aA
Sostinėje vis garsiau kalbama, kad miestui reikalingas metro. Iniciatyvinės grupės „Metro sąjūdis“ atstovų teigimu, 30 km metro miestui atneštų 3 mlrd. litų ekonominės naudos, sumažėtų miesto tarša. Tačiau tokio pirkinio kaina gali siekti apie 5 mlrd. eurų. Siūlomas tramvajus kiek pigesnis – apie 2 mlrd. litų, tačiau jo nauda ekspertai abejoja, siūlydami plėsti troleibusų maršrutus ir kurti papildomas visuomeninio transporto juostas.
Neblėstančios Vilniaus transporto svajonės
© A.Didžgalvio nuotr.

Žvelgiantys į nenumaldomus tautiečių emigracijos tempus transporto inžinieriai abejoja, ar investavus tokias lėšas bus ką vežti ateityje. Kitas klausimas, iš kur tų lėšų galima gauti. Ar po ilgų paieškų Lietuvos jungčiai su Europa atsiras jų atkarpai tarp Pašilaičių ir oro uosto?

Mero pavaduotojas Romas Adomavičius tvirtina, kad Vilniuje atėjo laikas reformoms ir savivaldybė pasiekė kritinę ribą. „Vilniaus viešojo transporto lengvatos savivaldybės biudžetui kainuoja 70–80 mln. litų, t. y. 12–13 proc. miesto biudžeto. Šiuo metu Savivaldybė skolinga 130 mln. litų abiem transporto įmonėms. Mes atliekame socialinę paslaugą ir esame priversti ją toliau atlikti, o skolos auga, todėl ir turime galvoti, ką daryti“, – sudėtingą situaciją komentuoja jis.

Neseniai, optimizavus transporto parkų veiklą, pavyko sutaupyti 57 mln. litų, tačiau skolos vis vien nenumaldomai auga.

70 iš 320 „Vilniaus troleibusų parko“ transporto priemonių yra iki 10 metų senumo, visos kitos – senesnės, todėl troleibusų ir autobusų parką teks atnaujinti, o tam reikės lėšų, kurių nėra. Savivaldybė sukasi amžiname skolų ir poreikių rate.

Studija už milijoną

Jau kelis dešimtmečius miesto valdžia svarsto, ar verta diegti naują viešojo transporto rūšį. Norai keičiasi kartu su politinėmis partijomis, o sprendimo iki šiol nėra. Siekiant „kažką daryti“ tokiu sudėtingu metu buvo paskelbtas konkursas parengti specialųjį planą, kitaip tariant, dar vieną galimybių studiją išanalizuoti keleivių srautus ir 3 galimybes: tobulinti esamą transportą, diegti bėginį antžeminį arba bėginį požeminį transportą. Jį turėtų atlikti užsienio ir Lietuvos ekspertai už 850 tūkst. litų, skirtų iš Europos Sąjungos (ES) Regioninės plėtros programos.

Jame dalyvauja trys kandidatai, neoficialiais duomenimis Prancūzijos miesto ir geležinkelių transporto infrastruktūros paslaugų bendrovė „Systra“, Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ ir bendrovė „Urbanistika“, tačiau visos jos pasiūlė didesnę kainą. Mažiausia iš jų buvo 140 tūkst. litų didesnė už savivaldybės skirtą sumą. Derybas nutarta tęsti tol, kol nebus pasiektas Savivaldybę tenkinantis sprendimas.
Beveik milijoną litų kainuosiantis specialusis planas turėtų išanalizuoti net 7 iki šiol skirtingų ekspertų atliktas galimybių studijas. „Šios studijos jau paseno, situacija ir keleivių srautai pasikeitė“, – tvirtina R. Adomavičius.

Jis priduria, kad nauja studija rengiama su 30–40 metų perspektyva. Lapkritį Vilniaus savivaldybės Taryba ketina gauti iš konkurso laimėtojų konceptualią dalį – galimų variantų analizę ir pasiūlymą, kuris nagrinėjamas variantas įgyvendintinas.

Tos pasenusios studijos buvo rengtos nagrinėti skirtingas transporto rūšis. Ne paslaptis, kad įvairios įmonės protegavo savo interesus Savivaldybėje, pastarosios darbuotojai užsakinėjo daugybę mokesčių rinkėjų pinigų kainavusias galimybių studijas, kurios taip ir nesibaigė tikraisiais darbais. Mero pavaduotojas šiandien abejoja, ar užsienio specialistai tikrai galėjo paruošti tinkamą miesto specifikai studiją, todėl ir naudos iš tokių popierių nedaug. Ar šie pirkimai buvo skaidrūs, kiek prie jų įgyvendinimo prisidėjo privatūs interesai, belieka tik spėlioti, tačiau dabar svarbiausia, kas bus daroma ateityje.

