A. Ulicko teigimu, „Luidas“ sudėjo tokį grindinį, kokio reikalavo sostinės savivaldybė. O kiniško bazalto trupėjimo viena iš priežasčių esą gali būti tai, kad miesto valdžia norėjo, kad trinkelės būtų apdorotos aukšta temperatūra. Esą Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai dar prieš septynerius metus savivaldybei pranešė, kad tokiu būdu apdorotas akmuo gali prastai atlaikyti lietuviškas žiemas. Su maždaug 7 mln. Lt savivaldybės pretenzija dėl Gedimino prospekto A. Ulickas nesutinka – esą statybos atliktos taip, kaip norėjo užsakovas, o triukšmas kyla dėl politikos. Tuo tarpu savivaldybės vienu pagrindinių broko kaltininkų įvardijamas aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas, „Luido“ vadovo nuomone, prospekto rekonstrukciją prižiūrėjo gerai ir reikliai.
A. Ulickas taip pat atviravo apie Alytaus Rotušės aikštės rekonstrukciją, kurios kokybe skundžiasi Dzūkijos sostinės valdžia. Čia esą ne „Luidas“ skolingas Alytui, o Alytus „Luidui“.
Kabinete – Gedimino prospekto nuotrauka
Su A. Ulicku DELFI kalbėjosi verslininkui skaičiuojant paskutines savo įmonės gyvavimo dienas. Bankrutuojančios statybų kompanijos generalinio direktoriaus kabineto sieną dabina didelė rekonstruoto Gedimino prospekto nuotrauka. „Luido“ vadovas teigė besididžiuojantis savo įmonės darbu pagrindinėje sostinės gatvėje.
„Kai kažkas yra statoma, yra užsakovas ir tas, kuris stato. Rangovas arba vykdytojas. (...) Statytojas turėtų tiesiog įvykdyti užsakovo pageidavimą. Mūsų atveju, buvo savivaldybė užsakovas, kuris paruošė projektą, visas nustatė sąlygas, terminus. Taip pat parinko medžiagas, - DELFI sakė A. Ulickas. - Kai pradėjo (aiškintis prospekto defektus – DELFI), mes jautėme, kad tai yra tiktai politinis atspalvis to mūsų kaltinimo, kas buvo daroma nuo praeitų metų rudens. Tai mes praktiškai nesikišome į diskusijas. Bet kai dabar pajutome, kad tai ne tiktai politinis, bet ir tiesioginis kaltinimas statytojo, manau, mes tiesiog įpareigoti gintis ir įrodyti, kad tikrai statytojas visiškai nėra kaltas ir padarė viską pagal užsakovo pageidavimus.“
Pasak jo, savivaldybėje sudaryta komisija aiškiai nustatė, kad prospektas turi būti išgrįstas juodos spalvos, pjaustytomis ir degintomis bazalto trinkelėmis.
„Komisija nustatė, kokios medžiagos tenai turi būti. Su pavyzdžiais, kurie buvo užantspauduoti. Ta komisija išrinko tas medžiagas. Ne tiktai Gedimino prospektui, bet ir A. Vrublevskio gatvei“, - prisiminė ilgametis „Luido“ vadovas.
Pašnekovas teigė galįs tik didžiuotis savo bendrovės atliktu darbu. „Kolektyvas, kuris jį darė, iki šiol ir, manau, visą gyvenimą didžiuosis tuo, kas yra padaryta. Kas liečia darbų kokybę, aš manau, ji buvo labai gera. Nevertinant galbūt medžiagų“, - pridūrė A. Ulickas.
Vartydamas visų trijų Gedimino prospekto rekonstrukcijos etapų rangos sutartis, verslininkas pabrėžė, kad visose jose aiškiai nurodyta, kad medžiagos prieš pradedant darbus turėjo būti suderintos su užsakovu.
VGTU 2005 m. įspėjo apie grindinio atsparumą šalčiui
„Be abejo, galima konstatuoti, kad ta medžiaga turėtų galbūt vizualiai mums neteikti tiek problemų, kiek teikia šiai dienai. Čia yra visiškai kita tema. 2005 m. buvo padaryti VGTU bandymai, buvo užsakovas „Vilniaus kapitalinė statyba“ (dabar ši savivaldybės bendrovė, buvusi S. Šriūbėno darbovietė, žinoma nauju vardu „Vilniaus vystymo kompanija“ – DELFI). Yra aiškiai parašyta: „Mes manome, kad bazaltas, nudeginant trinkelių paviršių atvira ugnimi, yra pažeidžiamas ir pasekoje tampa jautrus atmosferos poveikiams, todėl trinkelėse atsiranda gausūs defektai, ypač po žiemos“, - 2005 m. balandį paruoštą VGTU išvadą skaitė „Luido“ generalinis direktorius.
