Šių eilučių autorė gerą pusmetį vykdė eksperimentą – ieškojome vasarojimui ar laikinam gyvenimui skirto namo, kuris atitiktų kilnojamo daikto reikalavimus, kad jį atsitempus į nuosavą žemės ūkio paskirties žemės sklypą už miesto, negalėtų prikibti jokios inspekcijos. Tačiau planas rasti tinkamą variantą iš portaluose skelbiu.lt ir autoplius.lt patalpintų įmonių ir fizinių asmenų skelbimų tapo sunkesne užduotimi nei tikėtasi.
Praeito tūkstantmečio dvasia
Siūlomas mobilių, dar vadinamų karavaniniais, ir prikabinamų turistinių namelių ant ratų asortimentas bei primityvios pardavėjų apgavystės priminė situaciją nekilnojamojo turto rinkoje prieš gerus 15 ar 20 metų, kai nuomotojai lupdavo neadekvačius pinigus už apšnerkštas lindynes, skelbdavo, kad butui ką tik atliktas euroremontas, o iš tikro nuvargę kambariai su sovietiniais kilimais, prikaltais ant pradrėkusių ir įskilusių sienų, ir surūdijusia vonia bei sugedusiu vandens nuleidimo mechanizmu unitaze nepatyrę nė kosmetinio remonto. Be to, šeimininkai pasididžiuodami aiškindavo, kad langai užsidaro sandariai, kadangi žiemai tarpus užkamšydavo vata ir užklijuodavo izoliacija.
Tais laikais nuomojamo būsto paklausa miestuose buvo nepalyginamai didesnė nei pasiūla, nuomos verslas nebuvo populiarus, todėl savininkai sau leisdavo išsidirbinėti ir pūstis, o nuomininkai, neturėdami kito pasirinkimo ir tik džiaugdamiesi, kad išvis bent kažką rado, nuolankiai prieš juos lenkdavosi ir pro sukąstus dantis krapštydavo grynuosius, puikiai suvokdami, kad kokybė tokios vertės neatitinka.
Be to, atitempiamų namų ant ratų, kurie traktuojami kaip kilnojami daiktai, ar turistinių vagonėlių, kurie laikomi transporto priemonėmis, paklausa – nemenka būtent dėl įvairiausių prigalvotų apribojimų gyventojams, kad nuosavoje žemėje negalėtų statytis net ir nedidelių namų.
Paieškos – visoje Lietuvoje
Mobiliajam būstui įsigyti turėjome vos kelis reikalavimus. Nusistatėme kainos ribas – išleisti iki 6000 eurų. Nusiteikėme, kad kadangi naujo daikto už tokią sumą negausime, dėl vidaus išrankūs nebūsime: jei baldai nepatiks, bus nudrengti, o buitinė technika – paklerusi ar neveiks, išmesime ir pakeisime. Svarbiausia – kad namuko nereikėtų perdarinėti iš esmės arba rūpintis kapitaliniu remontu. Žymiai svarbiau buvo plotas bei aukštis iki lubų, kad nesijaustume klaustrofobiškai. Ypač tai aktualu aukštam vyrui.
Dairydamiesi variantų tarp angliškų karavaninių namelių, žiūrėjome, kad plotas būtų nuo 30 iki 40 kv. m, viduje aukštis – 2,2 m. Iš prikabinamų namelių ant ratų ieškojome erdviausių šios transporto priemonės modelių: vagonėlis turėjo būti dviašis, bent 1,95 m aukščio, mažiausiai 15 kv. m ploto, todėl labiausiai domino „Tabbert“, bet neignoravome ir kitų gamintojų, pavyzdžiui, „Hobby“ ar „LMC“.
Apžiūrėjome dešimtis mobilių ir prikabinamų namelių rytų ir vidurio Lietuvoje – Vilniuje bei Vilniaus rajone, taip pat važiavome į Kauną ir jo apylinkes, lankėmės kaimuose Utenos, Ignalinos rajonuose. Draugus įpareigojome apžiūrėti keletą parduodamų namelių Šiauliuose ir Klaipėdoje. Skambinome ir į Šilutę, bet persisotinę melagingos informacijos iš kitų vietų, ten jau nesiryžome vykti.
