Tačiau tiek ekspertai, tiek regiono valdžia pripažįsta, kad dėl itin stačių kalvų, taip pat dėl Portugaliją ištikusios skolų krizės, transportą Madeiroje vystyti nėra taip lengva.
Funšalyje vyko kasmetinis Europos Sąjungos CIVITAS judėjimo už švaresnį transportą forumas, kuriame lankėsi Lietuvos radijo žurnalistė Živilė Kropaitė.
Už pusantros valandos skrydžio iš Lisabonos esanti Madeiros sala labiausiai žinoma turistų – spalį temperatūra čia nekrinta žemiau 23 laipsnių net naktį, o prie kiekvieno namo auga bananų medžiai – juos Madeira eksportuoja į Europą.
Tačiau tarp Europos transporto ekspertų, ir ypač – žurnalistus pakvietusio CIVITAS forumo, vienijančio 200 švarų transportą propaguojančių miestų, narių, autonomijos statusą ir maždaug ketvirtį milijono gyventojų turinti Madeira ir jos sostinė Funšalis žinomas ir dėl unikalių transporto sprendimų.
Galima keliauti gondolomis ir rogėmis
Čia itin išplėtotas keliavimas lyninio keltuvo kabinomis, kurios vadinamos gondolomis. Per 15 minučių virš raudonų namų stogų – daugiau kaip 3 kilometrus – jomis galima nukakti į pačią aukščiausią Funšalio vietą.
Kituose Madeiros miestuose gondolos skirtos ir įprastam susisiekimui, o Funšalyje – tik turistams. Kaip pasakoja projekto inžinierius Juanas Reiro, tokios gondolos mažiau teršia aplinką.
„Alternatyva pakilti į viršų būtų autobusas, bet jis sukeltų daugiau taršos ir naudotų brangesnę energiją, mažiau palankią aplinkai. Matote, kad abiejose lyno pusėse tiek pat kabinų, vadinasi, yra pusiausvyra ir energija naudojama tik žmonėms kylant į viršų“, – aiškina pašnekovas.
Viršuje – ne tik panoraminis vaizdas į miestą, bet ir botanikos sodas, kuriame – keli tūkstančiai įvairiausių augalų, ilgauodegės papūgos iš Naujosios Gvinėjos, Australijos, Pietų Amerikos.
O žemyn, atgal į Funšalio senamiestį, kelis kilometrus vos per kelias minutes asfaltuotu taku galima nusileisti transporto priemone, kurios niekur kitur nėra, – pintomis rogėmis, kurias stumia du vyrai, avintys batus kaučiukiniu padu ir naudojantys juos kaip stabdį.
Dabar rogėmis naudojasi turistai. Anksčiau – aristokratai. O dar anksčiau jos buvo naudojamos kroviniams vežti.
Atvyksta paskambinus net ir vienam žmogui
Saloje važinėja ir įprasti, seni autobusai, kuriuose garsiai groja muzika, o jų vairuotojai kaip niekas kitas gerai išmano, kaip laviruoti serpantinais.
Dėl kalnų ir kalvų gausybės žmonės, neturintys automobilių, čia jau pripratę prie tokio gyvenimo būdo, kad nereikėtų daug judėti. O autobusai privalo turėti sustiprintą pakabą, tačiau tokie daug brangesni.
Neseniai Funšalyje pristatyti nauji maži autobusiukai. „Šis transportas skirtas kalvotoms vietovėms, esančioms pačiame miesto centre, kur labai statu, daug šlaitų. Įprasti autobusai negali pravažiuoti – gatvės labai siauros. O tokie maži autobusiukai skirti tiems, kurie čia gyvena arba dirba. Kurie nori jais naudotis, turi paskambinti ir paprašyti prieš valandą“, – pasakoja savivaldybės atstovas Andre Freitas.
Jo teigimu, autobusas atvyks net paskambinus tik vienam žmogui.
„Paslauga kainuoja tiek pat, kiek įprastas transportas. Mes surengėm apklausą ir supratom, kad daugiau nei pusei čia gyvenančių žmonių – daugiau kaip 65-eri. Ir jie priklausomi nuo tokio transporto. Tai ir yra pagrindinis šios priemonės ypatumas, skiriantis ją nuo kitų, – socialinis“, – tvirtina savivaldybės atstovas.
Dauguma viešuoju transportu nesinaudoja
Funšalyje neteršiančias transporto priemones turintieji gauna 50 procentų nuolaidą joms statyti; yra ir žalioji autobuso linija; autobusai, prie kurių galima prikabinti ir vežtis dviratį, – nors tokiame kalvotame mieste mažai kas jais naudojasi. Taip pat veikia ECO linija – nemokami elektra varomi autobusiukai pačiame miesto centre.
Funšalis, anot Europos Komisijos pareigūnų, prisideda prie tikslo, kad iki 2050-ųjų Europoje beveik nebeliktų įprastų, benzinu varomų automobilių.
Funšalyje sutiktos Grasielos nuomonė atspindi likusių gyventojų nuotaikas: nors dauguma – daugiau kaip du trečdaliai – viešuoju transportu nesinaudoja, jis, anot jų, čia veikia puikiai.
„Važinėju nuosavu automobiliu. Turiu du vaikus – automobiliu pigiau, greičiau. Ir į darbą važiuoti, ir vaikus paimti iš mokyklos. Bet anksčiau naudojausi viešuoju transportu. Jis tikrai puikus. Švaru, laiku atvyksta, yra pigių autobusų miesto centre“, – pasakoja Grasiela.
Tuo metu kai kurie žemyninės Portugalijos gyventojai piktinasi tuo, kad Madeiros valdžia, nors gera vietiniams, plėtodama savo infrastruktūrą iššvaistė visų Portugalijos mokesčių mokėtojų pinigus.
