aA
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių. Tuo metu ekspertinį vertinimą pateikęs Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus teigia, kad siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, mokestis turėtų būti reguliarus ir mažesnis, o ne vienkartinis, kaip siūloma dabar.
Kamštis Geležinio vilko gatvėje
Kamštis Geležinio vilko gatvėje
© DELFI / Domantas Pipas

Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.

„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Nurodoma, kad mokestį mokėtų į Kelių transporto priemonių registrą pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos taršios motorinės transporto priemonės valdytojas.

„Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km“, – dėstoma dokumente.

Projekto rengėjai nurodė, kad planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą siektų 15,7 mln. eurų kasmet.

„Bus siekiama, kad dalis šių lėšų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės, pavyzdžiui, Europos Sąjugos rekomendacijose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, o be to – būtų ir tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus“, – rašoma jame.

Tačiau remiantis valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2018 metais Lietuvoje pirmą kartą registruota 149 tūkst. dyzelinu varomų, 69,7 tūkst. benzinu varomų ir 3,7 tūkst. dujomis varomų automobilių. Iš viso: per 222,5 tūkst.

Pagal įstatymo projekte pateiktą mokesčio dydžių lentelę, už šiuos automobilius bendrai būtų sumokėta apie 26 mln. eurų. Prie šios sumos dar prisidėtų automobiliai, kurių išmetamas CO2 „Regitros“ duomenyse nenurodytas, o jų mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal specialias formules.

Siūlo keisti

A. Širinskienė gruodžio 2 pasiūlė keisti įstatymo projektą taip, kad mokestį tektų mokėti ne tik už pirmą kartą registruojamas, bet ir už valdytoją keičiančias transporto priemones. Seimo narė taip pat siūlo sumažinti mokesčio dydžius.

„Regitros“ duomenimis, 2018 metais valdytoją pakeitė 174,3 tūkst. dyzelinu varomų, 55,7 tūkst. benzinu varomų ir 22,7 tūkst. dujomis varomų automobilių. Iš viso: per 252,7 tūkst.

Bendrai su pirmą kartą registruotais jie sudarytų 475 tūkst. transporto priemonių.

Pagal A. Širinskienės pasiūlyme pateiktą mokesčio dydžių lentelę, už pirmą kartą registruojamus ir valdytoją keičiančius automobilius 2018 metais būtų sumokėta apie 28 mln. eurų. Prie šios sumos dar prisidėtų automobiliai, kurių išmetamas CO2 „Regitros“ duomenyse nenurodytas, o jų mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal specialias formules.

Vertinant tik tuos automobilius, kurių išmetamas CO2 kiekis žinomas, daugiausiai sumokėtų dyzelinu varomų automobilių savininkai. Jiems tektų 24,4 mln. eurų mokesčio, varomiems benzinu – apie 3 mln., o dujomis – 614 tūkst. eurų.

Agnė Širinskienė
Agnė Širinskienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atsakė į du klausimus

Ekspertinį vertinimą pateikęs A. Bartkus atsakė į du jam užduotus klausimus. Pirma, ar siūlomas mokestis padeda įgyvendinti Lietuvai nustatytus įsipareigojimus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo srityje.

„Tam, kad dėl šio mokesčio įvedimo sumažėtų automobilių sukeliama tarša, būtina, kad šis mokestis paskatintų gyventojus ir įmones taršesnius automobilius keisti mažiau taršiais. Asmuo įsigis mažiau taršų automobilį ne tada, kai jam teks sumokėti didesnį registracijos mokestį už labiau taršų automobilį, o tada kai jis turės tam pajamų. Dėl šios paprastos priežasties, šalyse, kuriose pajamų lygis yra aukštesnis, automobilių parkas yra naujesnis, o šalyse, kur pajamos yra žemesnės, automobilių parkas yra senesnis. Naujas parkas Vakarų Europos šalyse nėra taršos mokesčių rezultatas, tai rezultatas pajamų, kurias tenykščių kraštų gyventojai uždirba.

