Degalų kaina proporcinga iš užsienio jų atgabenančių lietuvių išradingumui: kuo labiau brangsta degalai degalinėse, tuo labiau tobulėja „namudiniai“ jų įvežimo metodai. Norėdami apgauti muitininkus, kai kurie degalų bake į užsienį vežioja... vandenį ar degalai į variklį tiekiami iš langų plovikliui skirto rezervuaro. O akcinei bendrovei „Orlen Lietuva“, lig šiol likviduojančiai neteisėtai prie produktotiekio anksčiau prisijungusių asmenų gamtai padarytą žalą, teko sustiprinti apsaugą.
Muitininkai – optimistai
Apklausos parodė, kad kone kas trečias gyventojas naudoja kontrabandinius degalus, o kas antras, brangstant degalams, ketina ieškoti tokių degalų tiekėjų. „Ką jūs vadinate kontrabanda?“ – išgirdęs klausimą apie planuojamas priemones pasitikslino Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus viršininko pavaduotojas Rolandas Jurgaitis. Tam tikrą kiekį degalų iš trečiųjų šalių galima įvežti legaliai.
R.Jurgaitis buvo nusiteikęs optimistiškai: degalų verslą apribojo ir eiles pasienyje sumažino pernai liepą įsigaliojusi taisyklė – Lietuvos valstybės sieną per kalendorinį mėnesį nesijaudinant dėl mokesčių kirsti galima ne daugiau kaip 5 kartus. Šeštą ir kitus kartus į Lietuvą iš Baltarusijos ar Rusijos įvažiavusio asmens prekės, tarp jų – ir degalų bake esantys degalai, apmokestinami importo muitais ir mokesčiais. Griežtesnė tvarka negalioja tik tiems, kurie dirba užsienyje.
Pašnekovo tvirtinimu, masinio degalų gabenimo per sieną procesas suvaldytas. Iki tol Kaliningrado ir Baltarusijos pasienyje keliautojus pasitikdavo didžiulės eilės. Baltarusijos pasienyje jos sumažėjo, kai ši šalis apribojo degalų išvežimą.
Akcizinės prekės apmokestinamos muitu, akcizu ir PVM mokesčiais. 2011 m. už šeštuoju ir vėlesniais reisais įvežtus degalus į biudžetą surinkta 1,2 mln. Lt.
Ši tvarka nepaliečia krovininių automobilių valdytojų, jei degalai įvežami standartiniuose bakuose. Tačiau tolimųjų reisų vairuotojai įsigudrina sumontuoti papildomą baką ar gamyklinį pakeisti didesniu.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė teigė, kad muitinė sudariusi sutartis su vilkikų gamintojais, gali susisiekti su jais ir patikrinti, ar bakas standartinis. Tačiau galimybių atgabenti degalų vilkikais liko. Jomis naudojasi ne tik mūsų šalies, bet ir tvarką sugriežtinusios Lenkijos vairuotojai. „Prie sienų kartais eilės susidaro ne dėl ilgai trunkančio krovinių tikrinimo, o todėl, kad padaugėjo įvažiuojančių tuščių vilkikų, – pasakojo ji. – Kai lenkai įvedė apribojimą, leidžiantį vilkikų bakuose atgabenti ne daugiau kaip pusę bako degalų, o į Lietuvą galima įvažiuoti su pilnu baku, ne vienas lenkų vairuotojas iš Rusijos namo grįžta per Lietuvą.“
Kiekvienas krovininis automobilis gali grįžti iš trečiųjų šalių su pilnu baku ir šiuos degalus sunaudoti savo reikmėms. Draudžiama degalus išpilti iš bako ir parduoti. Tačiau degalų pardavėjų gaudymas – ne muitininkų darbas. Ką žmogus veikia privačioje teritorijoje (kieme, garaže, namie, įstaigoje), patikrinti be teismo leidimo negalima. O kad jis būtų gautas, reikia pateikti svarių įtariamos nusikalstamos veikos įrodymų.
