Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Daivos Svirelienės teigimu, taip savivaldybė tikisi sumažinti savo išlaidas.
„Toks sprendimas kilo iš gyvenimo. Matome, kad teismų praktika eina link to, jog savininkas, ypač jei juo yra savivaldybė, turi pareigą taisyti ir tvarkyti savo turtą. Teismai priteisia atlyginti žalą ir dar sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Pati žalą atlyginusi savivaldybė išvengtų papildomų išlaidų“, – „Sekundei“ aiškino D. Svirelienė.
Į bėdą pakliuvęs žmogus, manantis, kad nuostolių patyrė dėl savivaldybės kaltės, turės pateikti ne tik prašymą juos padengti, bet ir šūsnį dokumentų. Pavyzdžiui, įvažiavusiam į duobę gatvėje ir automobilį apgadinusiam vairuotojui teks kviestis policijos pareigūnus, kad šie ne tik užfiksuotų įvykį, bet ir išsiaiškintų, ar nepastebėjęs kliūties po ratais žmogus iš tiesų ne pats dėl to kaltas.
D. Svirelienės nuomone, daugiausia ir bus sulaukta kreipimųsi atlyginti žalą dėl važiuojant per duobes apgadintų automobilių. Tačiau savivaldybė privalės kompensuoti nuostolius ir dėl kitų nesėkmių: žmogui įrodžius, kad nukentėjo viešoje vietoje užgriuvus sutrešusiam, nenugenėtam medžiui ar panašiai.
Visgi vedėja abejoja, ar Savivaldybei patvirtinus naująją tvarką gyventojai aktyviai imsis ginti savo teises.
„Vien prašymo nepakaks, reikės pateikti dar pluoštą dokumentų. O jei žala vos 10 Eur, žmogus įvertins, ar jam verta gaišti laiką“, – svarsto D. Svirelienė.
Pasipylė skundai
Šiemet prašymų atlyginti žalą Panevėžio savivaldybė sulaukė kone keturiskart daugiau nei pernai.
2016-aisiais teismą pasiekė viena tokia byla. Su Savivaldybe ryžęsis bylinėtis vairuotojas triumfavo – teismas priteisė, jog jam turi būti ne tik sumokėta įvažiavus į duobę gatvėje patirta žala, bet ir kompensuotos bylinėjimo išlaidos. Dar dviem atvejais žmonės apėjo teismą ir patys tiesiogiai kreipėsi į savivaldybę.
Tačiau 2017-aisiais, atrodo, vairuotojų kantrybė trūko. Šiais metais sulaukta jau 11-os prašymų iš miesto biudžeto kompensuoti nuostolius. Tik vienas jų buvo pateiktas ne dėl apgadinto automobilio – žmogus savivaldybę kaltino patyręs sužalojimų sportuojant ant lauko treniruoklių. Jam žala liko neatlyginta. Pasak D. Svirelienės, prašymą pateikęs panevėžietis nepristatė dokumentų, įrodančių, kur konkrečiai susižalojo.
Teisininkės teigimu, reikalaujamos atlyginti sumos nėra didelės – savivaldybę kaltinusieji dėl patirtų bėdų šiemet bendrai užsiprašė apie 1900 Eur.
„Dažniausiai prašoma apmokėti žalą dėl nedidelių gedimų – įvažiavus į duobę sulankstytų ratlankių, įlenkto buferio“, – sako D. Svirelienė.
Policija vertina aplinkybes
Nors įvažiavę į duobę gatvėje vairuotojai puola kaltinti savivaldybę prastai prižiūrint miesto infrastruktūrą ir kviečia policiją, neretai lieka šokiruoti pareigūnų verdikto.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos teigimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinama, kokiomis aplinkybėmis vairuotojas įvažiavo į kelyje pasitaikiusią kliūtį.
Pasak pareigūno, jei akivaizdu, kad vairuotojas turėjo galimybę apvažiuoti duobę – buvo šviesu, geras matomumas, tada pats baudžiamas.
Tačiau tamsiuoju paros metu, kai lyja ir visos duobės pilnos vandens, E. Kudžmos teigimu, kaltinti vairuotojus jų nepastebėjus būtų neteisinga.
Anot pareigūno, neretas atvejis, kai į duobę įvažiavęs vairuotojas iškviečia policiją, bet sulaukia ne tokio finalo, kokio tikėjosi, – pats gauna baudą.
„Kai duobė aiškiai matyti už 50 metrų ir į ją įvažiuojama, kas dar kaltas, jei ne vairuotojas? Ypač jei ta pačia gatve per duobes važinėja kiekvieną dieną į darbą ir namo“, – sako E. Kudžma.
Nors mieste verdant gatvių remonto darbams vairuotojai piktinasi kelininkų išgremžtomis, avarines situacijas sudarančiomis duobėmis, tokiose automobilius apgadinusiems policija gerų žinių neturi.
„Jei gatvė remontuojama, vadinasi, laukia kliūtys. Jei tokioje gatvėje vairuotojas, į duobę įvažiavęs, automobilį apdaužo, vadinasi, pats ir kaltas“, – įspėja E. Kudžma.
Anot pareigūno, Kelių eismo taisyklėse aiškiai sakoma, kad vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas – kelio būklę, apšvietimą, orą ir pasirinkti saugų greitį.
„Leistinas ir saugus greitis nėra tas pats. Vasarą, kai matomumas geras, važiuoti per miestą 50 km/h greičiu gal ir saugu, bet kai tamsu, lyja ir dar po krepšinio varžybų arenoj, argi tai saugu? Prie vairo reikia galvoti galva“, – „Sekundei“ teigė E. Kudžma.
Daugiau skaitykite čia.
