aA
Vilniuje planuojamo metro maketas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Senoji koncepcija netinkama

Sostinės Šiaurinė gatvė buvo planuojama dar sovietmečiu, tačiau anuomet rengti planai neatitinka dabartinių poreikių. Naujus planus rengia architekto Valdo Jurevičiaus projektavimo įmonė.

Šiaurinės gatvės zona apjungia sostinės Šeškinės, Fabijoniškių, Justiniškių, Pašilaičių rajonus ir tęsiasi iki pat Pilaitės. Teritorijoje gyvena apie 150 – 170 tūkst. gyventojų. Galima sakyti, kad tai tankiausiai gyvenama zona Vilniaus mieste.

„Manoma, kad Šiaurinės gatvės koncepcija jau parengta ir naujų planų nebereikia. Ar gali prieš dvidešimtų metų parengti planai atitikti dabartinio miesto poreikius? Miestas plečiasi kitaip, nei buvo prognozuota, atsiranda naujų problemų, kurių didžiausia – transporto grūstys. Ir jeigu bus patvirtintas savivaldybės projektuotojų planas, parengtas pagal ano meto koncepciją, sunkumų tik daugės“, – įsitikinęs V. Jurevičius.

Tuometinis Miestų statybos projektavimo institutas dar aštuntąjį dešimtmetį buvo numatęs, kad Vilniuje reikia gatvės, kuri jungtų šiaurinius rajonus. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė detalųjį šios gatvės planą. Architekto V. Jurevičiaus teigimu, šiame plane daug kas nenumatyta. Pirmiausia – transporto srautai.

Valdas Jurevičius
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"

„Šiaurinė gatvė – strateginė vieta tankiai gyvenamoje teritorijoje. Taigi reikia atsižvelgti į gyventojų interesus. Reikia spręsti jų susisiekimo ir socialines problemas. Jei viskas liks kaip yra ir visi tylės rankas sudėję, padėtis vis blogės“, – tvirtino V. Jurevičius.

Architektas nesitiki, kad tiksliai įgyvendinus jo sukurtą planą, visos problemos išnyks. Tačiau padėtis išties pagerėtų.

V. Jurevičiaus projektas parengtas vadovaujantis užsienio šalių patirtimi. Nebuvo užmirštas ir vienas geriausių pavyzdžių Vokietijoje, Berlyne. Aplink dabar jau nugriautą Berlyno sieną buvo neužstatytas toks pat plotas, koks dabar yra Šiaurinėje gatvėje Vilniuje. O čia esanti aukštos įtampos linijos apsauginė zona apribojo statybas panašiai, kaip Berlyno siena Vokietijoje.

Naują gatvės koncepciją rengiantys architektai siūlo aukštos įtampos liniją perkelti po žeme. Bemaž visa gatvė irgi atsidurtų po žeme, o automobiliai į žemės paviršių iškiltų tik didelėse sankryžose. Numatoma, kad sankryžos būtų Šiaurinei gatvei kertantis su Ukmergės, Justiniškių, Gelvonų, bei Geležinio Vilko gatvėmis.

Po žeme įrengtas eismo juostas skirtų metro linija. Kaip pastebėjo V. Jurevičius, metro linija Šiaurinėje gatvėje būtina, ji išspręstų gyventojų susisiekimo problemas.

Sukūrė finansavimo modelį

Metro Ukmergės gatvėje
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"

Architektas sakė turintis specialiai projektui įgyvendinti sukurtą finansavimo modelį. „Neabejoju, kad prie šio projekto įgyvendinimo prisidėtų ir verslininkai. Tokiu atveju Vilniaus savivaldybės neslėgtų milžiniška finansavimo našta. Bemaž viską padengtų žemės sklypų šalia Šiaurinės gatvės siekiančios bendrovės“ , – teigė V. Jurevičius.

Finansavimo modelis – pakankamai paprastas. Virš požeminės gatvės ir jos prieigose tereikia suprojektuoti pastatus – gyvenamuosius ir komercinės paskirties. Kadangi Šiaurinė gatvė taps traukos centru, verslininkai bus ypatingai susidomėję šia vieta. Pagal architekto siūlomą modelį, pati žemė būtų parduota už simbolinį vieną litą. Tačiau verslininkai, norintys pirkti žemę, privalėtų įgyvendinti sąlygą – savo lėšomis nutiesti tam tikrą požeminės gatvės atkarpą su visomis reikiamomis komunikacijomis. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad šitaip vienas žemės aras verslininkams atsieitų apie 200 tūkst. litų.