Mobiliais namais ir turistinėmis transporto priemonėmis prekiaujančių įmonių – vos kelios per visą Lietuvą. Didelis jų privalumas – kad nupirktą kilnojamą daiktą gali pristatyti kur reikia: jei tai karavaninis namukas, reklamuojasi galintys jį atitempti, o jei tai prikabinamas turistinis namelis ant ratų – pasisiūlo jį atvežti, dar ypač svarbu – už papildomą mokestį gali Lietuvoje įregistruoti ir suorganizuoti techninę apžiūrą (mat dauguma atkeliauja iš Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ir ne visada turi visus reikiamus dokumentus, o dažniausiai neturi išvis jokių).
Toks pilnas paslaugų paketas nuteikia optimistiškai. Bet tik teoriškai. Praktiškai jo neprireikia, nes nuo noro pirkti atpurto per apžiūrą pastebėti stambūs trūkumai, kuriuos pardavėjai nutyli, nors per pokalbį telefonu buvo paprašyti įvardyti visus defektus, kad žinotume, ar tikrai verta važiuoti tuos 100 ar 200 kilometrų.
Skelbimuose patalpintos namelio vidaus nuotraukos paprastai realybę atitinka – iš jų matosi, ar jis švarus ir kiek tvarkingas. Kartais net dėmės ar pradraskymai ant baldų neslepiami, neretušuojami. Bet gali būti, kad tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo kur kas rimtesnių bėdų. Mat fotografija neperteikia kvapo, atmosferos, apskritai – parduodamo daikto istorijos.
Audringą patalpų praeitį išduoda į baldų audinius, kiliminę dangą, sienas įsigėrusi pelėsio, šlapimo, rūkalų smarvė. Beje, tai, kad viduje buvo nuolat rūkoma, atskleidžia pageltusios sienos ir lubos. Kai kurie pardavėjai patalpas dezinfekuoja ir valo chemikalais, skleidžiančiais dar intensyvesnę smarvę nei originali.
Taigi, jei įėjus juntamas įkyrus chemikalų kvapas, galima pagrįstai įtarti, kad buvo mėginama panaikinti stiprų natūralų, organišką dvoką. Kai jo akivaizdžiai būta, vaizduotė nenurimsta: galbūt, prieš atgabenant namuką į Lietuvą, savaitę ten pragulėjo lavonas? Galbūt namukas gimtinėje buvo narkomanų ir prostitučių irštva? O gal jį iš sąvartyno ištraukė ir naujam gyvenimui buvo prikėlę kokie nors fryganai ar skvoteriai, nematantys reikalo savo dreduose naikinti utėlių?
Kitas įtarimų keliantis dalykas – angliškų namukų pagaminimo data. Štai aptikome, kad skelbime parašyti 2010 m., o pagal vidaus baldų tekstūrą ir stilių galima buvo atsekti kultinio serialo „Santa Barbara“ ar „Smokie“ ir Suzi Quatro šlagerio „Stumblin'“ laikus.
Prikabinami turistiniai nameliai, net tie, kurie atrodo ganėtinai išvaizdžiai, irgi nebyliai slepia savas istorijas. Dažnas jų neturi raktelių durims, o langų rankenėlės nulaužytos. Peršasi išvada, kad buvo brautasi vidun arba kad ši transporto priemonė kadaise buvo vogta, ypač – jei parduodama be dokumentų. Galbūt pardavėjai iš Lietuvos ją užsienyje už simbolinę sumą nusipirko jau nukniauktą, o gal išsitraukė iš šiukšlyno ir dabar pardavinėja kaip vos truputį panaudotą.
Gražus, kvapnus vidus – supuvęs rėmas
Tačiau dėl parduodamo namelio būklės labiau meluoti linkę ne įmonių vadybininkai, o privatūs pavieniai pardavėjai. Visų pirma, dažnam duotas žodis nieko nereiškia. Jau buvome su vienu savininku suderėję, bet teko laukti eilėje pas gabentojus, kada jie galės anglišką mobilų namuką nutempti. Per tą laiką jis buvo parduotas kitiems.
