aA
Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus visada sulauks pagalbos, nėra. Tuo įsitikino vienas panevėžietis, kai šią vasarą pateko į eismo įvykį.
© Shutterstock nuotr.

Nors dėl avarijos buvo kaltas kitas vairuotojas, draudimas atsisakė panevėžiečiui padengti visus patirtus nuostolius.

Kaip „Sekundei“ pasakojo vienos įmonės savininkas, liepos pabaigoje jis su tarnybiniu automobiliu pateko į eismo įvykį. Iš karto apie tai informavo draudimo bendrovę, kurioje automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Po 15 dienų iš BTA draudimo sulaukė laiško, kad jie gali atlyginti kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų žalos. Tačiau tokia suma vyro netenkino, mat jos nebūtų pakakę sutvarkyti automobiliui, o vežti pogrindyje dirbantiems meistrams nenorėjo.

„Tik rugpjūčio viduryje jie man atsiuntė įvertinimą ir pasiūlė padengti per 2 tūkst. eurų nuostolį. Tačiau aš nesutikau ir paprašiau nurodyti automobilių servisus, kurie turi sudarę sutartį su draudimu. Visuose milžiniškos eilės, kai kuriuose jų reikėjo laukti kone du mėnesius. Nuvežiau ten, kur laukimo laikas buvo trumpiausias – dvi savaitės“, – pasakojo verslininkas.

Kadangi tai buvo įmonės mašina, be kurios veikla neįmanoma, mat kiekvieną dieną tenka išvežioti produkciją, panevėžietis BTA draudimo atstovo pasiteiravo, ar tokiais atvejais galima nuomotis kitą automobilį. Atsiųstame laiške buvo parašyta, kad draudimas pakaitinio automobilio nuomos paslaugų neteikia, tačiau esant būtinybei jį galima išsinuomoti, kol bus išmokėta BTA apskaičiuota išmoka už apgadintą automobilį. Tiesa, nuomos paslaugos apmokamos tik tuo atveju, jeigu automobilis būtinas ir dėl to žmogus ar įmonė gali prarasti pajamų.

Įmonės vadovo nuomone, sąlygas jis atitiko, tad iš automobilių nuomos bendrovės išsinuomojo automobilį, kol bus sutvarkyta per eismo įvykį apgadinta jo transporto priemonė.

„Viena iš sąlygų buvo ta, kad nuomotas automobilis būtų naudojamas tik darbo dienomis, o nuomos kaina neviršytų vidutinių įkainių. Taip ir padarėme – savaitgaliais ir švenčių dienomis automobilis nebuvo naudojamas. Be to, gavome ir nemažą nuolaidą. Iš draudimo gavau atsakymą, kad mano prašymas kompensuoti pakaitinės transporto priemonės nuomą patenkintas, tačiau kai atėjo laikas apmokėti sąskaitą, manęs laukė netikėtumas“, – kalbėjo panevėžietis.

Atsisakė atlyginti nuostolius

Kadangi automobilių servise, kuris buvo rekomenduotas draudimo bendrovės, verslininko transporto priemonė buvo tvarkoma visą mėnesį, pakaitiniu automobiliu teko naudotis ilgą laiką. Už nuomą įmonė pateikė kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų sąskaitą, tačiau BTA savo klientą informavo, kad galės sumokėti vos 400 eurų.

„Patys leido išsinuomoti pakaitinį automobilį, o kai reikėjo apmokėti sąskaitas, pradėjo išsisukinėti, neva turi būti protingumo kriterijai ir jie gali apmokėti tik už 10 nuomos dienų. Nors apie tai iš pradžių net nebuvo jokios kalbos“, – nusivylimo neslėpė vyras.

Draudimas atsisakė atlyginti ir kai kurias automobilio remonto išlaidas. Pasak verslininko, didžiausias smūgis kliuvo į automobilio galą, tačiau per susidūrimą buvo pažeistas ir radiatorius.

„Man buvo pasakyta, kad jeigu samdysiu nepriklausomą ekspertą ir jis patvirtins, jog automobilio radiatorius trūko nuo smūgio, jie jį sutaisys, bet neturiu tiek laiko žaisti, todėl radiatorių teko taisyti iš savo lėšų“, – pasakojo panevėžietis.

Per metus draudimas šiam vyrui pabrango apie 30 proc. – civilinės atsakomybės draudimas šoktelėjo nuo 120 iki 193 eurų. Be to, jis kasmet moka ir KASKO draudimą, kuris praėjusiais metais siekė 422 eurus. O naudos jokios – atsitikus draudžiamajam įvykiui, kai kaltininkas net ne pats, negali būti apsaugotas nuo finansinių nuostolių.

Patekęs į avariją nusivylė draudimu: daugiau su jais reikalų neturėsiu
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Savo atsisakymą atlyginti patirtus nuostolius motyvavo tuo, kad automobilis buvo nuomojamas per ilgai, bet juk aš negaliu paspartinti visų įvykių. Jų nurodyto serviso meistrai automobilį taisė visą mėnesį, be to, dar dvi savaites buvau priverstas laukti, kol priims. Aišku, galėčiau draudimo bendrovę paduoti į teismą, bet tiesiog gaila brangaus laiko. Net neabejoju, kad tokių klientų, nukentėjusių dėl nesąžiningo BTA verslo, yra gerokai daugiau, tik visi supranta, jog jau geriau tuos pinigus užsidirbti, negu savo laiką ir finansus eikvoti bylinėjantis teismuose. Tik žinau, kad su šia kompanija daugiau reikalų neturėsiu“, – sakė panevėžietis.

