Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, per pirmuosius tris šių metų mėnesius mūsų šalyje pirmą kartą buvo įregistruota 34,211 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių. Tai šiek tiek daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kuomet į Lietuvą buvo įvežta ir įregistruota 28,224 tūkst. naudotų transporto priemonių.
Nors naudotų automobilių pardavimai šiemet ir paaugo, jie vis tiek yra gerokai mažesni nei buvo prieš pandemiją ir Rusijos karą Ukrainoje. Pavyzdžiui, per pirmuosius tris 2019-ųjų mėnesius Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti beveik 42 tūkst. naudoti lengvieji automobiliai.
Verslininkai sako, kad naudotų automobilių rinką vis dar riboja tiekimo problemos, kurios lemia ne tik mažesnį pasirinkimą, bet ir augančias kainas.
Ilgisi ukrainiečių bangos
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis pasakoja, kad prekyba naudotais automobiliais buvo smarkiai suaktyvėjusi praėjusių metų balandį-birželį. Tuomet Ukraina panaikino muitus į šalį įvežamiems automobiliams, tad mašinų prekyvietes Lietuvoje užplūdo pirkėjai iš šios šalies. Liepą muitai buvo grąžinti, o prekyba Lietuvos turguose vėl aprimo.
Ukrainiečių į Kauno automobilių turgų vis dar atvyksta, tačiau jų skaičiaus nebegalima vadinti banga. Taip pat čia lankosi baltarusiai, latviai, lenkai, kirgizai.
„Lietuvoje daug naudotų automobilių yra perkama tuomet, kai ateina pirkėjai iš didelių užsienio šalių. Tuomet pirkimas būna rimtas, o dabar negaliu sakyti, kad štilis, bet ramiau – žmonės žiūrinėjasi, vyksta derybos“, – kalba V. Naujanis.
Jis sako, kad prekybą naudotais automobiliais veikia sezoniškumas, daugiau transporto priemonių parduodama atšilus orams, todėl tikimasi, kad pavasariui įsibėgėjus į turgų atvyks ir daugiau pirkėjų.
Tiesa, nebūtinai visi pirkėjai ras pageidaujamus automobilius, kadangi naudotų transporto priemonių pasirinkimas Vakarų Europoje vis dar yra gana menkas.
„Čia uždara grandinė, nes žmonėms vis dar reikia ilgai laukti naujų automobilių, todėl jie ilgiau važinėja senaisiais. Jei anksčiau Vakaruose buvo laikoma, kad 150 tūkst. kilometrų rida jau yra labai daug ir mašiną reikia parduoti, tai dabar ir 250 tūkst. kilometrų rida važiuoja toliau“, – aiškina pašnekovas.
Pasak jo, tai lemia ir tai, kad Lietuvą pasiekiančių naudotų automobilių kainos yra didesnės nei anksčiau. Pastaruoju metu jų brangimas kiek sulėtėjo, bet per metus vis tiek siekė apie 10-20 proc. Tad automobilį, kuris pernai kainavo apie 3 tūkst. eurų, dabar galima įsigyti tik išleidus keliais šimtais eurų daugiau.
Technologijos – pirkėjų naudai
Visgi V. Naujanis sako, kad dažniausiai šiuo metu perkami 8-10 metų amžiaus automobiliai, kainuojantys 5-6 tūkst. eurų. Kokią konkrečiai transporto priemonę pavyks už šią sumą įsigyti, priklausys nuo jos markės, techninės būklės, ridos.
„Bet tai yra mašinos, kurias nusipirkęs gali sėsti ir važiuoti. Jei mokami 3 tūkst. eurų, tai, aišku, ten bus, ką tvarkyti“, – teigia jis.
Beje, Kauno automobilių turgaus vadovas pažymi, kad prekyboje praktiškai neliko automobilių su suklastotais odometrų duomenimis, liaudiškai sakant, atsukta rida. Ir tai lėmė ne valstybės pastangos kovoti su nesąžiningais pardavėjais ir net už tai gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Praktika klastoti automobilių ridą išnyko dėl technologinės pažangos.
„Mūsiškai bandė tą klausimą spręsti įstatymais, baudomis, bet jis išsisprendė automatiškai. Jei automobilis yra ne senesnis nei kokių 8 metų, tai bet kuriame servise, turinčiame reikalingą įrangą, tą ridą galima atsekti prisijungus prie automobilio kompiuterio. Anksčiau, kai buvo popierinės knygutės, tai ten rašydavo, ką nori“, – tikina V. Naujanis.
Jis juokiasi, kad dar prieš 5-7 metus eidavai per turgų ir matydavai, kad visos mašinos pravažiavusios po 150 tūkst. kilometrų, nesvarbu, nei koks jų amžius, nei išvaizda.
„Aš net juokaudavau, sakydavau, kad pas mus draudžiama pardavinėti mašinas su didesne rida. Dabar net sunku priprasti, kai matai ir 300 tūkst. ir 350 tūkst. nuriedėjusius automobilius. Aišku, ir anksčiau jie tokie buvo“, – neslepia pašnekovas.
Kainos Vakaruose nekrinta
Šiauliuose automobilių pardavimo aikštelę valdančios bendrovės „Lutora“ vadovas Tomas Elenbergas taip pat sako, kad prekyba nėra ypatingai aktyvi. Jis taip pat sako, kad rinka stabtelėjo Ukrainai sugrąžinus muitus automobiliams.
„Kol judėjo ukrainiečiai, pardavimas tikrai buvo šovęs į viršų. Šiandien, sakyčiau, situacija atslūgo ir stabilizavosi. Dabar daugiausia perka lietuviai, o jų srautas nei labai didelis, nei mažas. Judėjimas yra, bet negali ir sakyti, kad pavasaris, saulė šviečia, paukštukai čiulba ir viskas yra gerai“, – teigia T. Elenbergas.
Jis kalba, kad Lietuvos naudotų automobilių rinkos vis dar neapleidžia ir tiekimo problemos – naudotų automobilių kainos Vakaruose laikosi aukštos, o jų pasirinkimas nedidelis, todėl sunku rasti transporto priemonių, kurias būtų galima pasiūlyti Lietuvos vairuotojams.
Pasak jo, lietuviai dažniausiai ieško automobilių, kainuojančių iki 10 tūkst. eurų, tad tokios iš Vakarų į Lietuvą ir vežamos dažniausiai. Tuo metu pigiausių ar žymiai brangesnių automobilių pageidaujantiems pirkėjams teks taikytis su gerokai mažesniu pasirinkimu.