„Funšalio problema yra jo orografija: aukšti kalnai, kalvos. O ir krizė turi ir šį tą teigiamo: jei dėl jos žmonės vietoj automobilio renkasi viešąjį transportą, taip geriau aplinkai, gyvenimo kokybei. Manau, žmonės tikrai turėtų naudotis viešuoju transportu, ypač Funšalyje, kur jis taip gerai veikia. Kvaila važinėti automobiliu vidutinio dydžio mieste. Jo visai nereikia“, – tvirtina Funšalio meras Michelis Filipe Machado de Albuquerque.
Meras pasakoja, kad prieš 30 metų Madeira buvo labai skurdi: „Gavę politinę autonomiją, išplėtojom visą reikiamą infrastruktūrą. Taip yra dėl principo, svarbaus visai Europos Sąjungai: socialinio ir ekonominio solidarumo. Mūsų ekonomika labai specifiška: ji vadinama ultraperiferine.
Tai maža sala, du jos trečdaliai – gamtos rezervatas. Mums padeda turizmas. Čia yra ir tarptautinis verslo centras – kompanijos čia moka labai mažus mokesčius. Mums reikia sukurti sąlygas šiai specifinei ekonomikai ir jas išlaikyti – neturime galimybių kurti pramonės kaip žemyne“.
Madeira dabar kiek nerimauja, kad įsivyravus tokiai sudėtingai finansinei padėčiai, gali nebesugebėti išlaikyti to, ką išplėtojo padedama Europos Sąjungos, – tarkim, fondų pinigai padėjo įsigyti elektra varomus autobusus, tačiau baterijos jiems labai daug kainuoja ir be tolesnės paramos kažin, ar pati Portugalija sugebės juos išlaikyti.
Viešasis transportas per daug subsidijuojamas
Žinomas transporto ekspertas, Lisabonos technikos universiteto profesorius Jose Viegas sako, kad iš Funšalio patirties galima pasimokyti.
„Čia, Funšalyje, man atrodo, pagrindinė pamoka yra bendradarbiavimas tarp miesto ir regiono. Dažnai dėl politinių, asmeninių ar pavydo priežasčių toks bendradarbiavimas neveikia kituose miestuose – ir taip prarandamas produktyvumas, kai miestas ką nors daro, o regionas boikotuoja ar tiesiog ignoruoja.
O čia gal todėl, kad jau 35 metus vadžioje ta pati partija, o gal todėl, kad Funšalio meras – antras pagal populiarumą žmogus saloje po regioninės vyriausybės prezidento, nė vienas nerizikuoja ignoruoti vienas kito. Svarbu ne techninės detalės, o darbas drauge“, – tvirtina J. Viegas.
- Jūs atlikote daug Europos miestų transporto tyrimų. Ką patartumėt šaliai, pavyzdžiui, tokiai kaip Lietuva, kurioje labai svarbu turėti savo, tarkime, automobilį, nes nuosavybės sąvoka apskritai tik prieš 20 metų, galima sakyti, atsirado. Ir ką apskritai visai Rytų Europai būtų galima pasiūlyti, kaip eiti tvaresniu keliu?
- Tokią pačią problemą turime Portugalijoje. Dabar mes vėl grįžtame prie buvimo skurdžia šalimi. Bet 15 metų turėjome iliuziją, kad būsime turtingi. Ir svarbiausias dalykas buvo turėti automobilį. Taigi, tiksliai žinau, kas vyksta jūsų šalyje. Mano patarimas būtų vienintelis: užtikrinkite, kad miestų valdžios, merai žinotų, kaip sunku spręsti problemas, kurios iškyla po to: net negalvojant apie klimato kaitą.
Jei yra per daug automobilių, būna grūstys, statymo problemos, o tada žmonės traukiasi iš miesto, ir miestas plečiasi. Ir tada nebeįmanoma turėti tinkamai veikiančio viešojo transporto. Ir galiausiai turi problemą, kurią galima išspręsti tik išleidžiant didžiules sumas pinigų.
Jeigu esate turtinga šalis, tai viskas gerai, bet jeigu ne – tada jūs didžiulėje bėdoje.
- Vis minit finansus. Kaip, jūsų nuomone, jie veikia viešojo transporto vystymąsi Portugalijoje ir visoje Europoje?
- Aš apskritai manau, kad daugelyje Europos šalių viešasis transportas per daug subsidijuojamas. Nes po dešimties metų bus nebeįmanoma išlaikyti tų pačių subsidijų dėl paprastos priežasties: mūsų visuomenės sensta ir reikmė pensijoms ir pagalbai vyresniems žmonėms auga.
Jeigu turi protingą sistemą, kaip apmokestinti žemės savininkus ir automobilius, gali surinkti pajamas. Ir turbūt daugelis žmonių Europos miestuose už viešąjį transportą turėtų mokėti daugiau. Automobilių stovėjimas per pigus daug kur.
Jei noriu, kad kažkas gerai ir ilgai veiktų, nemanau, kad tai turi priklausyti nuo kitų malonės. Jeigu norite palyginimo – Portugalija. Mes per daug išleidom. Dabar turime mokėti skolas. Skolintojai mums daro malonę ir tęsia skolinimą, bet jų sąlygos labai giežtos. Dabar mums reikia kitų malonės.
Daug kas mane laiko pamišusiu, bet manau, mes dar susidursime su pasekmėmis. Deja, daugumos politikų kadencijos – per trumpos. Ir jei pasekmės pajuntamos ne jų laiku, jie sako – kam tai rūpi. Reikia politikų, kuriems labiau rūpi šalis ir piliečiai negu jų pačių mandatas. Kas žino, gal tokių rasite?
