aA
Ketvirtadienį viešai paskelbtas Aplinkos ministerijos parengtas Nacionalinis oro taršos mažinimo plano projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas sieros dioksido, azoto oksidų, amoniako, nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) ir kietųjų dalelių taršos mažinimui. Tiesa, jame nurodytos tik gairės, bet ne konkrečios priemonės siekti numatytų tikslų.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Sieros dioksido koncentracija visose valstybinio oro monitoringo stotyse, kuriose koncentracija matuojama, ribinės vertės aplinkos ore neviršijo, todėl oro kokybė dėl sieros dioksido koncentracijos vertinama gerai.

Vis dėlto didelis jo koncentracijos padidėjimas tam tikrose stotyse parodo riziką ir blogėjančią oro kokybę tų stočių matavimo zonose. Todėl, kaip teigiama oro taršos mažinimo plano projekte, dėl šios priežasties papildomai turėtų būti skiriamas dėmesys sieros dioksido taršos šaltiniams Vilniaus, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Kėdainių miestuose.

Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio prognozavimas rodo, kad jei nebus keičiamos esamos politikos kryptys ir priemonės, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto sieros dioksido kiekio tikslai nebus pasiekti, o išmestas jo kiekis pasižymės didėjimo tendencija iki 2030 m.

Azoto oksidų koncentracijos aplinkos ore, matuojamos stotyse, dinamika rodo, kad oro kokybė koncentracijų požiūriu Lietuvoje gerėja, tačiau didžiausiuose ir labiausiai „automobilizuotuose“ šalies miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo fiksuotas azoto oksido koncentracijos padidėjimas, todėl, kaip teigiama projekte, tikslinga siekti juose gerinti oro kokybę mažinant azoto oksido koncentraciją aplinkos ore.

Atkreipiamas dėmesys, kad sumažėjo valandų skaičius, kai buvo viršyta 1 valandos azoto dioksido koncentracijos ribinė vertė, lyginant 2005 ir 2016 m. duomenis. Tokia mažėjimo tendencija vertintina teigiamai, tačiau koncentracijos ribinė vertė vis dėlto buvo viršyta ir tai lemia poreikį taikyti priemones, skirtas azoto oksidų koncentracijai mažinti.

Kaip teigiama Oro taršos mažinimo plano projekte, didžiausiu išmetamu NMLOJ kiekio sumažėjimu pasižymėjo lengvųjų automobilių ir benzino garavimo subsektoriai, tačiau paskirstant naftos produktus išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 7,8 proc., iš ne pieninių galvijų ūkių mėšlo išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 10 proc.

Siekiant mažinti NMLOJ išmetimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, taikytinoms naftos perdirbimo sektoriuje, naftos produktų paskirstymo sektoriuje, tvarkant mėšlą galvijų ūkiuose. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. apie 18,4 proc. NMLOJ išmesta iš namų ūkių, šiame sektoriuje taip pat turėtų būti imamasi priemonių.

Prognozuojama, kad tarp reikšmingiausių NMLOJ teršėjų ateityje neturėtų likti lengvųjų automobilių, tačiau didės pramonės procesų neigiama įtaka.

Nors 2005-2015 m. išmestas amoniako kiekis vidutiniškai per metus mažėjo tik 1,1 proc., per visą laikotarpį užfiksuotas 11,1 proc. sumažėjimas, kuris rodo jau pasiektą Aplinkos apsaugos strategijoje numatytą sumažinimo tikslą.

Išmestas amoniako kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus sumažėjo daugiau nei 25 proc., tuo metu iš kitos žemės ūkio veiklos, įskaitant neorganinių azoto trąšų naudojimą, išmestas amoniako kiekis padidėjo 2 proc. Dėl šios priežasties, siekiant vystyti žemės ūkio sektorių ir išlaikyti jau pasiektą amoniako sumažinimo tikslą, dėmesys turėtų būti sutelktas į priemones, skirtas neorganinių azoto trąšų naudojimui mažinti.

Kelių transporto sektoriuje dėmesys turėtų būti sutelktas tiek į taršos mažinimą iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkvežimių ir autobusų, kadangi šių kelių transporto priemonių išmestas kietųjų dalelių kiekis 2015 m. sudarė beveik 78 proc. viso kelių transporto sektoriaus išmesto jų kiekio.

Tarp kitų sektorių išskirtinas viešosios energijos gamybos sektorius, kurio išmestas kietųjų dalelių kiekis 2015 m. sudarė apie 3,2 proc. viso išmesto jų kiekio.

Pirminiam oro taršos mažinimo plano projekto tikslui įgyvendinti numatoma sumažinti sieros dioksido taršą, didžiausią dėmesį skiriant priemonėms mažinti taršą viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriuose.