Inovacijos kaina

Būsimoji studija gali parodyti, kad jokios naujos viešojo transporto rūšies nereikia, o jei parodytų kitaip, neaišku, iš kur galima būtų paimti lėšų, reikalingų jai diegti. „Tikėtina dalį lėšų pritraukti iš ES fondų, dalis gali būti privačių, turės ir savivaldybė prisidėti. Valstybinių lėšų gautume, jei Vilniaus transportas būtų paskelbtas valstybei svarbiu investiciniu projektu. Būsimoji studija turėtų išanalizuoti ir finansavimo galimybes“, – teigia R. Adomavičius.

Apie kokius skaičius kalbame? Tramvajaus įrengimo kaina be gatvių pertvarkos sąnaudų siektų 50–80 mln. litų vienam kilometrui. Tokius skaičius pateikia gamintojai „Translohr“. Pasak mero pavaduotojo, planuojama tiesti 30 km tramvajaus linijų, todėl toks projektas atsieitų maždaug 1,5–1,8 mlrd. litų.

Metro variantas būtų brangesnis. Čia atsirastų grunto, vandens nuotekų problemų. Reikėtų kasti po žeme, o ir pačios statybos truktų ilgiau. Pasak „Metro sąjūdžio“, vidutiniškai 1 km metro kainuotų 200–250 mln. litų. Kadangi planuojamos 4 linijos, galutinė kaina gali siekti apie 5 mlrd. litų.

Priminsime, kad šiuo metu Savivaldybė nesukrapšto 130 mln. litų skolų savo transporto įmonėms.

Ar iš tikrųjų reikia?

Šiuo metu viešasis transportas aptarnauja beveik 300 tūkst. Vilniaus gyventojų. Kuriama elektroninio bilieto sistema, viena iš jos funkcijų – prioritetas viešajam transportui, kuris padės optimizuoti judėjimą gatvėmis.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad Savivaldybė kurčia jų pastangoms įrodyti, jog naujos transporto rūšies diegimas Vilniuje – yra tik didelių ambicijų, neparemtų realiais skaičiavimais, vaisius arba verslo įmonių proteguojami interesai.

Antanas Klibavičius, miesto tvarkos inžinierius, technologijos mokslų daktaras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas sako, kad piko metu daugiausia žmonių susirenka prie Žaliojo tilto stotelės – 3800 keleivių per valandą kiekviena kryptimi. Troleibusai, važiuojantys pro šias stoteles, gali aptarnauti 6400 keleivių per valandą – daugiau nei yra reikalinga šiandien. „Tramvajaus pajėgumai – papildomai dar 6000 keleivių per valandą. Jo pajėgumai mažesni nei troleibusų, tačiau metro, aišku, galėtų vežti daugiau keleivių. Bet matome, kad nėra tokių didelių srautų, su kuriais nesusitvarkytų dabartinis miesto transportas. Kyla klausimas, ar tikrai reikalinga diegti papildomą transporto rūšį“, – abejoja jis.

Mokslininkas vardija ir kitus neigiamus naujos transporto rūšies diegimo veiksnius: padidės nuostoliai kitoms transporto rūšimis, atsiras poreikis pakeisti kelių eismo taisykles. Remiantis pasauline praktika galima teigti, kad pirmuosius 3–4 mėnesius padidėtų eismo įvykių skaičius, pabrangtų bilietai keleiviams bei padidėtų sankryžų apkrovimas.

A. Klibavičiaus teigimu, nė vienoje studijoje nėra akcentuotas patogumas keleiviams naudojant skirtingas transporto rūšis ir, kad ir kaip būtų keista, kelionės ilgis. „Vidutinis kelionės ilgis Vilniuje su persėdimu – 7 km, kelionės kaina siekia 4 litus. Akivaizdu, kad efektyviau ir ekonomiškiau keliauti automobiliu. Skaičiavimai rodo, kad įdiegus naują rūšį kelionei sutaupytume vos kelias minutes, o jos kaina išaugtų“, – sako A. Klibavičius ir priduria, kad užsienio ekspertai tirdami Vilniaus transportą kalbėjo apie linijas, tačiau nutylėdavo apie maršrutus, patogumą keleiviams, persėdimus ir gaištamą laiką.
Interviu „Transportui“ R. Adomavičius prisipažino iki kovą vykusios konferencijos nežinojęs, kad Lietuvos mokslininkai turi miesto transporto srautų simuliatorių, kuris gali pagelbėti optimizuojant viešojo transporto eismą. „Dabar nelauksime studijos, o išsyk pasinaudosime mokslininkų simuliatoriumi ir analizuosime, kaip optimizuoti dabartinį eismą“, – planuoja mero pavaduotojas.

