aA
Per pirmąjį šių metų pusmetį dešimtadaliu išaugus skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdvėje skaičiui, vėlavimų dėl oro eismo srautų valdymo mūsų šalies oro erdvėje nebuvo, informuoja valstybės įmonė „Oro navigacija“.
„Oro navigacija“: vėlavimų ore sėkmingai išvengiama
© Sputnik / Scanpix

Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolė) duomenimis, „Oro navigacijai“ užtikrinant efektyvų oro eismo srautų valdymą, 2018 m. sausio-birželio mėnesiais aviakompanijos, skraidinančios keleivius per Lietuvos teritoriją, nepatyrė vėlavimų ar orlaivių užlaikymų dėl įmonės teikiamų paslaugų.

Tuo pačiu laikotarpiu Latvijos ir Estijos oro erdvėje buvo stebimi vėlavimai, o didžiausi vėlavimai Europoje buvo užfiksuoti Vokietijos ir Prancūzijos oro erdvėse, kur jie vidutiniškai siekė nuo 1,5 iki 1,7 minutės vienam skrydžiui.

Pateikiant informaciją pažymima, kad didžiausi vėlavimai Latvijoje ir Estijoje užfiksuoti birželio mėnesį, kur, skrendant maršrute, jie siekė vidutiniškai nuo 10 iki 15 sekundžių vienam skrydžiui. Tuo pačiu metu Vokietijos ir Prancūzijos oro erdvėje vėlavimai birželio mėnesį siekė nuo 3 iki 3,6 minutės vienam skrydžiui.

„Orlaivių vėlavimai bei užlaikymai atneša tūkstantinius nuostolius oro bendrovėms, nepatogumų patiria ir keleiviai. Džiaugiamės, kad oro eismo srautų valdymo srityje mums pavyksta rasti sprendimų, kai net ir gerokai išaugus skrydžių skaičiui, suplanuoti skrydžiai Lietuvos oro erdve vyktų pagal grafiką.

Atidarytas papildomas skrydžių valdymo sektorius, leidęs padidinti viršutinės Lietuvos Respublikos oro erdvės pralaidumą trečdaliu, darbuotojų susitelkimas ir kitos kompleksinės priemonės leido sėkmingai įveikti pastaruoju metu kylančius iššūkius dėl smarkiai padidėjusio Lietuvos Respublikos oro erdvės apkrovimo“, - pranešime sako valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.

„Oro navigacijos“ skrydžių vadovai per pirmąjį šių metų pusmetį aptarnavo 126,4 tūkst. skrydžių - 10,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. 95,3 tūkst. iš jų sudarė tranzitiniai skrydžiai (11,7 proc. daugiau nei pernai), kai lėktuvai skrido Lietuvos Respublikos oro erdve, tačiau kilo arba leidosi kitų šalių oro uostuose. Likusius 31,1 tūkst. skrydžių (arba 8,4 proc. daugiau nei pernai) sudarė terminaliniai skrydžiai, kai lėktuvai skrido Lietuvos oro erdve ir kilo arba leidosi viename iš keturių tarptautinių Lietuvos oro uostų.

Šių metų pirmąjį pusmetį penkios populiariausios tranzitinių maršrutų Lietuvos Respublikos oro erdve, jungiančių du oro uostus kitose šalyse, kryptys buvo šios: Maskvos Šeremetjevo - Paryžiaus Šarlio de Golio, Maskvos Šeremetjevo - Frankfurto, Sankt Peterburgo Pulkovo - Kaliningrado Chabrovo, Maskvos Šeremetjevo - Kaliningrado Chabrovo, Helsinkio Vantos - Miuncheno F.J. Štrauso. Nors 2018 m. pirmąjį pusmetį penkios populiariausios tranzitinių maršrutų Lietuvos Respublikos oro erdve poros nekito, palyginti su 2017 m. pirmu pusmečiu, pažymėtina, kad skrydžių maršrutu Varšuva-Ryga-Varšuva skaičius per nagrinėjamą laikotarpį išaugo iki 1495 skrydžių ir ši kryptis gali tapti viena iš penkių populiariausių maršrutų Lietuvos Respublikos oro erdvėje.

Šių metų pirmąjį pusmetį pagrindinės skrydžių srautų kryptys buvo Europa-Europa kryptis (48 proc. bendros skrydžių rinkos Lietuvos Respublikos oro erdvėje), Europa-Rusija-Europa kryptis (26,2 proc.), Europa-Pietryčių Azija-Europa kryptis (8,7 proc.), Rusija-Rusija kryptis (iš Rusijos Federacijos pagrindinės teritorijos į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai, 7 proc.), Europa-Kinija-Europa kryptis (5,9 proc.).

