aA
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėdį Lietuvoje kalbėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai.
Rokas Masiulis
Rokas Masiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Penktadienį Seime buvo surengtas bendras Baltijos Asamblėjos (BA) Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto ir Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto posėdis. Jame pranešimą skaitęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad Lietuvoje „Rail Baltica“ projektas progresuoja, bet išlieka keli nerimą keliantys aspektai.

Pasak R. Masiulio, laukiama jau nutiestos vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kuri turi būti modernizuota dėl netenkinančių parametrų, studijos išvadų. Anot ministro, tik ji parodys, ar verta didinti greitį vėže iki 240 kilometrų per valandą, ar reikės tiesti naują vėžę.

Studiją užbaigti žadėta pernai gruodį. Ministras išreiškė viltį, kad daugiau vėlavimų atliekant studiją nebus.

BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius posėdyje klausė ministro, ar greičių skirtumai nesukels problemų transportui ir ar bus užtikrinta, kad lenkiška technika turės galimybes važiuoti 240 kilometrų per valandą greičiu.

„Labai aktualus klausimas. Techninių klausimų neturėtų kilti, nes riedmenys bet kokiu atveju bus pritaikyti prie infrastruktūros.

Bet reikia suprasti, kad yra atviras klausimas dėl jungties nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Kaip jūs teisingai pastebėjote, Lenkijos pusėje nėra numatyta 240 kilometrų per valandą greitis. Baltijos šalyse tokį tikslą esame išsikėlę. Lietuviai jau yra pastatę europietišką vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, kur techniškai pasiekti 240 km būtų labai sunku. Kaip tik dabar atliekama studija, kaip elgtis su ta vėže - ar bandyti maksimizuoti greitį, ar nutiesti naują vežę, kas būtų nemaži kaštai, bet galėtume sutaupyti 8 minutes“, - sakė R. Masiulis.

Pasak ministro, reikės rasti subalansuotą atsakymą, kurį techninį sprendimą pasirinkti, ir gerai pasverti, ar aštuonios minutės vertos investicijų, kurios gali siekti šimtus milijonų eurų.

„Tai parodys studija, ir jos rezultatus reikės suderinti su Europos Komisija“, - sakė susisiekimo ministras.

Projekto „Rail Baltic“ koordinatorius Estijoje Kristjanas Kaunissaare'as posėdyje prasitarė, kad aukštas EK pareigūnas jam sakė, jog lenkai yra pasiekę nemažą proveržį traukinių greičio srityje.

„Ir tai buvo paminėta „Rail Baltica“ projekto kontekste. Kaip matote, kalbant apie Lenkijos interesus, pastebime, kaip jie šiek tiek susipina. Bet kol kas tai tik gandai“, - sakė K. Kaunissaare'as.

Tuo metu BA Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojas iš Latvijos Veiko Spolitis sakė, kad techniškai tokie greičių skirtumai nebūtų gerai.

„Dažnai važiuodavau į Ženevą greituoju traukiniu ir žinau, kas tai yra, kai nuo 300 kilometrų per valandą greičio traukiniai staiga mažina greitį prie Šveicarijos sienos. Jūs tikrai aiškiai pasakėte, kad EK bendradarbiauja su Lenkijos kolegomis. Lenkija didelė šalis, 40 mln. gyventojų, didelė teritorija, viskas suprantama. Tačiau, mano manymu, kas dabar yra svarbiausia, tai jų pačių namų darbai“, - kalbėjo V. Spolitis.

R. Masiulis posėdyje taip pat pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbus į projektą „Rail Baltica“ įtrauktas ruožas Kaunas-Vilnius.

„Buvo sutarta, kad jis bus projekto dalis. Tačiau kad ši projekto dalis būtų įvykdyta iki 2026 metų, turime pristatyti duomenis Europos Komisijai. Noriu pabrėžti, kad turime išspręsti tinkamumo finansavimui klausimą. Jei tai nebus išspręsta šio ruožo klausimu, visam projektui gali iškilti didžiulė rizika.

Projektui „Rail Baltica“ reikia išlaikyti ES paramą aukščiausiu lygiu. Tai labai svarbu. Jei šis projektas nebus baigtas, tai bus kliūtis visam transeuropiniam tinklui. Tačiau projektą galėsime įgyvendinti, tik jeigu gausime didžiausią įmanomą ES paramą 2021-2027 metais“, - kalbėjo susisiekimo ministras.

R. Masiulis pripažino, kad bendro projekto kaina taip pat labai svarbus klausimas, kuris kelia jam didelį nerimą.

„Kaštus turime kiek įmanoma mažinti, nes mes atskaitingi ne tik prieš piliečius dėl to, kad projektas 15 proc. finansuojamas iš biudžeto, bet ir prieš ES. Turime taikyti tokius techninius parametrus ateities projektams, kurie ne tik padidintų galią, bet ir užtikrintų projekto rentabilumą“, - teigė R. Masiulis.

„Rail Baltica“ - svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projekte dalyvauja penkios ES šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir netiesiogiai - Suomija.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

SANDBOX Lietuvoje atvers galimybę taikyti inovacijas realioje aplinkoje

Transporto inovacijų forume „ Transportas ir logistika 2050“ pristatytas Lietuvoje kuriamas...

Naktį eismo sąlygas sunkins stiprus vėjas

Vakarėjant penktadieniui, vakarų ir šiaurės Lietuvoje dėl lietaus valstybinės reikšmės kelių...

Laivyba Klaipėdos jūrų uoste vis dar ribojama

Laivyba Klaipėdos jūrų uoste vis dar ribojama. Išplaukti iš uosto dėl nepalankių sąlygų šiuo...

„CargoGO“ Lenkijoje atidarė vairuotojų keitimo bazę (1)

Lietuvos logistikos bendrovė „CargoGO Logistics“ Lenkijos ir Vokietijos pasienyje atidarė...

Bus tvarkomas transporto mazgas Vievyje (1)

Pradedama transporto mazgo Vievyje rekonstrukcija, po kurios eismo sąlygos pagerės tiek...

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (55)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (77)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Makabriška Ellos Harper šlovė, arba kaip susiklostė sensacingosios Merginos-kupranugarės likimas (78)

XIX a. pabaigoje dėl tokių asmenų kaip garsusis Phineasas Tayloras Barnumas entuziazmo...

Vėlų vakarą Šiauliuose kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo medienos sandėlis (10)

Vėlų penktadienio vakarą, 22.41 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (46)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Be jokių vilčių prisikelti: „Barcelona“ su žemėmis sulygino visą „Zenit“ pasipriešinimą (4)

Penktą pergalę iš eilės iškovojo ir Eurolygos viršūnėje kartu su Milano „Armani“...

Vėjas po truputį rims, savaitės pradžia bus sausesnė (1)

Šeštadienio dieną dar išliksime aktyvaus ciklono įtakoje. Diena bus debesuota su pragiedruliais....

Parodė, kokie trys vyriški plaukų kirpimai dabar patys madingiausi (78)

Kaune specializuoto vyrų grožio salono „Old Town Barbers“ salono meistrai išrinko...

Lemiamą spurtą pradėjęs Giedraitis padėjo baskams triuškinti „Monaco“ su Motiejūnu (4)

Eurolygos dvikovoje Vitorijoje penktadienį susigrūmė žaidėjus iš Lietuvos turinčios...