Trūksta ne metro, o patogumo

Pasak mokslininko, viešojo transporto vaidmuo eismo spūstims taip pat pervertinamas. Anot jo, dviejų eismo juostų keliuose, kokių Vilniuje yra daugiausia, viešasis transportas sudaro 6,75 proc. bendro apkrovimo. Jei būtų įdiegtas metro, srautas sumažėtų maždaug 3 proc. „Verta galvoti, ne kaip mažinti eismo intensyvumą, o kaip pritraukti daugiau keleivių į autobusus ir troleibusus“, – apibendrina mokslininkas.

R. Adomavičius tvirtina, kad, remiantis atlikta apklausa, 57 proc. respondentų mieliau naudotųsi viešuoju transportu nei savo automobiliu, jei pirmojo kaina būtų patrauklesnė, o paslaugos kokybė geresnė.

Lieka neaišku, ar pasirinkus ilgalaikę ir ypač didelę investiciją į naują transporto rūšį bus rasta pinigų troleibusų ir autobusų tinklui atnaujinti ir ar neliksime prie suskilusios geldos. Iškalbingi ir ekonominės naudos skaičiai: autobusas atsiperka per 3,5 metų, troleibusas – 5,5 metų, tramvajus po 6,4, metro – po 8,6 metų.

Interesų mazgas

Mero pavaduotojas, kalbėdamas apie interesus, susipynusius aplink naujos transporto rūšies diegimą Vilniuje, išskiria šiuo metu vyraujančias tris interesų puses. Pirmoji grupė – technologijas parduodančios bendrovės. Šiuo metu Vilniuje aktyviai savo interesus proteguoja „Systra“, kandidatuojanti atlikti galimybių studiją (beje, tai būtų ne pirmas kartas, kai ši kompanija atlieka viešojo transporto studiją sostinėje), Prancūzijos tramvajų gamintojai „Translohr“ bei stipri iniciatyvinė grupė siekianti metro statybų „Metro sąjūdis“. „Pastarieji yra aktyvūs žmonės, turintys savo interesą, kurio neslepia. Juos finansuoja požeminių darbų bendrovė „Vilniaus rentinys“. Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus akumuliuoja pajėgas šiam projektui, renka komandą“, – aiškina R. Adomavičius.

Ko gero, šiuo metu konkurencinę-ideologinę kovą laimi „Metro sąjūdis“, nešykštintis pranešimų spaudoje bei komentarų apie šviesią metro Vilniuje ateitį bei tramvajaus netobulumą. „Translohr“, siūlanti tramvajų ant ratų ir karaliavusi Artūro Zuoko laikais, šiuo metu atsitraukė į antrąjį planą. Problema ta, kad Lietuvoje ji atstovybės neturi, tik atstovą, o „Metro sąjūdžio“ grupė turi nemažai narių, dosnius finansuotojus ir didina savo gretas.

Yra ir trečioji pusė, tai – Lietuvos mokslininkai: profesorė Marija Burinskienė, „Transporto“ kalbintas A. Klibavičius. Jie abu teigia, kad diegti naują transporto rūšį nėra reikalo, tiesiog reikia peržiūrėti ir optimizuoti turimą sistemą.

Kol kas viešojoje arenoje dominuoja tie, kurie turi geresnį finansavimą, o ne svaresnius argumentus. Įdomu ir tai, kad visos pusės remiasi statistiniais duomenimis, paneigiančiais konkurentų įrodymus ir pabrėžiančiais jų siūlomos alternatyvos privalumus. Ar tikrai tiesai surasti reikia milijono kainuojančios studijos – nežinia. Svarbu ir tai, kas atliks šią galimybių studiją.

Modeliuoja nuomonę

Verslo įmonės siekdamos įtikinti sprendimo teisę turinčius savivaldybės narius pasitelkia daugelį būdų. Vienas iš jų – kelionės į užsienį. R. Adomavičius pasakoja, kad susidaryti nuomonę apie viešojo transporto rūšis jam padėjo kelionės: „Lankiausi Budapešte, Milane, Florencijoje, Amsterdame, Brėmene, į kelionės kvietė ir įmonės, ir municipalitetai.“

Daug kas dar atsimena laikus, kai Vilniaus savivaldybės darbo grupės viešojo antžeminio ir požeminio transporto infrastruktūrai gerinti vadovas Vladimiras Avinas, atvykęs iš Šveicarijos, pasiūlė oro gondolų projektą, o kiek vėliau jis pristatė elektriniais bėgiais skriejančių taksi idėją, kuriuos Hitrou oro uoste diegė britų bendrovė „Advanced transport systems“. V. Avinas tuomet dar gavo padėką iš Austrijos firmos „Garaventa“, kuri Šveicarijoje diegia susisiekimo sistemas kalnuotose vietovėse.