Šiemet pirmąjį pusmetį skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdve skaičius, lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, reikšmingiausiai didėjo tokiomis kryptimis: Europa-Europa (+7 264 skrydžiai), Rusija-Europa-Rusija (+2 908 skrydžiai), Pietryčių Azija-Europa-Pietryčių Azija (+830 skrydžiai), Europa-Afrika-Europa (+409 skrydžiai), Rusija-Rusija kryptis (iš Rusijos Federacijos pagrindinės teritorijos į Kaliningrado sritį ir atvirkščiai) (+291 skrydžiai) ir kitomis kryptimis.

Šių metų pirmąjį pusmetį skrydžių Lietuvos Respublikos oro erdve skaičius, lyginant su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, reikšmingiausiai mažėjo Vidurio Azija-Europa-Vidurio Azija kryptimi (-489 skrydžiai).

Pagrindinės priežastys, lėmusios skrydžių Vidurio Azija-Europa-Vidurio Azija kryptimi skaičiaus mažėjimą, buvo sumažėjęs skrydžių skaičius šiais maršrutais: Stokholmas-Dubajus-Stokholmas (-146 skrydžiai, skraidina aviakompanija „Norwegian Int“), Mančesteris-Islamabadas-Mančesteris (-159 skrydžiai, skraidina aviakompanija „Air Pakistan“), Kopenhaga-Dubajus-Kopenhaga (-61 skrydžiai, skraidina aviakompanija „Emirates“).

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kelių dangos daug kur drėgnos, naktį galimas plikledis

Pirmadienio pavakare Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daug kur yra drėgnos, vietomis...

Lapkritį naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 1 proc.

Lapkritį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių registravimas sumažėjo 1,2 proc. ir siekė 4529,...

„airBaltic“ pradeda tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Kijevą (4)

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ šiandien pradeda vykdyti tiesioginius skrydžius...

Lenkija pradeda tiesti Lietuvą su Balkanais sujungsiančios „Via Carpatia“ atkarpas (106)

Lenkijoje pradedamos tiesti Klaipėdos uostą su Balkanų valstybių uostais prie Viduržemio ir...

Pratęstas paraiškų teikimas dėl paramos įsigyjant mažos taršos automobilį patikslinta (3)

Kvietimas teikti paraiškas 1000 eurų kompensacinėms išmokoms, skirtoms įsigyti mažataršį...

Top naujienos

Rajonas muša koronaviruso rekordus: prašo pagalbos ir žada imtis ypatingai griežtų priemonių (193)

Sekmadienį ryte skubiai susirinkusi Ekstremaliųjų situacijų komisija sprendė, kokių veiksmų...

Lietuviai per šventes nesiruošia likti namuose: sodybas ir viešbučius graibsto jau dabar (167)

Nors situacija šalyje ir pasaulyje vis dar išlieka įtempta, artėjant svarbiausioms metų...

Prieš vizitą Kaune – antra „Barcelonos“ nesėkmė iš eilės ir nebyli Šaro „minutė“ (7)

Ispanijos krepšinio čempionate pralaimėjimą patyrė Šarūno Jasikevičiaus „Barcelonos“...

Buvęs „Grizzlies“ vadovas apie „Pistons“ sprendimą pasikviesti Sirvydį: tai tikriausiai pokštas (59)

NBA pirmenybėse besivaržančio Detroito „Pistons“ klubo sprendimas pasirašyti sutartį su...

Briuselio centre nutrauktas sekso vakarėlis – dalyvavo ir EP narys, Orbano bendražygis (349)

Policijos pareigūnai penktadienio vakarą Briuselio centre nutraukė sekso vakarėlio linksmybes....

Į Lietuvą atkeliauja tikras šaltukas: kai kur pūs stiprus vėjas (4)

Trečiadienį Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis. Naktis bus nepastoviai debesuota....

Šimonytė: po prezidento filtro partijoms gali tekti iš naujo dalytis ministerijas (168)

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos...

Paskaičiavo cukraus mokesčio įtaką kainoms: surinkti pinigai galėtų grįžti vartotojams (405)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmadienį Prezidentūroje vykusios...

Į kelią išbėgusį briedį partrenkė „Audi“: gyvūnas negyvas, automobilis suniokotas (148)

Antradienio vakarą kelyje A4 (Vilnius-Varėna), tarp Paluknio ir Vilniaus, automobilis „Audi“...

Profesorius Čaplinskas palygino 3 vakcinas nuo koronaviruso: viena iš jų turi esminį skirtumą (450)

Atrodo, kad vakcina nuo COVID-19 jau beveik ranka pasiekiama, nors daugumos klinikiniai tyrimai dar...

|Maža didelių žinių kaina