Kodėl visgi taršos mokestis neturės didelio poveikio emisijoms? Priežastis glūdi tame, kad aukštesni mokesčiai, kuriuos vidutines ir žemas pajamas uždirbantis asmuo (o tai ir yra pagrindinė taršesnių transporto priemonių vairuotojų kategorija) turės sumokėti už įsigyjamą automobilį ir taršos mokesčiui prilygstanti nuolaida, kurią turės pritaikyti parduodamas savo dabar turimą automobilį sustabdys gyventoją nuo sprendimo keisti transporto priemonę ir jeigu tam nėra didelės būtinybės, toks asmuo ir toliau važinės su dabar turimu automobiliu. Automobilio keitimas jam siesis su dviem finansiniais praradimais, pernelyg didele kainos nuolaida parduodant dabar turimą transporto priemonę ir papildomu mokesčiu, kurį jis privalės sumokėti. Todėl tokia vienkartinio mokesčio versija nėra tinkama užsibrėžtam tikslui pasiekti.

Tam, kad šis mokestis padėtų bent jau rinkti kompensacijas už emisiją, jis turėtų būti reguliarus ir mažesnis, t.y. mokamas kartą per metus arba kitu nustatytu dažnumu. Pirminiuose mokesčio variantuose egzistavusi nuostata, jo mokėjimą sieti su techninės apžiūros praėjimu buvo daug tinkamesnė kompensacinio taršos mokesčio sampratai nei dabar esanti. Tokia mokesčio versija taršesnius automobilius apmokestintų tol kol jie būtų eksploatuojami ir rinktų mokesčius, duodama signalą transporto priemonės savininkui keisti ją į mažiau taršią. Toks mokestis nemažintų ir paskatų transporto priemonės pakeitimui, nes nereikalautų pritaikyti labai didelės nuolaidos parduodant dabar naudojamą transporto priemonę, o su naujos transporto priemonės įsigijimu, kad ir teršiančios, tačiau mažiau teršiančios, nesisietų papildomas taršos-registracijos mokestis, kaip yra dabar numatytame įstatymo variante“, – teigė Vilniaus universiteto mokslininkas.

Algirdas Bartkus
Algirdas Bartkus
© Asmeninins albumas

Antra, kokias ilgalaikes ir trumpalaikes pasekmes mokestis turės tarsiu automobilių rinkai ir vartotojų įpročiams.

A. Bartkaus vertinimu, tai, kad mokesčiai dyzeliniams varikliams yra aukštesni nei benzininiams, yra signalas vartotojams perkant naują automobilį labiau orientuotis į benzininį, o ne dyzelinį transportą.

„Todėl įvedus taršos mokestį šiek tiek sumažės taršių dyzelinių automobilių pasiūla, tačiau automobiliai bus keičiami rečiau, dėl ko automobilių parkas atsinaujins šiek tiek lėtesniu tempu, nei buvo iki šiol. O šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija ir toliau priklausys nuo ciklinių ekonomikos svyravimų. Kadangi automobilių parkas keisis lėčiau, tai automobilių prekeiviai uždirbs mažesnes pajamas“, – teigė jis.

A. Bartkus dar pridūrė, kad geriausia priemonė, kuri padeda suvaldyti automobilių taršą mieste yra tinkami urbanistiniai sprendimai, parkavimosi vietų miesto centre ribojimas, jų branginimas darbo dienomis ir miesto centro kaip pėsčiųjų oazės koncepcija.

