„Benzino pardavimas pasiekė naujas žemumas. Jis nenumaldomai krenta jau keletą metų, šiemet smukimas siekia apie 10 proc. Praėjusiais metais buvo dar didesni kritimai – 20-24 proc. Mes tai aiškiname keletu dalykų. Pirmiausiai yra labai didelis benzino akcizas, antra – iki šių metų buvo labai aktyvi pilkoji rinka, tačiau dabar yra imtasi tam tikrų apribojimų benzinui iš gretimų šalių. Anksčiau degalus žmonės atgabendavo legaliai, tik parduodavo juos nelabai legaliai“, – DELFI sakė degalinių tinklo „Neste Lietuva“ mažmeninės prekybos direktorius Audrius Miežys.

Trečia priežastis, menkinanti susidomėjimą benzinu – žmonės perka vis mažiau šiuo kuru varomų automobilių.

„Iš Europos atveža daugiausiai dyzelines dėvėtas mašinas, tokia pati tendencija matyti ir naujų automobilių pardavime. Taigi dabar yra visuotinė dyzelizacija, nes šie degalai yra ekonomiškesni, jų kaina mažesnė. Visi veiksniai veikia dyzelino naudai“, – kalbėjo jis.

Degalinių tinklo atstovo teigimu, rinkos dalyviai aršiausiai kovoja dėl benzino, nes šios rinkos pyragas vis mažėja, tai esą neleidžia didinti šio kuro kainos.

Dyzelino kaina aplenks benziną

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius prognozuoja, kad dyzelino kaina degalinėse benziną turėtų aplenkti jau kitų metų pradžioje.

To priežastis – ypač padidėjusi pasaulinė šio kuro kaina.

„Dyzelino pasaulinė kaina nuo šių metų pradžios gerokai viršijo benzino brangimą. Tai motyvuojama šaltuoju metų laikotarpiu, kai dyzelinas naudojamas šildymui, o išaugusi paklausa daro įtaką jo kainos didėjimui. Šiandien Lietuvoje benzino ir dyzelino kaina yra beveik susivienodinusi ir esu beveik įsitikinęs, kad dyzelino kaina tikrai aplenks benzino kainą, ypač žiemą. Klausimas tik kiek. Kai kuriose šalyse dyzelino ir benzino kaina yra vienoda, kai kur dyzelinas jau yra brangesnis“, – DELFI sakė jis.

Pašnekovas prisimena, kad Lietuvoje dyzelinas savo kaina buvo pralenkęs benziną prieš keletą metų, kai dyzelino tarifas buvo padidintas. Vėliau akcizas vėl buvo sumažintas iki minimumo.

„Dyzelino pardavimas mus džiugina, kaip bus ateityje, sunku prognozuoti, nes pasaulinė kaina yra smarkiai išaugusi. Dyzelino kainos didėjimas degalinėse tikrai nėra mūsų noras benzino praradimus kompensuoti dyzelino sąskaita“, – tvirtino L. Vosylius.

Ypač padažnėjusiomis degalinių akcijomis, anot jo, siekiama pritraukti kuo daugiau klientų.

„Jomis siekiama savo maržos sąskaita, bet per padidėjusį vartotojų skaičių, pasiekti tą patį rezultatą – padidinti pardavimą. Kartais vykdomos iš tiesų drastiškos akcijos“, – kalbėjo pašnekovas. Jo nuomone, benzino kainą sumažinti padėtų mažesnis šio kuro akcizas.

„Situacija benzino rinkoje yra daugiau negu tragiška. Nebežinome, kaip bus ateityje, nes ne tik kad negalime konkuruoti su Rusija ir Baltarusija, bet nebegalime konkuruoti su Latvija ir Lenkija. Bandome įrodyti, kad šiuo metu Lietuvoje taikomas 21 proc. benzino akcizo tarifas yra ydingas. Mes manome, kad turėtume taikyti minimalų akcizo tarifą benzinui. Vietoj galimų 1240 Lt jau trečius metus iš eilės taikome 1500 Lt 1 tūkst. litrų. Taigi, vietoj 1,24 Lt nuo litro mes valstybei atiduodame 1,5 Lt“, – sakė L. Vosylius.

Saugirdas Pukalskas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas taip pat sako, kad dyzelino kainą gamyklos didina norėdamos sureguliuoti kuro paklausą.

„Naftos perdirbėjai distiliuodami naftą negali pagaminti vien tik dyzelino ar vien tik benzino. Visuomet turi išlikti proporcijos. Pavyzdžiui, jeigu iš tonos naftos išeina 20 proc. benzino ir 20 proc. dyzelino, tai tų proporcijų nelabai pareguliuosi. Jeigu dyzelino paklausa didėja, vadinasi, benzinas turi kažkur kauptis, nes jo paklausa mažėja. Taigi naftos perdirbimo gamyklos tai bando reguliuoti didindamos dyzelino kainą“, – DELFI aiškino jis.

Mažiau perka ir suskystintų dujų

Statistika rodo ir suskystintų automobilinių dujų pardavimo mažėjimą. Tačiau L. Vosylius mano, kad tam įtakos gali turėti ir kai kurie sukčiaujantys pardavėjai.

„Matyt, mūsų ministerija stipriai perlenkė su akcizo didinimu dujoms. Manau, kad šie klientai ieško pigesnių alternatyvų. Reikia atkreipti dėmesį tai, kad jeigu mažėja suskystintų dujų vartojimas, gali didėti buitinių dujų vartojimas. Kaip žinia, tiek vienos, tiek kitos dujos yra vienodos sudėties, tik buitinės dujos nėra apmokestinamos akcizu. Kas gali paneigti, kad, o tokių pavyzdžių yra buvę, kai kurios įmonės buitines dujas pila į automobilius. Esame pastebėję tendenciją, kad suskystintų dujų vartojimas mažėja, o tais pačiais mėnesiais buitinių dujų vartojimas didėja“, – sakė jis.

Šiuo metu suskystintoms dujoms taikomas 1050 litų už toną akcizas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, spalį Lietuvoje parduota 28,6 tūkst t benzino arba 11,3 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesio. O šiemet per dešimt mėnesių Lietuvoje parduota 8,7 proc. mažiau benzino nei pernai tuo pačiu metu.

Tik šių metų sausį ir vasarį buvo parduota daugiau benzino nei pernai pirmaisiais mėnesiais, visą kitą metų dalį kuro pardavimas tik krito. Dviženklis procentinis šio kuro pardavimo kritimas fiksuojamas šešis šių metų mėnesius.

Tuo metu suskystintų gamtinių dujų pardavimas smuko visus metus. Šį spalį parduota 17,4 tūkst. t suskystintų dujų arba 6,7 proc. mažiau nei pernai spalį. Metinis suskystintų dujų kritimas – 7,9 proc.

Dyzelino pardavimo augimas per metus – 7,3 proc. Šį spalį dyzelino parduota 9,1 proc. daugiau nei praėjusį – 87,7 tūkst. t.

Naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ skelbiamais duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė didmeninė 95 markės benzino kaina buv 4.14 Lt/l, dyzelino – 3,99 Lt/l, suskystintų dujų – 2,14 Lt/l. Šiuo metu degalinėse populiariausias 95 markės benzinas kainuoja apie 4,5 Lt/l, dyzelinas – 4,45 Lt/l, dujos – 2,39 Lt/l.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją