Antradienį neeiliniame Trišalės tarybos posėdyje į darbotvarkę įtrauktas klausimas apie Lietuvos transporto sektorių. V. Šilinskas apibūdino, kad šis sektorius Lietuvoje mėgaujasi „mokesčių rojumi“.
„Yra prancūzų studija, kurios išvados tokios, kad Lietuvoje didelė dalis darbo užmokesčio yra neapmokestinama. Tą patį darė Bulgarija, Rumunija, Vengrija, tai – Rytų bloko valstybės, kurių daugelis turi mokestines darbo užmokesčio lengvatas, dėl ko jų sektorius buvo ir yra konkurencingesnis už Vakarų Europos sektorius.
Lietuvoje tai yra per dienpinigius, pas mus yra nustatytas koeficientas, kiek turi sumokėti darbuotojui, kad galėtum mokėti maksimalią dienpinigių sumą, kitur yra kiek kitokios taisyklės“, – sakė jis.
Aktualūs sprendimai
V. Šilinskas pristatė kelis pastarojo meto sprendimus, kurie yra aktualūs transporto sektoriui.
„Pirma, tai atsiskaitymas tik pavedimu. Seimo nariai jau priėmė šį pakeitimą Darbo kodekse. „Linavos“ atstovai prašo prezidento vetuoti, tai dar nėra įsigaliojęs įstatymas“, – sakė jis.
Viceministras sakė, kad planuojama palikti tokį patį dienpinigių apmokestinamosios dalies koeficientą – 1,65 nuo minimalios mėnesinės algos. Sprendimą iš naujo priimti reikia po Konstitucinio Teismo priekaištų, kad pernai tai padaryta nesilaikant teisėkūros principų.
„Dar yra ieškinių atsisakymas. Ankstesnė Vyriausybė yra kreipusis į Europos Teisingumo Teismą, kad ginčytų Mobilumo paketą. Mes esame Teisingumo ministerijai išsiuntę pasiūlymą atsisakyti dviejų iš penkių reikalavimų. Darbuotojai ir vairuotojai turi turėti teisę nakvoti ne kabinoje ir turi turėti teisę grįžti namo. Vyriausybėje dar vyksta diskusijos dėl šio klausimo, galutinio sprendimo dar nėra“, – sakė V. Šilinskas.
Jis dar pranešė, kad ministerijos nuomone, teisė mažinti 50 proc. dienpinigių normos turėtų būti apribota.
„Siūlysime, kad tai turėtų būti tik kažkokios objektyvios taisyklės. Neužtenka pasakyti, kad tiesiog susitarėme, kad 50 proc. mažiname ir viskas. Tai turėtų būti nustatytos sąžiningos taisyklės, kada ir kaip galima mažinti“, – pasakojo jis.
V. Šilinskas taip pat papasakojo, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl greitesnio užsieniečių paruošimo (vadinamojo 95 kodo) ir kvotų didinimo.
Mobilumo paketas
V. Šilinskas posėdyje nurodė, kad Lietuva ir toliau nori bylinėtis dėl Mobilumo paketo nuostatų, kurios įpareigoja vilkiką grąžinti į įsteigimo valstybę, pervežimų užsienyje (kabotažo) ribojimų ir vairuotojų komandiravimo apmokėjimo direktyvos (dvišaliai ir trišaliai vežimai).
„Mano asmenine nuomone, pirmas reikalavimas yra nesąžiningas ir jis numatytas dėl to, kad mes (rytų europiečiai) turėjome mokestines lengvatas. Galima sakyti, kad nesąžiningai konkuravome su Vakarų Europa, o ji atėjo su Mobilumo paketu ir uždėjo iš kitos pusės nesąžiningą reikalavimą. Nes mokestinė aplinka yra valstybinių narių klausimai, bet Europos Sąjunga gali per kitas puses reguliuoti“, – kalbėjo viceministras.
Tačiau nebenorima ginčyti poilsio ne vilkiko kabinoje. „Tai gerina sąlygas ir jau yra teismo sprendimas, kad vairuotojai turi teisę nakvoti ne kabinoje“, – sakė jis.
Taip pat norima nebeginčyti vairuotojo grąžinimo kas keturias savaites namo. „Tai aiškinama kaip teisė grįžti, gerina sąlygas. Natūralu, kad vairuotojai turi teisę grįžti namo ir apkabinti savo šeimas“, – sakė V. Šilinskas.
Kvotų didinimas
V. Šilinskas informavo, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkst. vairuotojų, kurie vairuoja 57 tūkst. automobilių.
„Gegužės 20 dieną buvo išnaudota visa transportui skirta kvota (11,6 tūkst.). Tai nereiškia, kad užsieniečių nebegalima atsivežti, tiesiog kvota yra pati paprasčiausia procedūra.
Dabar transportas prašo dar 15,3 tūkst. Užimtumo tarnyba sako, kad iki metų pabaigos galėtų paruošti apie 500 darbuotojų“, – sakė jis.
Viceministras sakė, kad svarstomi du galimi sprendimai: kvotos nebedidinti arba didinti 15,1 tūkst. asmenų.
Nuomonės išsiskyrė
Trišalės tarybos posėdyje pasisakė „Linavos“ inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba.
„Man atrodo, kad mes esame, nežinau, kažkokiuose skirtinguose pasauliuose. Mes, kaip vežėjai, jaučiame jau tam tikrą terorizmą prasidėjusį iš valstybės institucijų. Dabar lygtais kalbamės, kad... Verslui visas pasaulis lygtais stengiasi padėti, kad verslas klestėtų, mokėtų mokesčius. Mūsų valstybė pusę metų daro viską, kad mūsų verslas sužlugtų.
Nelabai suprantu, kokius darbuotojus jūs ginsite, profsąjungos, kai jų tiesiog nebeliks, kada kompanijos masiškai, kaip dabar pastebėtumėte, masiškai keliasi į kitas valstybes. Kada mes kalbame su kolegomis, sakome „ok, mes norime prisiimti visus lietuvius vairuotojus“, esame pasirašę memorandumą su Užimtumo tarnybą – jų per du mėnesius yra 200, o esame užregistravę per 10 tūkst. darbo vietų – nėra jų.
Kolegos, mūsų mašinos stovi, negalime dirbti ir mokėti mokesčių. Apie ką mes dabar su jumis diskutuojame? Tikrai aš to nesuprantu. Man atrodo, kad tie 700 mln. Lietuvai nereikalingi“, – sakė jis.
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad jie Vyriausybe pasitiki.
„Tikrai sveikiname tokį drąsų žingsnį. Jei kažkas praeityje padarė klaidą, ją tikrai nevėlu yra atitaisyti“, – siūlymą dėl Mobilumo paketo komentavo ji.
„Nereikia klausyti įvairių lobistų pasisakymų, kurie tik ir taikosi į tai, kad sumažintų garantijas darbuotojams“, – pridūrė I. Ruginienė.
Kalbėdama apie kvotas, ji sakė, kad apie jų didinimą negali būti nė kalbos.
„Kvotų įvedimas nereiškia, kad negalima atsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Čia yra tik keturių savaičių (ar net mažiau) klausimas“, – sakė ji.