Seimo narys Mykolas Majauskas DELFI sakė, kad „Regitra“ nėra pasiruošusi šį mokestį skaičiuoti ir administruoti nuo sausio 1 dienos.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Domantas Pipas

„Nėra paruošti poįstatyminiai aktai tokio mokesčio įgyvendinimui ir administravimui. Dar svarbiau – panašu, kad valdantieji nejaučia žemės po kojomis siūlydami apmokestinti net 200 tūkst. transporto priemonių valdytojų kiekvienais metais. Tai nespręs taršos klausimo, o tik skatins toliau važinėti taršiais automobiliais. Tai grubi priemonė surinkti pajamas bet kokia kaina“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(74 žmonės įvertino)
2.7838

Bilotaitė: daugiau automobilių bus leista registruoti be išankstinio laiko rezervacijos papildyta 16.47 (8)

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad reaguojant į kylančias problemas dėl...

„YIT Lietuva“ remontuos kelią tarp Grigiškių ir Rykantų (2)

Statybų bendrovė „ YIT Lietuva “ už 2,51 mln. eurų remontuos kelią Grigiškės...

„Aviatic MRO“ Šiaulių oro uoste pradėjo 20 mln. eurų vertės angaro statybą (3)

Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ Šiaulių...

Atmintinė keliaujantiems traukiniais: ką svarbu žinoti prieš vasaros sezoną (2)

Bendrovė „ LTG Link“, atsakinga už keliones traukiniais Lietuvoje ir užsienyje, prieš...

Eksportuotų prekių kainos per metus augo 3,6 proc., importuotų – išaugo 8,5 proc. (1)

Lietuvos eksportuotų prekių kainos kovą, palyginti su 2020-ųjų kovu, padidėjo 3,6 proc., o...

Top naujienos

Ernestas Naprys | D+

Ne viskas tik brangsta: dešimtys produktų per 5 metus yra atpigę – palyginkite kainas (1)

Įpylus 30 procentų pabrangusio dyzelio, automobilį palikti stovėti mieste kainuoja 60 proc....

Susigrąžinę dingusią dukrą tėvai atsitokėjo tik vėliau – kraupus radinys nepaliko abejonių (51)

Dauguma tėvų žino, kad vaikų auginimas yra nuolatinis darbas, reikalaujantis besąlygiškos...

Tarptautinė mokslininkų grupė atviru laišku kreipėsi dėl „Sputnik V“ vakcinos (529)

Tarptautinė mokslininkų grupė dar kartą išreiškė rimtą nerimą dėl Rusijoje gaminamos „...

Orai: savaitgalį lietaus išvengti nepavyks, bet temperatūra kils aukštyn

Šeštadienį Lietuvos orus lems nedidelė aukštesnio slėgio sritis, įsiterpusi tarp dviejų žemo...

Parodė, kaip Turkijoje poilsiauja turtingiausi lietuviai: tai tikras atostogų rojus, kuriame pildomi visi norai (52)

Turkija , tai toli gražu ne tik taupių, ekonominės klasės turistų rojus. Šią šalį mėgsta ir...

Japonijoje gyvenusi Kristina – apie nutylimas moterų pareigas santuokoje, grožio paslaptis ir tikrąjį geišų vaidmenį (90)

Japonija vis dar yra viena iš tų šalių, kuri apipinta įvairiais mitais. Uždari, darboholikai,...

Dėl žioplos klaidos įkliuvo garsios grupuotės lyderis: kokaino maišelyje – prekybos centro čekis (48)

Su teisėsauga bendradarbiaujančių nusikalstamo pasaulio atstovų liudijimai kaip reikiant...

Mantas Bertulis pasipiktino provokuojančiu TV3 darbuotojos pasiūlymu Šeimų maršui: užsidirbinėti iš žmonių susipriešinimo amoralu TV3: tokių idėjų nepalaikome ir netoleruojame (317)

Dar net neprasidėjęs „ Didysis šeimos gynimo maršas “ visuomenėje kursto aštrias diskusijas....

Havajuose gyvenanti rašytoja Rykštaitė negali suprasti, kodėl mūsų šalyje vengiama šios temos: tai rodo Lietuvos atsilikimą (74)

„Login 2021” pranešėja, rašytoja Vaiva Rykštaitė šiandien sau gali leisti rašyti apie...