Maloni erdvė – visus metus
Klaipėda šiuo metu yra vienintelis Lietuvos didmiestis, kurio senamiestyje nėra pėstiesiems skirto bulvaro ar alėjos.
Tačiau ji atsiras, kai 2018 metų pabaigoje bus pastatytas naujas tiltas per Danę. Juo transporto priemonės galės pervažiuoti miestą, neužsukdamos į senamiestį, todėl Tiltų gatvę, kuri dabar yra pagrindinė senamiesčio arterija, tačiau okupuota miesto autobusų, maršrutinių taksi bus galima atiduoti pėstiesiems.
„2018 metais netruks ateiti, todėl jau dabar reikia pradėti diskutuoti, kaip Tiltų gatvę pritaikyti pėstiesiems, nes ją palikti tokią, kokia yra dabar, tikrai nėra prasminga“, – teigė Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.
Viena vizijų, kaip Tiltų gatve paversti kuo patrauklesne pėstiesiems yra uždengti ją stikliniu gaubtu ir paversti malonia erdve visais metų laikais.
„Mes gyvename tokioje klimato zonoje, kad gauname daug lietaus vėjo. Jei galvotume apie tai, kad Tiltų gatvė turėtų tapti vadinamąją „shopping street“, ją būtina uždengti stogu, nes juk šlapiais batais į prabangias parduotuves nevaikščiosi“, – savo nuomonę dėstė S. Gentvilas.
Dėl formos – diskusija
Jis tvirtino, kad Klaipėda tikrai nebūtų pirmasis Europos miestas, kuriame kai kurios senamiesčio gatvės, promenados turi stogus, stiklinius gaubtus.
„Jų yra ir Briuselyje, ir Milane, jau nekalbant apie Šiaurės Europos šalių didmiesčių senamiesčius. Manau, kad jei Tiltų gatvė turėtų stogą, ji tikrai būtų patrauklesnė ir pėstiesiems, ir verslininkams, norintiems plėtoti verslą, nes atsirastų žmonių srautai“, – įsitikinęs Klaipėdos mero patarėjas.
Jo teigimu, diskutuoti galima ir dėl formos, kaip uždengti Tiltų gatvę. „Nebūtina montuoti stogo nuo vienoje gatvės pusėje esančių pastatų stogų kraigo iki kitos pusės. Galbūt tai gali būti dideli skėčiai, gatvės šviestuvai, kitos formos. Tai – diskusijų su visuomene, senamiesčio verslininkais, architektais, paveldosaugininkais reikalas. Tiltų gatvės stogas yra reali vizija, o ne utopija“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Pasivaikščiojimams – pajūris
„Tokia idėja skamba lyg utopija, bent jau dabar taip atrodo, kol nematome jokio projekto, vizualizacijos. Tačiau idėja tikrai įdomi ir diskutuotina“, – nusistebėjo, tačiau pritarė R. Rimšaitė-Kovalenko.
Ji sutiko su tuo, kad Tiltų gatvė, kai ji atiteks pėstiesiems, turi būti skirta ne pasivaikščioti, o užsukti į įdomias, unikalias parduotuvėles, kavinukes.
„Mes turime jūrą ir prie jos galime pasivaikščioti. Klaipėdos senamiestis nėra ta vieta, kuri tiktų pasivaikščiojimams, nes ji gana mažas, be to, ir žiūrėti nėra labai daug ką. O per kelerius metus naujų architektūrinių stebuklų niekas nepastatys. Todėl tikrai pritariu, kad dabar pats laikas diskutuoti apie tai, kaip turėtų atrodyti Tiltų gatvė po trejų ar ketverių metų“, – dėstė R. Rimšaitė-Kovalenko.
Ji buvo linkusi manyti, kad Tiltų gatvė gali tapti puikia pėsčiųjų alėja net ir tada, jei nebus uždengta stogu.
„Žmonės turi suvokti, kad nėra blogo oro, o yra tik bloga apranga ir nuotaika.Senamiestį išgelbės ne stogas, o jo aura, unikalios parduotuvėlės, kavinukės, kitos pramogų ir paslaugų vietos. Smagu, kad žmonės pamažu atsisako masinio vartojimo ir supranta, kad skaniausia kava yra specializuotoje kavinėje, geriausi rūbai – specializuotose parduotuvėse. Toks požiūris ir padėtų Klaipėdos senamiesčiui atgimti“, – įsitikinusi Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos vadovė.