Mantas Bartuška paaiškino, kas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“

Antros didžiausios Lietuvos įmonės vadovas teigia, kad jos darbuotojų skaičiaus sumažinimas 1,5 tūkst. buvo planuotas. Po permainų esą sumažėjo biurokratijos, o visos svarbiausios įmonės funkcijos atliekamos taip, kaip priklauso.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška DELFI pasakojo, kad dalis įmonės funkcijų buvo perkelta antrinėms bendrovėms, o darbuotojų sumažėjo ir dėl to, kad kai kuriems buvo pasiūlytos didelės išeitinės išmokos. Tačiau vadovas neigė nuogąstavimus esą tai galėjo sumažinti eismo ar darbuotojų saugumą.

– Vien „Lietuvos geležinkeliuose“ per pastaruosius metus darbuotojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 2 tūkst. Visoje įmonių grupėje darbuotojų sumažėjo per 1,5 tūkst. Kaip galėtumėte paaiškinti, kodėl taip sumažėjo darbuotojų skaičius?

– Visų pirma, praėjusiais metais pradėjome įmonės transformaciją. Pokyčius daugiausia nukreipėme į administracijos funkcijų peržiūrėjimą, kad sumažintume biurokratiją, besidubliuojančias funkcijas apskaitos, finansų, personalo srityje. Dėl to dalis darbo vietų natūraliai sumažėjo. Tai buvo planuotas procesas tam, kad įmonė veiktų efektyviai.

– Kiek teko kalbėti, bent jau su profesinių sąjungų vadovu, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai nuogąstauja, kad sumažėjo ne tik administracijos, bet ir paprastų darbininkų, kurie, pavyzdžiui, fiziškai prižiūrėjo bėgius.

– Kalbant apie bėgių priežiūrą, tai irgi buvo tam tikrų organizacinių pakeitimų. Mūsų grupėje veikia antrinė bendrovė „Geležinkelio tiesimo centras“ taip pat prižiūrinti kelius. Dalį priežiūros funkcijų perkėlėme būtent į antrinę bendrovę. Dėl to buvo perkelta ir dalis darbuotojų. Vėlgi kur rajonuose, regionuose funkcijos dubliavosi, dalis darbuotojų sumažėjo. Tačiau visos funkcijos yra užtikrinamos ir darbai vykdomi.

– Vis dėlto profesinės sąjungos sako, kad labai daug paprastų darbininkų pasinaudojo galimybe gauti 6–8 mėn. dydžio išeitines išmokas, o jų vietoje naujų darbuotojų neatsirado.

– Tikrai buvo ir tokių atvejų. Tačiau galbūt nereikėtų absoliutinti, kad tie darbuotojai, kurie apsisprendė, kad nenori tęsti karjeros „Lietuvos geležinkeliuose“, jie nutraukė santykius. Mes, kaip socialiai atsakinga bendrovė, tokius atvejus visada žiūrime labai atsakingai ir tiek, kiek priklauso pagal Darbo kodeksą darbuotojams sumokame.

Tačiau vėlgi funkcijos yra užtikrinamos. Ten, kur reikia, darbuotojai galbūt pasikeičia, ateina nauji. Esame didelė grupė – turime 10 tūkst. darbuotojų. Kai kur formuojamos mobiliosios brigados. Kitur yra tipiniai darbai – vieni kitiems padeda. Kad nebūtų prastovų, kad visas darbas būtų organizuodamas kuo efektyviau.

– Ar teisingai suprantu: jūsų įsitikinimu, ta nelaimė, kai ant bėgių žuvo 2 darbuotojai, niekaip nesusijusi su 1,5 tūkst. darbuotojų sumažėjimu?

– Šiuo metu yra atliekamas detalus tyrimas. Nenorėčiau paties atvejo daugiau komentuoti. Vis dėlto jį prisimenant, tiesiog vyko įprastiniai darbai, kurie vyksta kiekvieną dieną. Viena iš brigadų, jų dirbo netgi kelios, valė iešmus, tai standartinė funkcija. Deja, turime nelaimingą atvejį, kuris šiuo metu turimas.

