Vidaus reikalų ministerijos, kuri formuoja regioninę politiką, sekretorė Giedrė Švedienė teigė, kad sudarant veiksmų programų strategijas, prioritetus, o vėliau ir nustatant projektų atrankos kriterijus, bus privaloma atsižvelgti į mažiau išvystytų ir skurdesnių teritorijų poreikius. Tai esą numatyta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje.

Ši strategija gali būti nepalanki pajūrio regiono uosteliams vystyti.

Jau dabar pajūrio regionas plėtojamas intensyviausiai po Vilniaus.

Klaipėdos miesto bei rajono, taip pat Neringos ir Palangos savivaldybių pateiktiems projektams vystyti per artimiausius metus reikės apie 530 mln. litų, neskaitant pajūrio tramvajaus, kuris kainuotų apie 2 milijardus litų.

Uostelius tvarkyti planuoja ir Šilutės rajono savivaldybė. Jau pradėtas tvarkyti Šilutės mažųjų laivų uostelis, puoselėjami Kintų, Ventės, Rusnės salos prieplaukų rekonstrukcijos ir netgi naujų statybų planai.

Ilgas sąrašas

Tiesiogiai su vandens turizmu susijusiems projektams, taip pat savivaldybių uosteliams sutvarkyti, reikėtų maždaug 200 mln. litų. Pinigų tam tikimasi iš ES regioninės plėtros fondo.

Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja pabaigti tvarkyti jachtų ir mažųjų laivų prieplauką šalia piliavietės.

Taip pat Klaipėdoje iš esmės planuojama sutvarkyti “Klaipėdos laivų remonto” bendrovės teritorijos dalį tarp Danės upės, piliavietės, Baltijos laivų statyklos ir Kruizinio terminalo. Anksčiau ar vėliau bus pradėtas vystyti “Laivitės” teritorijoje esančio “Memelio miesto” projektas.

Klaipėdos rajono savivaldybė norėtų įrengti naują gyvenvietę prie Kuršių marių, Svencelėje, su uosteliais, kanalų sistema. Ji planuoja sutvarkyti ir Minijos upės vandens trasas su prieplaukomis Gargžduose ir Priekulėje.

Neringos savivaldybė norėtų parengti Juodkrantės jachtų uosto atstatymo dokumentus ir rekonstruoti Nidos uostą.

Be uostelių yra daugybė kitų sumanymų, kuriuos, jų rengėjų teigimu, galima įgyvendinti tik naudojant paramą iš Europos Sąjungos.

Stambūs projektai

Be jau minėtų savivaldybių projektų už Europos Sąjungos lėšas dar numatyta keletas ypač stambių statybų prie vandens.

Didžiausiais Europos Sąjungos pinigų naudotojais taps Šventosios uostas (apie 220 mln. litų), Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo kompleksas (iš viso jam įrengti reikės per 250 mln. litų). Keleivių ir krovinių terminalą planuojama pastatyti iki 2009 metų, o Šventosios uostą pradėti statyti 2010 metais.

Iš Europos Sąjungos fondų pinigų ateityje pietinėje miesto dalyje planuojama pastatyti valčių ir katerių prieplauką, Smiltynėje, laivų kapinių teritorijoje, iškėlus senus laivus, įrengti nedidelį uostelį.

Įdomi turėtų būti ir Smiltynės jachtklubo rekonstrukcija.

Pagal pateiktą maketą jacht-klubas neatpažįstamai pasikeis – bus gilinama akvatorija, rekonstruojamos krantinės, planuojama naujai įrengti slipą, rekonstruoti molus.