Tokiomis realiai optimistinėmis nuotaikomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasitinka didžiąsias metų šventes. Nuotaikos optimistinės, nes džiugina lapkritį pasiekti rezultatai.
„Lapkritis tikrai buvo geras mėnuo. Gal jis ir ne visai rekordinis, žvelgiant į kitus šių metų mėnesius, tačiau pernai lapkričio rezultatai buvo gana prasti, todėl, palyginti su jais, augimas šiemet yra žymus“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Šiemet lapkritį Klaipėdos uoste perkrauta 3 mln. 452 tūkst. krovinių, o tai yra 21,5 proc. daugiau nei pernai tą patį mėnesį, kai krova siekė 2,8 mln. tonų.
Šiemet lapkritį, palyginti su tuo, kas buvo prieš metus, labiausiai augo skystųjų, generalinių ir biriųjų krovinių krova.
Šiemet lapkritį krauta mažiau grūdų, tačiau pokytis nėra žymus – 140 tūkst. tonų mažiau nei prieš metus.
„Lapkritis mums tikrai buvo labai sėkmingas. Esame labai dėkingi visoms uosto kompanijoms, kurios toliau demonstruoja gerus rezultatus Klaipėdos uoste“, – teigė A. Vaitkus.
Per 11 šių metų mėnesių krova Klaipėdos uoste, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 4,5 proc. Tokį augimą labiausiai lėmė naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų, konteinerių, ro-ro krovinių krova.
Pernai per 11 mėnesių Klaipėdos uoste buvo perkrauta 35 mln. 139 tūkst. tonų krovinių, o šiemet per tą patį laikotarpį – 36 mln. 723 tūkst. tonų.
A. Vaitkus išskyrė ir didžiausias Klaipėdos uosto kompanijas, kurių rezultatai taip pat džiugina. „Norėtųsi pagirti Klasco kompaniją, šiemet jos augimas per 11 mėnesių išaugo 5,5 proc. Centriniame Klaipėdos terminale apyvarta auga drastiškai. Įspūdingus rezultatus demonstruoja Birių krovinių terminalas“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Jis taip pat išskyrė ir bendrovę „Klaipėdos nafta“. „Jei jiems taip pat seksis ir gruodį, tai ši bendrovė pasieks absoliutų savo krovos rekordą. Suskystintųjų gamtinių dujų terminale šiemet dujų perkrauta 2,7 karto daugiau nei pernai. Augimą jau skaičiuojame kartais, o ne procentais“, – džiaugėsi A Vaitkus.
„Klaipėdos smeltės“ rezultatai šiemet taip pat šovė į viršų. Krovos augimas, palyginti su vienuolika praėjusių metų mėnesių, siekia 57,1 proc.
Absoliutaus rekordo link juda ir Klaipėdos krovinių terminalas, kuriame krova šiemet, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 52,7 proc.
Palyginti Klaipėdos uostą su kitais rytinės Baltijos uostais, galima teigti, jog Klaipėda yra tarp lyderių. Ją lenkia tik du Rusijos uostai, o visi kiti pagal krovos rezultatus Klaipėdai nusileidžia. Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste fiksuojamas krovos augimas, o Rygoje, Taline, Ventspilyje – smukimas.
„Mes išvystėme infrastruktūrą, tuo patikėjo uosto kompanijos, kurios vystė suprastruktūrą. Tai mums ir leidžia gauti didžiuosius krovinių kiekius rytinėje Baltijos pakrantėje“, – pabrėžė A. Vaitkus.
Tai, kad investicijos į infrastruktūrą duoda neabejotinų rezultatų, leidžia jas planuoti ir toliau. Numatoma, kad per ateinančius ketverius metus į Klaipėdos uostą bus investuota 405 mln. eurų.
„Mes nepajėgūs nei fiziškai, nei geopolitiškai konkuruoti su Rusijos uostais, tačiau tarp Baltijos šalių išlaikome lyderystę“, – faktus konstatavo generalinis direktorius.
Į ateitį jis taip pat žvelgė labai optimistiškai. Anot jo, jei krova šių metų gruodį bus tokia pat, kaip pernai, Klaipėdos uostui pavyks pasiekti naują rekordą – per metus perkrauti 40 mln. tonų krovinių.
Pernai buvo perkrauta 38,5 mln. tonų ir tai buvo rekordas.
„Tikimės, kad jūrų dievas Neptūnas leis, Baltija nebanguos, bus galima įvedinėti laivus ir naują rekordą pasieksime“, – vylėsi A. Vaitkus.