Taisyklės, kad jas apeitų?
Įsigaliojus „šeštojo reiso apmokestinimo“ tvarkai, ant kojų buvo sukilę pasienio miestelių gyventojai. Šimtai žmonių, daugiausia gyvenančių pasienio zonoje, dėl naujos tvarkos kreipėsi į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę, Muitinės departamentą ir Seimo kontrolierių įstaigą teigdami, kad ribojama judėjimo laisvė. Kai tai nepadėjo, suskubo rinkti įrodymus, jog dirba užsienyje. „Žmonės ėmė nešti pažymas: vienas anglų kalbą Sovietske studijuoja, kitas dirba invalidų draugijos savanoriu, trečias vėl kažką veikia“, – pasakojo R.Jurgaitis. Taip prasidėjo nebylus degalų gabentojų ir muitininkų karas. Ilgai tarsi pro pirštus stebėję daugiausia skundų prirašiusius asmenis pareigūnai ryžosi geriau patikrinti.
Prieš savaitę Nidos pasienio kontrolės poste jiems įkliuvo neva savanoriu invalidų draugijoje Zelenogorske dirbantis Lietuvos pilietis. Per metus valstybės sieną jis kirto 202 kartus. Kaskart deklaruodavo, kad išvažiuoja su 60 litrų degalų, o grįždavo vėl su tokiu pat kiekiu – 60 litrų. Įsigaliojus griežtesnei tikrinimo tvarkai, invalidų draugijos savanoris net advokatus pasitelkė ir išsiuntinėjo įvairioms instancijoms skundus apie neva pažeidžiamas jo teises. Netekę kantrybės muitininkai nutarė patikrinti, kaip šiam „savanoriui“ pavyksta keliauti nedeginant degalų.
Patikrinus, kokius degalus žmogus išveža, paaiškėjo, kad degalų bakas net nesujungtas su degalų siurbliu ir varikliu. Bake buvo ne benzinas, o tik... šiek tiek degalų kvapo turintis vanduo. Greičiausiai vyriškis išveždavo vandenį ir jį Kaliningrado srityje išpildavo, o atgal pargabendavo benziną. Šio degalų vežėjo „VW Passat“ automobilis buvo varomas dujomis.
Muitinės pareigūnams su cigaretėmis įkliuvo ir kitas daug skundų prirašęs ir sąžiningą vaidinęs vyriškis. Jis per metus 60 kartų kirto Lietuvos sieną ir legaliai, be mokesčių, įsivežė 3,5 tonos degalų. „Ar galite sunaudoti 3,5 tonos degalų per metus savo poreikiams? – retoriškai klausė R.Jurgaitis. – O degalų pardavimo faktą muitinei užfiksuoti sunku.“
Metodai tobulėja
Pareigūnų turima nauja įranga leidžia patikrinti bake gabenamų degalų kiekį: jis išsiurbiamas, pamatuojamas ir supilamas atgal. O degalų gabentojai muitininkus apdumti stengiasi kaskart išradingiau. Anot R.Jurgaičio, vienas vietoje atsarginio rato sumontuoja nedidelį dujų balioną, kuriame esančiomis dujomis ir varomas automobilis. O standartinę dujų įrangą primenančiame dujų bake aptinkamas benzinas. Benzino bakas taip pat pripildytas šių degalų, todėl iki pirmo įkliuvimo pavyksta atgabenti nemažai degalų.
Vienas naujausių degalų vežėjų išradimų: automobilis varomas stiklų valikliui skirtame bakelyje esančiu benzinu. O degalų bake – papildomi degalai ar cigaretės.