Šiaurinės gatvės ilgis – keturi kilometrai. Infrastruktūrą išplėtoti reikėtų 236658 kvadratinių metrų plote, kurių vieno kaina – 3400 Lt. Tad įrengti Šiaurinę gatvę kainuotų 804 mln. 637 tūkst. litų.

Architektai savo planuose Šiaurinę gatvę suskirstė į teritorijas. Paskaičiuota, koks kiekvienoje atkarpoje turėtų būti užstatymo intensyvumas, kiek pastatų ir kur būtų galima statyti.

Virš požeminės eismo juostos bus ne tik pastatai. Atsižvelgta į tai, kad gatvė drieksis per Ozo draustinio teritoriją. Tad bus įrengta ir rekreacinė zona, kuri dabar dar smarkiai apleista, jos niekas neprižiūri. Rekreacinėje zonoje galėtų atsirasti sporto aikštynų, poilsio kompleksų.

Ciuriche rado išsigelbėjimą

Metro
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"

V. Jurevičiaus vadovaujamos architektų grupės parengti projektiniai pasiūlymai jau yra pateikti sostinės valdžiai. Tad meras Juozas Imbrasas paprašė kol kas nesvarstyti Šiaurinės gatvės detalaus plano, kuris yra parengtas pagal sovietmečiu patvirtintą koncepciją.

Meras pripažino, kad padėtis mieste ir gyventojų poreikiai per pastaruosius dvidešimt metų smarkiai pasikeitė. Nors „Vilniaus planas“, rengdamas detalųjį Šiarinės gatvės planą, numatė galimą miesto plėtrą ir transporto srautus, sudvejota, kokia gatvių sistema labiau tenkins gyventojų poreikius – tokia, kokia yra šiuo metu Vilniuje ar moderni požeminė.

„Projektas man patiko, dabar jį reikia apsvarstyti“, – apie alternatyvą kalbėjo meras. Jis tikisi susitikti su Vilniaus savivaldybės įmonės ‘’Vilniaus planas“ bei V. Jurevičiaus vadovaujamais architektais ir kartu nuspręsti, kuris variantas yra priimtinesnis, kurį modelį labiau verta įgyvendinti.

J. Imbrasas pripažino, kad transporto spūsčių problema mieste kol kas sprendžiama neefektyviai.

Vieno ar kito viaduko statyba, gatvių praplatinimas nėra strateginis sprendimas.

Juozas Imbrasas
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"

Mero nuomone, šiuo metu reikia tiksliai išnagrinėti padėtį mieste, gatvių tinklą, plėtrą, galimą užstatymą. Tik tuomet reikia priimti atitinkamus sprendimus.

„Patirtimi sutiko pasidalinti Šveicarija. Be to, tikimės šios šalies finansinės pagalbos“, – vylėsi Vilniaus meras.

Neseniai mūsų sostinės vadovas aplankė Ciurichą – geriausiai viešojo transporto srityje išvystytą Šveicarijos miestą. J. Imbrasas teigė ten pamatęs vienintelį Vilniaus išsigelbėjimą – greitumines viešojo transporto trasas. Po centrine Ciuricho gatve yra milžiniška stotis, kurioje juda tramvajai, tarpmiestinis transportas. Gyventojai pirmiausia keliauja taip, o vėliau naudojasi miesto autobusais, vežančiais į atokesnius rajonus.

Ryžtingų žingsnių nemato

Vilniuje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad miestas dėl transporto spūsčių patiria 1,5 milijardo litų nuostolį per metus. Buvo paskaičiuotos tik kuro ir laiko sąnaudos, kurios atitinkamai sudaro 600 ir 900 mln. litų. Kiekvienais metais nuostoliai vis didėja.

“Pica atvažiuoja šalta, o alus karštas“ , – ironizavo bendrovės „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus. Jis yra vienas aktyviausių verslininkų, mėginančių įrodyti, kad jau pribrendo reikalas tobulinti miesto susisiekimo sistemą.

metro Vilniuje maketas II
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė griebiasi įvairių akcijų. Akcija „Aplenk spūstį“ skatina vilniečius pranešinėti apie automobilių grūstis mieste, planuojamos automatizuotos eismo valdymo sistemos, atidaromi nauji keliai, viadukai. Tačiau nė viena iš šių priemonių nepagerins padėties. Kai reikia atlikti apendicito operaciją, ramunėlių kompresai nepadės“ , – ryžtingesnius žingsnius siūlė žengti J. Zykus.

