„Oro navigacija“: pernai Lietuvoje aptarnauta 166,2 tūkst. skrydžių

Skrydžių navigacijos paslaugas Lietuvos oro erdvėje teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ duomenimis, pernai, palyginti su 2021-aisiais, tranzitinių skrydžių dalis sudarė 67 proc. visų skrydžių, kai užpernai ji siekė 78 proc.

„Pernai tranzitinių skrydžių dalis išliko didžiausia ir sudarė 111,3 tūkst., tačiau krito žemiau 70 proc. ribos. Žvelgiant į jų pokyčius pamėnesiui, labai ryškus tranzitinių skrydžių kritimas fiksuotas paskelbus sankcijas Rusijai.

Kai ši vasario pabaigoje pradėjo karą Ukrainoje ir už tai sulaukė Europos Sąjungos sankcijų, draudžiančių agresorės orlaiviams naudotis Bendrijos oro erdve, sausį–vasarį 80-90 proc., palyginti su 2021-aisiais, augęs tranzitinių skrydžių srautas staiga ėmė smukti ir nebeatsigavo nė vieną mėnesį iki pat metų pabaigos“, – sako bendrovės vadovas Saulius Batavičius.

Lietuvos lyderis – Vilniaus oro uostas

Intensyviausiai skrydžiai pernai Lietuvoje augo didžiausiame šalies Vilniaus tarptautiniame oro uoste. „Oro navigacijos“ duomenimis, Vilniuje skrydžių skaičius pernai sudarė 36,5 tūkst. – 52 proc. daugiau negu prieš metus.

Kauno oro uostas sulaukė 53 proc. daugiau skrydžių – iš viso 10,4 tūkst. Tuo metu Palangos oro uoste skrydžių skaičius pernai, palyginti su 2021-aisiais, padidėjo 92 proc., iki 3,7 tūkst., tačiau jis išlieka mažiausiai skrydžių aptarnaujančiu oro uostu Lietuvoje.

Šiaulių oro uoste pernai aptarnauta 4,2 tūkst. skrydžių, arba 54 proc. daugiau nei 2021 metais.

„Vertinant tik terminalinius skrydžius į šalies oro uostus, jų bendras skaičius pernai buvo 54,8 tūkst., arba 52 proc. didesnis nei prieš metus. Tai neabejotinai susiję ir su aviacijos sektoriaus atsigavimu po sudėtingo pandemijos laikotarpio. Vis dėlto šie skrydžiai sudaro mažesniąją dalį visų skrydžių, su kuriais dirba „Oro navigacija“: 2021 m. ji sudarė 22 proc. o praėjusiais metais sudarė 33 proc.“, – pastebi S. Batavičius.

Tranzite dominavo Turkijos vežėjų orlaiviai

Vertinant terminalinių skrydžių skaičius, pernai didžiausia dalis teko „Ryanair“ – 14 tūkst., arba 25,7 proc. skrydžių.

Antra vieta atiteko Latvijos kapitalo „airBaltic“ (6,3 tūkst. skrydžių, 11,5 proc.), trečia – Vengrijos kapitalo „Wizzair“ (5,1 tūkst. skrydžių, 9,3 proc.), ketvirta – Lenkijos LOT (3,3 tūkst., 6,1 proc.), penkta – Švedijos SAS (2,7 tūkst. skrydžių, 4,8 proc.).

Tranzito skrydžiuose šalies valdomoje oro erdvėje pernai dominavo Turkijos „Turkish Airlines“ – 17,1 proc. visų tranzito skrydžių, Suomijos „Finnair“ – 12,5 proc., Latvijos „airBaltic“ – 6,1 proc. Rusijos „Aeroflot” – 5,5 proc. (skrydžiai oro erdvėje virš atviros jūros) bei Airijos „Ryanair“ – 5 proc.