Žvilgsnis į praeitį

Savivaldybei vadovaujant Juozui Imbrasui, padėti suplanuoti miesto viešąjį transportą siūlėsi Šveicarijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovai. Ispanijos ambasados Lietuvoje prekybos atašė Ramiro Sanchezas net siūlė apmokėti viešojo transporto galimybių studiją už 25 mln. eurų. Esą, taip šalys stiprintų bendradarbiavimą. Tada meras pasakojo žurnalistams, kad apsisprendė dėl idėjos statyti metro po susitikimo su jį statyti norinčiais Ispanijos verslininkais.

Artūro Zuoko laikais Prancūzijos bendrovė „Lohr Industiries“ ir savivaldybė leido pinigus viešųjų ryšių akcijoms ir tramvajaus protegavimui. A. Zuokas ir šiandien žurnalistams teigia, kad statyti metro Vilniuje neapsimoka, o tramvajus būtų puiki išeitis.
Nuvilia tai, kad tokia staigi idėjų kaita periodiškai vyksta keičiantis valdžiai ir arenoje pasirodant storas pinigines turinčioms užsienio ir Lietuvos įmonėms. Švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai leidžia daryti prielaidą, kad lobistų interesai yra aukščiau nei visuomenės.

Žurnalas „Transportas”
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Transporto verslas praneša smarkiai apkarpęs investicijas (1)

Transporto ir saugojimo verslas šiais metais gerokai apkarpė investicijas, kurioms mažėti...

„Rail Baltica“ tarp Vilniaus ir Kauno – keturios galimos trasos (3)

Lietuvoje tiesiant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ , linijoje tarp Vilniaus ir...

Žiniasklaida: ministerija svarsto Lietuvai galimybę turėti nacionalines avialinijas (24)

Susisiekimo ministerija svarsto galimybę Lietuvai kartu su privačiu investuotoju turėti...

Autoservisų patikrinimai visoje Lietuvoje tęsiasi: rasti dar 15 nesilaikę reikalavimų (14)

Prasidėjus akcijai „ Garažiukas “, Aplinkos apsaugos departamento Telšių aplinkos apsaugos...

Sakartvelas nuo lapkričio leis oro susisiekimą su Lietuva (27)

Sakartvelo civilinės aviacijos agentūra nuo lapkričio atšauks oro susisiekimo su Lietuva ir dar...

Top naujienos

424 nauji koronaviruso atvejai, pranešta apie dar 5 mirtis: daugybė atvejų ugdymo įstaigose 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno apskrityse (568)

Ketvirtadienį paskelbti nauji duomenys dėl koronaviruso. Patvirtintas naujas rekordas ir net penkios...

Švietimo ministras: pradinukai ir ikimokyklinukai į ugdymo įstaigas grįš po atostogų (11)

COVID-19 plitimas Lietuvos mokyklose kelia nerimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras...

Veryga pasakė, kada gali tekti stabdyti planines gydymo paslaugas (24)

Naujų koronaviruso atvejų daugėja šimtais. Ketvirtadienį registruoti net 424 nauji koronaviruso...

Keičiasi paveiktų šalių sudarymo ir saviizoliacijos tvarka: daliai keliaujančių galios išimtys

Nuo pirmadienio keičiasi paveiktų šalių sudarymo tvarka bei izoliacijos taikymo principai....

Galima Šimonytės komanda – ministerijoms gali vadovauti ir profesionalai, ir gerai žinomi politikai (314)

Po pergalingo pirmojo Seimo rinkimų turo nakties, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių...

VMI paruošė tūkstančius deklaracijų: reikės sumokėti žemės mokestį (12)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, kad privačios žemės savininkams...

Žvirblienė: nesinori gąsdinti – laukia ilga žiema, netrukus galime pasiekti ir 1000 atvejų per dieną (142)

Trys šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu per parą – ne riba, laidoje „Delfi rytas“...

Pratrūko ir Vokietija: kai kur koronaviruso plitimas jau gali būti nevaldomas

Vokietija susiduria su labai rimta COVID-19 padėtimi, teigia šalies Roberto Kocho instituto...

Orijus Gasanovas pasidalijo idėja, kaip pajusti Ameriką, neiškėlus kojos iš namų: tą galite kiekvienas + klasikinio mėsainio receptas

Jei bet kurio praeivio gatvėje paklaustume, su kuo jam asocijuojasi amerikietiška virtuvė,...

Skelbiama, kad „AstraZenecos“ vakcinos bandymo metu mirė savanoris papildyta (175)

Nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų Brazilijoje mirė „AstraZeneca Plc“ COVID-19 vakcinos...

|Maža didelių žinių kaina