Net duotas avansas dar neužtikrina, kad padrengtą namuką savininkas laikys tam, kam jį pažadėjo. Viena pardavėja iš Utenos rajono žaidė dvigubą žaidimą: jau buvo paėmusi rankpinigius iš kitų žmonių, bet tuo pačiu metu, kol jie ruošėsi tą namuką atsitempti, mus kvietė apžiūrai, tikėdamasi potencialiems pirkėjams už nugaros padaryti aukcioną. Jei mes būtume pasiūlę aukštesnę kainą, ji parsigabenti namuką planavusiems mūsų konkurentams būtų atsakiusi ir pinigus būtų grąžinusi. Taigi, jokio nusikaltimo, tačiau ankstesnis susitarimas – visiškai sutryptas.
Be to, patyrėme, kad ir įmonės, ir pavieniai pardavėjai skelbimuose dažnai netiksliai nurodo parduodamo daikto išmatavimus. Pavyzdžiui, vienas savininkas parašė, kad mobilaus namuko aukštis – 2,3 m. Tačiau atvykus į vietą, paaiškėjo, kad jis tiek siekia iš išorės, o realus aukštis viduje – 1,98 m.
Kitai poniai iš Varėnos vis nesisekė tiksliai parašyti ir net žodžiais paaiškinti, koks namuko plotis. Ji vis nenutrūkstamai tarškėjo, kokį šaunų ąžuolinį stalą ten jai sumontavo mylimas žentas. Ilgainiui įpratome paskambinę šeimininkų perklausti dėl parduodamų namukų apimčių ar paprašydavome išmatuoti.
Tačiau bet kokiu atveju įprasta, kad jie sako tai, ką susidomėjęs nepažįstamasis nori girdėti. Apskritai po daugybės apžiūrų supratome, kad angliškų karavininių namukų, kurių lubų aukštis viduje nurodomas 2,2 m, prekyboje išvis nėra, – dauguma geriausiu atveju viduje siekia 2,13 m.
Taip pat pastebėjome, kad savininkai linkę į bet kokį klausimą atsakyti vien pozityvu, o rimtą techninį ar gedimą net nepataisomą broką pateikti kaip mažmožį. Mes jau įsitikinome: jei paklausus, ar namas nesurūdijęs, pardavėjas atsako, kad „yra tik kelios rūdelės“ arba „parūdiję tik truputį“, reiškia, kad rėmas visiškai išpuvęs. Kai pasiteiraujame, kokia stogo būklė ir savininkas žvaliai atsako, kad ideali, atvykę pirmiausia gerai apžiūrime būtent stogą, nes pasitaiko, kad jis užlopytas bitumo gabalais, o liukai išdraskyti.
Tiesa, gyventojų, kurie neužsiima perpardavinėjimo verslu, o tiesiog nori kuo skubiau atsikratyti seno laužo, parduodamų mobilių ar prikabinamų turistinių namelių vidus paprastai būna jaukesnis ir gražesnis nei tų, kuriais prekiaujama konvejeriu iš aikštelių – vis dėlto žmonės patys gyveno arba nuomavo vasarotojams, todėl patalpas nuoširdžiai prižiūrėjo. Viena savininkė, kad užsvaigintų pirkėjus, netgi buvo viduje pridžiovusi žolelių, kurios maloniai glosto nosį.
Dar neįgudę atsirinkti pirkėjai, susižavėję kambarėliais ir gerai sutvarkyta virtuve bei pakenčiamais kvapais, gali pamiršti išnagrinėti rėmą bei dugną. Atsigulus po mobiliu nameliu, pasimato tikra jo būklė bei perspektyvos. Pavyzdžiui, rėmas surūdijęs, dugnas išpuvęs, vadinasi, namas ir toliau sparčiai pus. Maža to, ratai prikepę, o pusiausvyrai išlaikyti skirtos specialios atramos kampuose – irgi visiškai užrūdijusios ir savo funkcijų neatlieka, o vietoj jų pagal lietuvišką paprotį vagonėliui paremti padėti kelmai ar plytos.
Kai tokį anglišką namuką nusipirkę bandysite patempti, ašys lūš, tačiau tai – jau jūsų kaltė, nes su pardavėju juk sutarėte iš anksto, kad patys jį išsigabensite. Šią paslaugą teikiančios firmos vyrukai irgi atsakomybės kratysis, aiškindami, kad tai – ne jų kaltė, nes reikėjo žiūrėti, ką perkate.
