„Jie atšaukė mūsų tiesioginį skrydį iš Latvijos į Jungtinę Karalystę. Šiandien, vietoj to, pasiūlė kitą alternatyvą, skristi per Lietuvą. Taigi mes 4 val. praleidome vien keliaudami iš Rygos į Vilnių“, – pasakojo viena keleivė Vilniaus oro uoste.
„Visada jų būna, bet, kad taip masiškai... mergina labai dėl to stresuoja, bet ją raminu ir sakau viskas bus gerai“, – sakė kitas keleivis.
Vokietijos skrydžių milžinė „Lufthansa“, kuri per mėnesį atlieka per 100 tūkst. skrydžių, dėl darbuotojų streiko atšaukė tūkstantį kelionių, tačiau vien tai sujaukė planus daugiau nei 130 tūkst. keliautojų.
Atidedamas ir kas penktas „Ryanair“ skrydis, o „SAS“, po daugiau nei dvi savaites trukusių derybų nutraukė darbuotojų protestus, tačiau jie bendrovei kainavo daugiau nei 150 mln. Eur ir paveikė beveik pusę milijardo keleivių.
„Tai susiklostė dėl kelių priežasčių. Tai lėmė pandemija, karo situacija ir brangstant aviaciniui kurui, sutrikus tiekimo grandinei <...> “, – sakė portalo Skrendu.lt atstovė Rasa Levickaitė.
Trūksta ne tik darbuotojų, bet ir orlaivių. Nėra kuo pakeisti susidėvėjusių detalių.
„Tas taškas kažkada turėjo ateiti ir jis atėjo, kaip tyčia, šią vasarą“, – pridūrė atstovė.
Tad per Žolines iškeliavę tautiečiai, tikėdamiesi grįžti laiku, gali sulaukti staigmenų ir darbus tęsti ne darbovietėje, bet oro uosto laukimo salėje.
„Patarimas yra žiūrėti filosofiškai ir tiesiog nesinervinti. Įsidėti papildomą sumuštinį, knygą ir žaislą vaikams. Jeigu teks palaukti porą valandų ilgiau, jas ir palaukti.
Mes negalim tikėtis, kad jei nervinsimės ir ant kažko šauksime, mums tą orlaivį staigiai privarys ir išskraidins“, – pridūrė R. Levickaitė.
Įvykus nesklandumams sudėtinga rasti ir kitų variantų, kaip grįžti atgal.
„Vietų skrydžiuose nebėra, bet taip pat nėra galimybių skristi ir su persėdimais. Skrendant su jais, visada didėja ir rizika – ir bagažo dingimo, ir skrydžio atšaukimo“, – teigė Skrendu.lt atstovė.
Lietuvos oro uostų atstovai neslepia – įstrigti įmanoma ir mūsų šalyje.
„Bent jau pastarojo laikotarpio statistika, įskaitant birželį ir liepą, Lietuvos oro uostuose rodo, kad atšauktų ar stipriau vėluojančių skrydžių, skaičiuojant nuo viso skrydžių srauto, yra apie vieną ar du procentus“, – teigė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.
Bet net ir keli procentai yra daugiau nei dvidešimt skrydžių, tad dabar pluša ne tik aviacijos darbuotojai, bet ir skundus nagrinėjantys teisininkai.
„Labai padaugėjo skundų dėl oro keleivių teisių, tai maždaug ketvirtadalis mūsų centre gaunamų skundų yra susiję su atšauktais, atidėtais skrydžiais, dingusiais ar sugadintais bagažais“, – teigė Europos vartotojų centro teisininkė Rasa Tiaškevičienė.
Jei skyrdis vėluoja daugiau nei tris valandas arba yra atšaukimas, pagal ES reglamentą keliautojams priklauso kompensacijos, kuriomis pasirūpinti privalo oro linijos. Jos gali siekti nuo 250 iki 600 Eur.
„Dauguma bylų dėl pinigų grąžinimų už atšauktus skrydžius yra vartotojų naudai ir anksčiau ar vėliau jie pinigus atgauna. Dėl kompensacijų yra sudėtingesnė problema, kadangi tam tikrais atvejais oro vežėjai motyvuoja ypatingomis aplinkybėmis“, – pridūrė teisininkė.
Patirtų nuostolių kompanijos nekompensuoja ne tik dėl blogų oro sąlygų, erdvės apribojimų, bet ir streikų.
ES pirmininkaujanti Čekija užkulisiuose užsiminė, kad ragins peržiūrėti kompensacijų taisykles. Anot kai kurių oro linijų, jos pernelyg dosnios keleiviams.
Ekspertai skaičiuoja, kad chaosas pasibaigs šį rudenį, bet oro bendrovių vadovai atkerta, kad tokią situaciją turėsime ir kitais metais. Paskutinį vasaros mėnesį streikus planuoja tęsti Portugalijos oro uostų darbuotojai, o tam tikromis dienomis protestai vyks Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje.
