- Ko siekia jūsų grupė?
- Mūsų grupė pirmiausia siekia, kad „flyLAL Lithuanian Airlines“ klientams būtų atlyginta padaryta materialinė žala. Taip pat norime, kad visi kalti asmenys, ar tai būtų valstybės įmonių, ar įstaigų pareigūnai, ar „flyLAL“ įmonių grupės žmonės, kurie savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie tokio įmonės bankroto, atsakytų pagal Lietuvos įstatymus. Netiesiogiai siekiame, kad tokia situacija Lietuvos aviacijoje nepasikartotų, tam teiksime pasiūlymus Lietuvos Vyriausybei dėl kai kurių teisės normų tobulinimo.
- Kaip kilo mintis ją įsteigti? Ar tokio pobūdžio iniciatyvos pasaulyje ar Lietuvoje yra dažnos?
- Dėl pasaulio nežinau, bet Lietuvoje gana retos. Manau, kad mūsų šalyje nėra bendruomeniškumo ir aktyvumo. Kaip, beje, ir visose postsovietinėse šalyse. O idėja kilo kai sužinojau, jog „flyLAL“ stabdo savo veiklą ir negalėjau gauti jokios informacijos. Tada supratau, kad visi ieško tos informacijos atskirai. Nutariau įkurti puslapį, kuriame galima būtų keistis informacija, be to, kreipiausi į Susisiekimo ministeriją atviru laišku, jog yra nesirūpinama „flyLAL“ klientais ir, kad jiems padaryta didelė žala. Apie tai parašė spauda ir žmonės sužinojo apie įkurtą iniciatyvinę grupę. Ji atsirado, iš esmės, todėl, kad iš karto nusprendžiau, jog visiems kartu bus lengviau ko nors pasiekti, negu kiekvienam atskirai.
- Kokios reakcijos sulaukėte iš „flyLAL“? Jie bando kažkaip kalbėtis, tartis su jumis?
- „flyLAL“ iš tiesų sureagavo normaliai. Bendrovės direktorius pakvietė pokalbiui, paaiškino situaciją. Bet mums reikia konkrečių rezultatų. Turime gyvuoti iki bent dalinio savo reikalavimų patenkinimo.
- Kiek narių grupė vienija?
- Šiuo metu 218, bet nuolat pasipildo.
- Ar nukentėjusieji ir susibūrusieji į grupę vien lietuviai ar esama ir užsieniečių, jei taip, iš kokių šalių?
- Beveik visi yra lietuviai iš Lietuvos arba iš kitų šalių. Yra vienas ispanas, gyvenantis Lietuvoje.
- Turbūt dėl „flyLAL“ kaltės žmonės ne tik neišskrido į suplanuotas keliones i Lietuvos, bet ir užstrigo užsienyje? Gal buvo ir svetur gyvenančių lietuvių, įsigijusių bilietus viešnagei į Tėvynę?
- Tą savaitgalį tikrai buvo užstrigusių įvairiuose oro uostuose. Šeštadienį skambino vaikinas iš Škotijos, sakė, kad skrendantis per Londoną į Vilnių ir nežinantis, ar jo lauks lėktuvas Londone, kuris parskraidins į Lietuvą ar ne... Nieko gero jam negalėjau pranešti.
- Kokiomis kryptimis daugiausia ketino skristi keleiviai?
- Populiariausiais maršrutais – Londonas, Amsterdamas, nemažai atsiliepė tų, kurie skrido į/iš Ispanijos ir kt.
- Jūsų duomenimis, kiek iš viso nukentėjo keleivių?
- Mes galime remtis tik „flyLAL“ informacija. Skaičiai nuolat tikslinami.
- Kaip skiriasi padėtis tų, kurie pirko bilietus internetu nuo tų, kurie juos įsigijo kelionių agentūroje?
- Priklauso nuo to, ar internetu atsiskaitė kreditine kortele, ar kitaip. Jeigu buvo paprastas pavedimas ar debetinė kortelė, tuomet atgauti pinigus galima tik iš bankrutuojančios įmonės. Jeigu per agentūras, jos reaguoja skirtingai, dalis jų atgavo nespėtus pervesti pinigus į „flyLAL“ bendrovę ir grąžina klientams, kitos sako, kad reikėtų kreiptis į „flyLAL“. Iš tiesų visada reikėtų kreiptis ir ten ir ten. Taip pat pretenzijos kopiją nusiųsti į Civilinės aviacijos administraciją (CAA), o jeigu pirkta agentūroje, dar ir į Turizmo departamentą.
- Turbūt į dar keblesnes padėtis pakliuvo tie, kurie turėjo jungiamuosius skrydžius? Paaiškink prašau, kokia jų situacija?
- Jungiamuosius skrydžius turėjo apie 3600 keleivių. Iš jų tik KLM klientams pasisekė, nes jie pateikė specialius pasiūlymus bei priėmė bilietus. Paskutiniu metu prisijungė „Aeroflot“. Visos kitos bendrovės „flyLAL“ partnerės atsisakė skraidinti „flyLAL“ klientus, nes žino, kad jiems nebus užmokėta, kadangi su jomis atsiskaitoma yra tik perskraidinus keleivį.
- Kokius matote sprendimo būdus? Ir kokias susidariusios situacijos priežastis?
- Tariamės su „flyLAL group“ akcininkais, kad būtų galimybė greičiau padengti susidariusius nuostolius, nors teisiškai priversti negalime. Taip pat ketiname dalyvauti skiriant bankroto administratorių, jis turi būti nešališkas. Kalbame su Susisiekimo ministerija dėl galimybės „flyLAL“ bendrovei padėti įvykdyti savo įsipareigojimus klientams, taip pat inicijavome kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išaiškintos susidariusios situacijos priežastys ir galimai padaryti nusižengimai.
- Papasakok mūsų skaitytojams, kokia tavo paties situacija. Kokius planus sugriovė „flyLAL“? Kiek pinigų dėl to praradai?
- Sugriovė mano šeimos atostogas. Praradome 3000 litų. Kelionę į JAV iki detalių planavau pusę metų. Tikrai labai gaila dėl to, kas nutiko. Atrodo, kad valstybė turėtų griežtai kontroliuoti licencijuojamos bendrovės veiklą, tačiau to nepadarė. Taip pat verslininkų moralinės vertybės yra abejotinos.
- Gal gali paminėti ir kelias kitų žmonių istorijas?
- Istorijų tikrai daug, viena šeima minėjo, jog turėjo skristi į Japonijoje įvyksiančias sūnaus ar dukros (nepamenu) vestuves, kiti vyko pas sergančius giminaičius, yra šeima, įsigijusi 11 bilietų... Šie atvejai labiausiai įsiminė.
- Kur kreiptis žmonėms, norintiems prisijungti prie jūsų grupės?
- Prašyčiau registruotis el. pašto adresu vytinga@post.skynet.lt, visą informaciją apie iniciatyvinės grupės veiklą galima rasti bloge.