Taigi, mobilaus namuko gabenimas – dar viena jautri tema. Atsargesni vežėjai atsisako jį tempti, jei takas, kuriuo tektų jį pravežti į normalų kelią, siauras, apaugęs medžiais. Tačiau viena savininkė išsidavė, kad kai jai gabentojai atitempinėjo nupirktą namelį į jos žemės sklypą, apgadino liuką, tačiau patirtų nuostolių atlyginti nesiteikė.
Kainų skirtumai Lietuvoje ir Anglijoje – įspūdingi
Lietuvoje parduodamų angliškų mobilių ir turistinių prikabinamų namelių ant ratų kainas lyginome ir su kitose Europos šalyse parduodamais maždaug tokio pat amžiaus tokiais pat modeliais. Didžiojoje Britanijoje, iš kur į Lietuvą daugiausia kledarų ir atgabenama, jie – perpus ar net triskart pigesni. Jei kaina tokia pati, tai kokybė kilmės šalyje – Anglijoje – akivaizdžiai net kelis kartus geresnė. Ten mobilių ir prikabinamų turistinių namelių ieškojome daugiausia per populiarų skelbimų portalą gumtree.co.uk. Keletos į vietą apžiūrėti buvo nuvykę mūsų pažįstami.
Palyginimui: Didžiojoje Britanijoje karavaninį namuką galima įsigyti už 1000–2000 eurų, o Lietuvoje pardavėjai už tokį patį prašys mažiausiai 6000 eurų. Jei Anglijoje namukas parduodamas už 3000 eurų, tai atgabentas į Lietuvą toks kainuos jau virš 10000 eurų.
Jei Lietuvoje perpardavinėtojai už anglišką mobilų namą prašo iki 4000 eurų, tikėtina, kad jis Anglijoje nebuvo pirktas, o paimtas tiesiai iš savininkų už dyką, kad tik kas nors tą nereikalingą „senuką“ išgabentų, o gal net iš šiukšlyno. Jungtinėje Karalystėje atsikratyti beverčiais daiktais – įprasta praktika. Panašu į padėvėtų drabužių biznį: vietiniai palieka prie namų durų ar specialiuose punktuose nebedėvimus rūbus labdarai, o migrantai eina per kvartalus, specialiai ieško nereikalingų, senų drabužių ir susirinkinėja juos arba išrenka juos iš konteinerių, išskalbia ir veža į ekonomiškai atsilikusias šalis parduoti.
Suprantama, kad perpardavinėtojai nėra labdaros organizacija – jiems reikia užsidirbti. Visa angliškų mobilių namukų biznio paslaptis slypi gerai organizuotame transportavime. Kaip ir už kiek tai daroma, šios srities verslininkai tikrai neatskleis. Savarankiškai bandyti tokį būstą atsigabenti būtų sudėtinga: pačiam pirkėjui reikėtų vykti į Angliją, iš ten pirkinį vežti į uostą, iš uosto – laivu plukdyti į Klaipėdą, iš pajūrio boginti namuką į vietą, ir kiekvienas etapas kainuotų atskirai ir keliskart brangiau nei gabenant optum.
Atsivežti prikabinamą turistinį namelį – teoriškai kur kas paprasčiau ir net praktiškai įmanoma, jei labai pasiseks. Atslūgus turistiniam šiltajam sezonui, jau rudeniop, prikabinamą turistinį namelį, tarkim, „Tabbert“ arba „Hobby“, gamintą šio tūkstantmečio pradžioje, Anglijoje galima įsigyti už 1000–3000 eurų. Lietuvoje toks pat atitemptas kainuotų nuo 4000 iki 7000 eurų.
Didžiojoje Britanijoje už 4000 ar 5000 eurų galima įsigyti labai gerai išlaikytą, maždaug iki dešimties metų senumo dviašį erdvų prikabinamą turistinį namelį. Toks pat Lietuvoje kainuotų jau 10000 eurų ar daugiau. Atitempimas iš Anglijos, jį prisikabinus kaip priekabą, kainuotų nuo 500 iki 700 eurų, tačiau nei vienas lietuvių vežėjas atsakomybės už nenumatytus atvejus kelyje neprisiima, o kažką tiksliai su jais suderinti – iš esmės neįmanoma.