– Ar įvykiui neturėjo įtakos darbuotojų pasikeitimas?

– Kaip sakiau, visos funkcijos užtikrinamos. Jeigu darbuotojų kur nors trūksta, mes nuolat atsinaujiname. Dirba personalas. Mes negalime veikti taip, kad nebūtų užtikrinamos kokios nors funkcijos. Jos visur užtikrinamos ir atliekamos. Toks komentaras.

– Kai kurie žmonės, arčiau susipažinę su situacija „Lietuvos geležinkeliuose“, sako bijantys sėsti į traukinį ir važiuoti kai kuriais maršrutais, nes sumažinus darbuotojų skaičių, kai kurie bėgių ruožai esą tinkamai fiziškai neapžiūrimi. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokius nuogąstavimus?

– Tokie nuogąstavimai tikrai nepagrįsti. Yra visos kelių priežiūros programos, jos yra vykdomos. Pagal mūsų investicinę programą numatome atlikti didesnę kapitalinių darbų programą, iš esmės atstatysime daug ruožų, pagerinsime jų techninę būklę, kas apskritai galėjo būti ir anksčiau atliekama. Mes tai padarysime per artimiausius metus.

Darbuotojai prižiūri, atsiranda nauja technika, diagnostika ir įmonė turi naudoti vis naujoviškesnes technologijas kaip kad yra Europoje. Geležinkelių industrija keičiasi, tai kas buvo paremta vien žmonių darbu, vėl keičiasi. Atsiranda apkrauti keliai, kai kuriuos darbus reikia atlikti tarp traukinių. Naudojamos tam reikalingos technologijos. Sakyčiau, geležinkeliai yra viena iš patikimiausių transporto rūšių, taip pat ir Lietuvoje.

– Ankstesnė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė buvo kritikuojama dėl to, kad didelė dalis sandorių buvo atliekama grupės viduje, su antrinėmis įmonėmis. Sprendžiant iš jūsų viešai skelbiamos informacijos, ir dabar nemaža dalis sandorių atliekama grupės viduje. Kaip per metus pasikeitė situacija šioje srityje?

– Įvyko esminis lūžis, kai mes neseniai galbūt prieš mėnesį, paskelbėme keturis regioninius kelių priežiūros, kapitalinius remontus, tai padaryta vykdant viešuosius konkursus, vykdant viešųjų pirkimų reikalavimus. Anksčiau tai buvo daroma vykdant vidinius sandorius. Taigi įmonė vykdo transformaciją, kuriai ruošėsi pastaruosius metus, dabar vykdoma daug tarptautinių konkursų. Sakyčiau, kad dabar tas balansas pasikeitęs iš esmės.

– Kartais pasigirsta svarstymų, kad senąjį „Lietuvos geležinkelių“ klaną keičia „Klaipėdos naftos“ darbuotojų klanas. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokias kalbas?

– Niekaip negalėčiau pakomentuoti. Tai neteisinga interpretacija. Mano tiesioginėje komandoje tarp TOP10 vadovų nėra nė vieno buvusio „Klaipėdos naftos“ darbuotojo. Yra žinoma, kad keli įsidarbino žemesnėse grandyse. Vėlgi visur vyksta konkursai ir atrankos. Iš kitų organizacijų ateina ne po 2 ir ne po 3.

Per praėjusius metus mes priėmėme apie 500 naujų ekspertų ir specialistų. Bendrovėje vyksta didelė darbuotojų kaita, daug atrankų, visus kviečiame žiūrėti. Vienu metu esu gavęs informaciją, kad skelbimų portale vienu metu buvo apie 30 mūsų darbo skelbimų. Taigi, nuolat ieškome naujų darbuotojų, skelbiame apie tai – ir tai natūralus procesas.