Deja, atsakymo, kodėl klientui buvo padengti ne visi patirti nuostoliai, „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus projektų vadovė Raimonda Mailaitė pateikti negalėjo. Buvo motyvuojama, kad komentuoti situacijos negalima neturint kliento rašytinio originalaus sutikimo viešinti informaciją.

„Kol nesame įsitikinę, kad tai parašė jis, mes komentuoti negalime“, – teigė R. Mailaitė.

Nuo draudimo bendrovės nukentėjęs panevėžietis išsiuntė bendrovei registruotą laišką, kad sutinka viešinti visą informaciją, susijusią su jo asmeniu. Tačiau ir tada BTA atstovė pasakė nekomentuosianti, nes sutikimas yra netinkamas, nors minėjo, kad toks raštas gali būti laisvos formos.

„Mes sakėme, kad kol neturime kliento rašytinio originalaus sutikimo viešinti informaciją ir nesame įsitikinę, kad tai parašė jis, mes komentuoti negalime. Taip, sutikimą gavome, tačiau gauto sutikimo mes priimti negalime, nes jis yra netinkamas“, – tvirtino R. Mailaitė.

Gelbsti ne tik teismas

Ginčai, kylantys tarp klientų ir finansų institucijų, sprendžiami teismuose, tačiau yra dar vienas – neteisminis – kelias: kreiptis į Lietuvos banką.

Praėjusiais metais iš visų skundų Lietuvos bankui dėl ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių daugiausia buvo dėl draudimo bendrovių – net 58 proc. Didžiausia dalis – 108 skundai iš 473 buvo susiję su transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Iš viso 2017 m. sulaukta 814 skundų. 2016 m. Lietuvos bankas sulaukė 844 skundų, iš kurių 424 susiję su draudimo įmonėmis.

Dažniausia kreipimosi priežastis – draudiko atsisakymas pripažinti įvykį draudžiamuoju, kai, įvykus eismo įvykiui, sprendžiama dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką. Didelė dalis ginčų, susijusių su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kilo ir dėl draudimo išmokos, kai yra nesutariama, kokio dydžio žala turėtų būti kompensuojama.

2016 m. 36 proc. vartotojų reikalavimai buvo pagrįsti, todėl Lietuvos bankas priėmė sprendimą vartotojo naudai. Daugiausia vartotojo naudai priimtų sprendimų – dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių – 38 proc., 32 atvejais ginčą abi šalys baigė taikiu susitarimu.

Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčų yra rekomendaciniai ir neprivalomi vykdyti, didžioji dalis draudimo įmonių – 79 proc. – Lietuvos banko sprendimus vartotojo reikalavimą patenkinti įvykdė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės, priversti lipti per kaimynų tvoras (2)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Vokietija nepasieks 1 mln. elektromobilių savo keliuose tikslo iki 2020 metų (4)

Vokietija nepasieks savo tikslo iki 2020 metų keliuose turėti 1 mln. elektromobilių, trečiadienį...

Pradėtas „Rail Baltica“ projekto auditas (4)

Lietuvos aukščiausioji audito institucija, Latvijos valstybinė audito institucija ir Estijos...

„Scania“ pasirinko Lietuvą – mūsų keliuose testuos vandenilio technologijas

Švedijos koncernas „ Scania “ CV AB kartu su savo atstovu Lietuvoje UAB „Scania Lietuva“ ir...

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ gali pasiekti rekordą (10)

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ per šių metų vasaros sezonąperskraidino 18...

Top naujienos

STT paskelbė statistiką apie gimines savivaldybėse: reakcija stulbinanti (100)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) birželį paskelbė analizę, kuri rodo, kad beveik penktadalis...

Kiemą iškniso ir dingo: neįmanoma net išeiti iš laiptinės, priversti lipti per kaimynų tvoras (2)

Socialiniame tinkle „Facebook“ tauragiškiai įvedė naują madą – apie problemas praneša...

Į Lietuvą atvykę italai smarkiai nustebo: manėme, kad čia visi vilki treningus ir mušasi (4)

Tą rytą prieš skrydį mano draugai italai , Pietro ir Simone, net nesudvejoję, apsiavė...

Kova įsisiūbuoja: Skvernelis į Lietuvą vilioja 12 užsienio prekybos tinklų (362)

Jau kitą savaitę Vyriausybėje bus praskleistas paslapties šydas ir įvardintos konkrečios...

DELFI nufilmavo, kas vyksta Labanoro girioje: prieš įsigalint draudimui kirsti griūva aukščiausios pušys (197)

Pastarosiomis dienomis Labanoro girioje daugiau miškavežių nei grybautojų. Šiuo metu šioje...

Lietuviai nuo alkoholio priklausomybės gydėsi ir prieš 200 metų: vaistų atsigabendavo net iš Nikaragvos (34)

Priklausomybės ligos ir jų gydymas Lietuvoje – apipintas diskusijomis, mitais ir baime, o...

Indrė Makaraitytė. Karšta žarijų duobė Gitanui Nausėdai – tylioji dauguma, kuri prieš gėjų teises (257)

Gitanas Nausėda net pačiam sau turbūt netikėtai sugalvojo, kad vienos lyties asmenų...

Ko neparodė TV kameros: po viešo Gražulio atsiprašymo sekė kitas susitikimas, po kurio palangiškė negali ramiai miegoti (90)

Nuo pat pirmosios skandalo dienos žinomas politikas Petras Gražulis ir palangiškė Birutė...

Suvalkiečiai kasa bulves – pirmosios vagos džiugina, bet yra ir baimių

Vilkaviškio rajone prasidėjo bulviakasis. Pirmasis derlius džiugina, tačiau baiminamasi, kad...