti bilietą. Tai ir yra pats didžiausias pigių skrydžių bendrovių trūkumas. Paskaičiuota, kad kelionė persėdant su pigių skrydžių bendrovėmis, sudėjus visas būtinas išlaidas, tampa keliskart brangesnė, nei skristum su tradicine oro bendrove. Pigių skrydžių bendrovės skirtos tiems, kurie turi ribotas pajamas ir keletą kartų gyvenime nori paskraidyti.
Laimi pirmieji
„Manau, daug pigių skrydžių bendrovių bandys pradėti skrydžius ir juos po to nutrauks“, – prognozuoja J. Fišas. Jo nuomone, tradicinės bendrovės prisitaikys prie sąlygų ir ims piginti paslaugas. Ekspertas įsitikinęs, kad ateityje Lietuvoje turėtų daugėti svečių iš užsienio, atvykstančių pailsėti, pakeliauti ar į dalykinius sutikimus, konferencijas. Mūsų šalyje yra geros sąlygos svečiui užsukti trumpai, vilioja graži gamta. Regis, užsienio turizmo kompanijos samdys lėktuvus ir skraidins turistus tam tikromis progomis. Bet tai nebus pigių skrydžių kompanijos. Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostų krūvis didės, todėl reikia gerinti jų infrastruktūrą.
