aA
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėdį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai.
Rokas Masiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Penktadienį Seime buvo surengtas bendras Baltijos Asamblėjos (BA) Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis. Jame pranešimą skaitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ projektas progresuoja, bet išlieka keli nerimą keliantys aspektai.

Pasak R. Masiulio, laukiama jau nutiestos vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuri turi būti modernizuota dėl netenkinančių parametrų, studijos išvadų. Anot ministro, tik ji parodys, ar verta didinti greitį vėže iki 240 kilometrų per valandą, ar reikės tiesti naują vėžę.

Studiją užbaigti žadėta pernai gruodį. Ministras išreiškė viltį, kad daugiau vėlavimų atliekant studiją nebus.

BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius posėdyje klausė ministro, ar greičių skirtumai nesukels problemų transportui ir ar bus užtikrinta, kad lenkiška technika turės galimybes važiuoti 240 kilometrų per valandą greičiu.

„Labai aktualus klausimas. Techninių klausimų neturėtų kilti, nes riedmenys bet kokiu atveju bus pritaikyti prie infrastruktūros.

Bet reikia suprasti, kad yra atviras klausimas dėl jungties nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Kaip jūs teisingai pastebėjote, Lenkijos pusėje nėra numatyta 240 kilometrų per valandą greitis. Baltijos šalyse tokį tikslą esame išsikėlę. Lietuviai jau yra pastatę europietišką vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kur techniškai pasiekti 240 km būtų labai sunku. Kaip tik dabar atliekama studija, kaip elgtis su ta vėže - ar bandyti maksimizuoti greitį, ar nutiesti naują vežę, kas būtų nemaži kaštai, bet galėtume sutaupyti 8 minutes“, - sakė R. Masiulis.

Pasak ministro, reikės rasti subalansuotą atsakymą, kurį techninį sprendimą pasirinkti, ir gerai pasverti, ar aštuonios minutės vertos investicijų, kurios gali siekti šimtus milijonų eurų.

„Tai parodys studija, ir jos rezultatus reikės suderinti su Europos Komisija“, - sakė susisiekimo ministras.

Projekto „Rail Baltic“ koordinatorius Estijoje Kristjanas Kaunissaare'as posėdyje prasitarė, kad aukštas EK pareigūnas jam sakė, jog lenkai yra pasiekę nemažą proveržį traukinių greičio srityje.

„Ir tai buvo paminėta „Rail Baltica“ projekto kontekste. Kaip matote, kalbant apie Lenkijos interesus, pastebime, kaip jie šiek tiek susipina. Bet kol kas tai tik gandai“, - sakė K. Kaunissaare'as.

Tuo metu BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas iš Latvijos Veiko Spolitis sakė, kad techniškai tokie greičių skirtumai nebūtų gerai.

„Dažnai važiuodavau į Ženevą greituoju traukiniu ir žinau, kas tai yra, kai nuo 300 kilometrų per valandą greičio traukiniai staiga mažina greitį prie Šveicarijos sienos. Jūs tikrai aiškiai pasakėte, kad EK bendradarbiauja su Lenkijos kolegomis. Lenkija didelė šalis, 40 mln. gyventojų, didelė teritorija, viskas suprantama. Tačiau, mano manymu, kas dabar yra svarbiausia, tai jų pačių namų darbai“, - kalbėjo V. Spolitis.

R. Masiulis posėdyje taip pat pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbus į projektą „Rail Baltica“ įtrauktas ruožas Kaunas-Vilnius.

„Buvo sutarta, kad jis bus projekto dalis. Tačiau kad ši projekto dalis būtų įvykdyta iki 2026 metų, turime pristatyti duomenis Europos Komisijai. Noriu pabrėžti, kad turime išspręsti tinkamumo finansavimui klausimą. Jei tai nebus išspręsta šio ruožo klausimu, visam projektui gali iškilti didžiulė rizika.

Projektui „Rail Baltica“ reikia išlaikyti ES paramą aukščiausiu lygiu. Tai labai svarbu. Jei šis projektas nebus baigtas, tai bus kliūtis visam transeuropiniam tinklui. Tačiau projektą galėsime įgyvendinti, tik jeigu gausime didžiausią įmanomą ES paramą 2021-2027 metais“, - kalbėjo susisiekimo ministras.

R. Masiulis pripažino, kad bendro projekto kaina taip pat labai svarbus klausimas, kuris kelia jam didelį nerimą.

„Kaštus turime kiek įmanoma mažinti, nes mes atskaitingi ne tik prieš piliečius dėl to, kad projektas 15 proc. finansuojamas iš biudžeto, bet ir prieš ES. Turime taikyti tokius techninius parametrus ateities projektams, kurie ne tik padidintų galią, bet ir užtikrintų projekto rentabilumą“, - teigė R. Masiulis.

„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios ES šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai - Suomija.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos konkurse – 6 dalyviai (10)

Prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena pirmojo ruožo rekonstrukcijos...

„Uber“ ir „Grab“ baudžiamos milijoninėmis baudomis dėl „antikonkurencinio“ susijungimo

Pavėžėjimo milžinės „Grab“ ir „ Uber “ baudžiamos 13 mln. Singapūro dolerių (9,5 mln....

Pirmadienio ryte – kamščiai Vilniaus gatvėse (36)

Pirmadienio rytas Vilniuje į darbą skubančius įkalino spūstyse.

Siūlo pelno mokesčio lengvatą taikyti elektromobiliams (16)

Ūkio ministerija siūlo patobulinti pelno mokesčio lengvatos taikymą investiciniams projektams,...

„Lietuvos geležinkelius“ paliko Turto valdymo centro direktorė (10)

Iš valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pasitraukė Turto valdymo centro,...

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre. Ką pasirinks TS-LKD: Šimonytę ar Ušacką? (82)

DELFI dėmesio centre. Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Šimonytė. Ką pasirinks...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (289)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (3)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Kaune: viena bendruomenės detalė liko nepastebėta (39)

Skaičiuojama, kad sekmadienį, rugsėjo 23-iąją, Kaune viešėjusį popiežių Pranciškų pasitiko...

Kubilius pasakė, kodėl Skverneliui pernelyg rizikinga kandidatuoti į prezidento postą (47)

Abu kandidatai, apsisprendę dalyvauti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (...

Įspėjimas ES piliečiams: nuolatinė rezidentė pilietybės negavo (62)

Keturis dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje pragyvenusi ir net miesto mere išrinkta...

Buvęs Karolinos Liukaitytės mylimasis puikiai atpažįsta gero gyvenimo ieškančias moteris (75)

Verslininką Arną Jurskį, didžiausios Baltijos šalyse riešutų ir džiovintų vaisių įmonės...

„Va bank“ sezonas: kur šie metai nublokš „Raptors“ ir Valančiūną? (5)

Joks kitas NBA klubas šį sezoną Rytų konferencijoje nejaus didesnio spaudimo pasirodyti...

Įspūdingiems pokyčiams vilnietei prireikė tik vieno dalyko – rudeniško makiažo balsuokite

Atėjęs ruduo diktuoja ne tik naujas aprangos, bet ir makiažo taisykles. Vasarą pamėgtus BB kremus...

Dzūkas sugalvojo itin originalų būdą kovoti su daržo naikintojais (6)

Vieno didžiausių Pietų Lietuvoje medelyno savininkas dzūkas Tomas Panka kovai su piktžolėmis ir...