Didelį dėmesį planuojama skirti azoto oksidų sumažinimui transporto sektoriuje, taip pat NMLOJ taršos sumažinimui naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektoriuje, namų ūkiuose. Pastarajame taip pat norima sumažinti kietųjų dalelių keliamą taršą.

Tuo tarpu žemės ūkio sektoriuje bus siekiama mažinti amoniako keliamą taršą.

Kaip pabrėžiame plano projekte, aplinkos oro tarša neigiamai veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir ekosistemas, užteršia dirvožemį, neigiamai veikia vandens kokybę, gyvūnų sveikatą, keičiant jų gyvenimo trukmę, reprodukcines galimybes.

Planas apima priemones, numatomas įgyvendinti iki 2030 m., paskirstant jas pagal metus, priklausomai nuo priemonių pobūdžio, jų įgyvendinimo poreikio ir tinkamiausio įgyvendinti laikotarpio.

Taršos mažinimo planas, kaip įpareigoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas, turi būti patvirtintas iki gruodžio 31 d.

ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepą Aplinkos ministerijos paviešintą Taršos mažinimo planą pavadino „visišku oru“. Jis sakė, kad „toks, koks yra dabar, planas tikrai nepasieks Vyriausybės“ ir su ja nėra suderintas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pats teigė sutinkantis su S. Skvernelio išsakyta kritika Taršos mažinimo planui. Anot ministro, planas turėjo būti geriau suderintas.

„Tikrai tobulinsime (planą. - ELTA). Kritika yra pagrįsta, nes iš tikrųjų turėjo būti daugiau konsultacijų. Ministerijos tarnautojai pasielgė labai biurokratiškai, tiesiog nusiuntė derinimui nelabai suderinę pozicijas ir iš to kilo tokia diskusija, kuriai nebuvo pasirengta“, - Eltai sakė K. Navickas.

Europos Komisijos 2017 m. ataskaitoje apie Lietuvą nurodoma, kad nors išmetamų į atmosferą teršalų koncentracija šiuo metu neviršija taikomų nacionalinių ribų, vis dėlto oro kokybė Lietuvoje nesiliauja kėlusi nerimą.

Komisijos vertinimu, didesnieji miestai kenčia nuo transporto priemonių spūsčių, prastos oro kokybės ir kitų problemų, o miestų savivaldybėms trūksta lėšų jas išspręsti.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Itin smarkiai auga per Lietuvą geležinkeliu gabenamų krovinių kiekiai iš Kinijos (3)

„Lietuvos geležinkeliai“ savaitgalį pervežė šimtąjį traukinių sąstatą su Kinijos...

Alytaus, Vilniaus bei Utenos apskrityse eismo sąlygas sunkina plikledis (2)

Ankstų sekmadienio rytą Klaipėdos ir Telšių apskrityse silpnas lietus, kitur be kritulių. Oro...

Nuo sekmadienio – dešimtadaliu daugiau traukinių reisų (4)

Nuo sekmadienio galioja nauji traukinių tvarkaraščiai, įvairiomis kryptimis kursuos 12 proc....

„Small Planet Airlines“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (41)

Finansinių sunkumų kamuojama užsakomųjų skrydžių bendrovė „ Small Planet Airlines “...

Už savavaldžiavimą bus teisiami tolimųjų reisų bendrovės darbuotojai (32)

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai...

Top naujienos

Kručinskai vaiko teisių į namus nebeįsileis: gyvename baimėje (81)

Eglė ir Gintaras Kručinskai atgavo vaikus po to, kai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (717)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Seimas taiso savo klaidas: padidino mokesčius turtingiesiems (13)

Priimdami mokesčių reformą parlamentarai praleido pro akis faktą, jog dideles pajamas...

Streikuojantys mokytojai sulaukia ir finansinės paramos (205)

Penktą savaitę streikuojantys mokytojai sulaukia ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos.

Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus konfliktas internete sukėlė audrą: lietuviško kaimo šaknys išlindo (37)

Lietuviškosios mados korifėjus Juozas Statkevičius itin aštriai pakomentavo, ką mano apie...

Sumaištis Prancūzijoje: Maskva grįžta ir gali smogti daug taikliau (251)

Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie...

DELFI TV Gyvai: kaip reikia suprasti NT rinką — didžiausios pirkėjų ir pardavėjų klaidos

Kur geriausia ieškoti informacijos apie NT rinką? Kokios didžiausios būsto pirkėjų klaidos? Kaip...

Vyriausybė nenori Vėlinių paskelbti nedarbo diena (44)

Vyriausybė ketina trečiadienio posėdyje nepritarti Seimo narių siūlomoms Darbo kodekso...

Neramios kojos gali išvaryti iš proto: sindromas atsiranda dėl kelių medžiagų trūkumo (10)

Jei nuolat maudžia, trūkčioja, dilgčioja kojas, norite jas judinti, kad nors trumpam nieko...