Jo nuomone, be metropoliteno šiuolaikiškas miestas tikrai neišsivers. J. Zykus priminė, kad norvegai metro pradėjo statyti 1928 metais. Tada jų sostinė Oslas buvo mažesnis miestas, nei dabar Panevėžys, tačiau metropolitenui lėšų buvo surasta. Ten apie galimas susisiekimo problemas buvo galvojama iš anksto, o ne tuomet, kai jos tampa faktu. Dabar norvegams reikia tik prižiūrėti turimą turtą, modernizuoti metro bei tramvajaus linijas.

„Vilniuje viskas kitaip. Nors susisiekimo problemos blogina gyvenimo kokybę, radikalių valdžios veiksmų kol kas nėra“ , – įsitikinęs pašnekovas. Jis vylėsi, kad bus atsižvelgta į architektų siūlymus šiuolaikiškai įrengti Šiaurinės gatvės infrastruktūrą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kuriamas orlaivis, kurį bus galima valdyti ir neturint licencijos

Teksase įsikūrusi kompanija šiais metais siekia pradėti pardavinėti trumpus pramoginius...

„Oro navigacija“: Vilniaus oro uoste skrydžiai vyksta pagal planą

Penktadienį dėl nenumatytų aplinkybių Vilniaus aerodromo skrydžių valdymo centre dirbančioje...

Lietuvoje bus atnaujinta 14 svarbių geležinkelio pervažų papildyta (5)

Didinant eismo saugumą, Lietuvoje iki 2022 metų bus modernizuota 14 svarbių geležinkelio...

„LG Cargo“ veš iki 2 mln. tonų „Milsos“ skaldos (1)

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo įmonė pasirašė...

Skvernelis žada NT ir taršių automobilių mokesčius papildyta (561)

Naujų mokesčių bei didesnio jų progresyvumo Lietuvai nepavys išvengti, sako laikinasis premjeras....

Top naujienos

Naujausi reitingai: Nausėdos populiarumas primena 1998-ųjų Adamkų (125)

Palankiausiai vertinamų Lietuvos politikų sąrašo viršūnėje įsitvirtino prezidentas Gitanas...

Iraniečių sulaikytame laive – latvis: dėl jo paleidimo derybos vyko visą naktį (22)

Kaip rašoma pranešime spaudai, Londonas šeštadienį patarė Didžiosios Britanijos laivams...

Paviešino kraupios avarijos vaizdo įrašą: tyrimo eiga liudininkams ėmė kelti įtarimų (24)

Kėdainių rajone įvykusios kraupios avarijos tyrimas įvykį mačiusiems žmonėms ėmė kelti...

Partijų reitingas: kol du pešasi, trečias lipa į viršų pasirodė Laisvės partijos reitingas (59)

Populiariausia politinė jėga Lietuvoje yra opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių...

Gyvai / 1006 km lenktynės prasidėjo „Dynami:T Energy“ nesėkme: vienas automobilis užsidegė, kitas – sustojo trasoje atnaujinta 12.27 (5)

Greta Palangos įrengtoje lenktynių trasoje jau 20-ąjį kartą prasidėjo „Aurum 1006 km...

Teisininko komentaras. Įdarbinti užsienietį Lietuvoje taps sudėtingiau – įvedamos kvotos (7)

Seimas priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą,...

Ekspertai piešia siaubingą scenarijų: jau po 5 metų šimtai milijonų turės bėgti nuo krizės (131)

Potvyniai Pietų Azijoje kelia grėsmę beveik 6 mln. šalies gyventojų, o dėl liūčių sezono...

Salomėja Nėris – išteisinti ar nuteisti? knygos ištrauka (252)

Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą gausiai pateikdama archyvinės medžiagos...

Grybų sezono laimikis: iš voveraičių ir ryžių paruošė labai skanų patiekalą, tereikėjo kelių papildomų ingredientų (18)

Voveraitės – vienos geidžiamiausių grybautojų laimikių. Šie grybai – ne tik labai skanūs...

Šiurpus Černobylyje dirbusios medikės iš Lietuvos liudijimas: rėkiau visiems sutiktiems, bet niekas manimi netikėjo (352)

„Aš nežinau, kiek dar gyvensiu (anądien su vyru prisiminėme, kad Kijevo gydytojai mums...