Naftininkai stiprina apsaugą
Nuo degalų vagių kentėdavo ir akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“. Dyzelino vagis labiausiai domina produktotiekis „Ilukstė–Biržai–Ventspilis“. Prieš kelerius metus plačiai nuskambėjo istorija apie tai, kad Rokiškio rajone į gamtą išsiliejo didelis kiekis dyzelino. Šios ekologinės nelaimės kaltininkai buvo vagys ir... bebrai. Kaip liūdnai juokauja pareigūnai, nei vagių, nei bebrų sugauti ir nubausti nepavyko.
Nusikaltėliai pragręžė produktotiekį, prijungė žarną, kurią per pelkę bei durpyną nutiesė į netoliese esančią negyvenamą sodybą. Žarną pragraužė bebrai ir dyzelinas išsiliejo į aplinką. Išsigandę vagys sudegino sodybą su įranga, kuria vogė dyzeliną, ir dingo. Manoma, kad iš viso į durpyną ir pelkę išsiliejo apie 80 tonų dyzelino. Vien šios avarijos padariniams likviduoti bendrovė pernai išleido per milijoną litų, o darbai truko ne vienus metus. „Orlen Lietuva“ Komunikacijos skyriaus viršininkas Audrius Stasiulaitis pranešė, kad šiuo metu bendrovė sėkmingai likviduoja dviejų degalų vagysčių ir vienos vamzdyno avarijos (įvykusių 2009 m. ir 2010 m.) pasekmes.
Prieš porą metų pastebėta, kad jie ėmė prie produktotiekio jungtis ilgais ir plonais grąžteliais, kad naftininkai nepastebėtų staigaus slėgio sumažėjimo vamzdyne. Pro tokio skersmens angą dyzelinas į vagių talpas iškeliaudavo lėčiau, tačiau jų veikla ilgiau likdavo nepastebėta.
Kai kurie nusikaltėliai išmoko apgauti naftininkų robotą, vadinamą inteligentiška kiaule. Specialistai į produktotiekį reguliariai įleidžia specialų kompiuterizuotą robotą, kuris vamzdynu nukeliauja iki pat Latvijos. Robotas pastebi net ir 2 mm skersmens skylutes vamzdyje. Nusikaltėliai, norėdami likti neišaiškinti, į produktotiekį įgręždavo robotui nepastebimus grąžtelius, kurių angelės – ne viršuje, o šonuose.
Patobulinus apsaugos priemones, anot A.Stasiulaičio, neleistinų prisijungimų nuolat mažėja. „Vamzdyne sumontuota itin jautri nuotėkių aptikimo sistema, naudojami bepiločiai lėktuvai. Be to, visą naftotiekį ir produktotiekį kasdien patikrina apsaugos ir techninės priežiūros darbuotojai. Žiemą apžiūrai naudojamas specialus transportas“, – sakė įmonės atstovas. Jo teigimu, pastangos davė vaisių – nelegalių prisijungimų skaičius sumažėjo nuo septynių 2009 m., keturių 2010 m. iki dviejų pernai.
Važiuoja, kol veža
Nors degalinėse degalai nuolat brango, transporto priemonių Lietuvoje daugėjo. 1991 metais Lietuvoje buvo 534 tūkst. lengvųjų automobilių, o iki 2007 metų jų padaugėjo tris kartus. Dabar Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 600 automobilių. Tai – vienas didžiausių rodiklių ES.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Pranas Baltrėnas priminė, kad Žemės keliais nuolat rieda daugiau nei 700 mln. automobilių, kurių vidutinis amžius – 6,5 metų. Naujausi automobiliai Japonijoje, kur naudojamų automobilių amžiaus vidurkis – 4,5 metų, seni Meksikoje (automobilių vidutinis amžius 13 metų), o Lietuvos gatvėmis rieda seniausi ir labiausiai teršiantys aplinką 15–16 metų senumo automobiliai.
Brangūs degalai – viena iš priežasčių, kodėl žmonės nesusitaupo naujesniems, mažiau gamtą teršiantiems automobiliams ir perka nelegaliai įvežtus degalus.