Pasak jo, lygiai toks pat bazaltas „Luido“ paklotas ir prie „Vilniaus vartų“ komplekso, esančio prie Seimo rūmų. Tačiau šis akmuo netrupa ir neskilinėja. Esą vienintelis skirtumas tarp dviejų grindinių – tai, kad bazaltas prie „Vilniaus vartų“ buvo ne pjaustomas ir apdorojamas aukšta temperatūra, o skaldomas. „Paieškokite ten nors vieno įtrūkimo“, - pridūrė pašnekovas.
Tuo tarpu Gedimino prospekte akmuo turėjo jau visai kitas charakteristikas. „Buvo užsakymas, kad visi kraštai būtų apipjauti ir paviršius būtų nudegintas, - Gedimino prospekto projektą prisiminė verslininkas. - Tai būtų tarsi lyginti žalią pomidorą ir keptą pomidorą. Pavadinimai tai tie patys – ir čia pomidoras, ir čia pomidoras. Bet ir vaizdas visiškai kitoks, ir skonis visiškai kitoks, ir drėgmės skirtingai. Viskas kitaip yra. Pavadinimas tas pats, o pats produktas paruoštas visai kitaip.“
Paklaustas, ar 2005 m. nekilo minčių paraginti savivaldybę arba „Vilniaus kapitalinę statybą“ naudoti kitokį, aukšta temperatūra neapdorotą bazaltą, verslininkas teigė nenorėjęs kištis į užsakovo sprendimus. „Ką manė užsakovas, parinkdamas kažkokią medžiagą? Jis gal manė, kad galbūt bus gražiau, jeigu bus deginama. Galbūt kažkiek mažindamas kokybę. Jis gal manė, kad tai bus mažiau slidu. Čia jau ne statytojo reikalas“, - aiškino A. Ulickas.
Pasak jo, bazalto paklojimas kainavo maždaug tarp 800-900 Lt už kvadratinį metrą. Pati iš Kinijos atvežta medžiaga esą sudarė apie trečdalį šios sumos.
Su ekspertizės rezultatais nesutinka
Jis taip pat patvirtino savivaldybės užsakytos ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas Sigitas Mitkus, išvadą, jog pirmajam ir antrajam etapui projekte nebuvo numatyti atsparumo šalčiui reikalavimai. Tiesa, su S. Mitkaus išvada, kad bazaltas neatlaiko dviejų šimtų temperatūrinių ciklų, A. Ulickas nesutinka.
„Nurodyta, kad Gedimino prospekto medžiaga neatlaiko 200 ciklų. Bet tai yra parašyta tiktai išvadose. O kai buvo daryti bandymai dviem šimtams ciklų, ta medžiaga tuos du šimtus ciklų atlaiko. Bet nėra niekur visiškai parašyta, kokia ta medžiaga turi būti po 200 ciklų. Nėra jokių normų – nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungoje. (...) Ta medžiaga nesubyrėjo, jinai atlaiko dvigubai daugiau atsparumo gniuždant. Matosi įskilimai kažkokie, bet tai nereiškia, kad jinai neatitinka užsakovo užsakytos medžiagos. Visiškai nereiškia. Tas, kas buvo reikalaujama užsakovo – tas buvo atvežta ir tas buvo sudėta“, - tvirtino „Luido“ vadovas.
Jis taip pat teigė nemanąs, kad 7 mln. Lt savivaldybės pretenzija „Luidui“ yra nepagrįsta.
„Nematau nei vieno procento pagrindo, kad ta pretenzija gali būti priimta. Nematau pagrindo visiškai“, - sakė A. Ulickas.
Jis taip pat atmeta politikų laidomus įtarimus, esą „Luido“ bankrotas gali būti tyčinis. „Mes bankrutuojame su 10 mln. Lt pelno. Pagal įstatymą, bankrotas skelbiamas kai įsipareigojimai viršija pusę viso turto. Situacija tokia. Mes trečius metus bandome atsikratyti bankroto, bandome jo atsipurtyti. Dabar yra paskelbta galutinai – mes tikrai esame bankrutuojanti įmonė. Visas tas turtas, kuris buvo uždribtas per 18 metų... neliks nei lito Lietuvoje. Viskas nukeliaus į užsienį. Tai yra užsienio kompanijų iškeltas bankrotas. Aš kalbu apie bankus“, - atsiduso „Luido“ vadovas.
Grindinio byrėjimo priežastys: apdorojimas ugnimi, druska ir intensyvus eismas
Aiškindamas, kodėl daugiausiai defektų pastebima naujausioje prospekto atkarpoje, tarp Lukiškių aikštės ir Žvėryno tilto, verslininkas teigė, esą šie defektai tiesiog labiau matomi, o trinkelės buvo keičiamos visos pagrindinės Vilniaus gatvės atkarpose.
„Galiu išduoti paslaptį. Bet tai vieša paslaptis. (...) Po 2003 m., kai pradėtas buvo eksploatuoti pirmasis etapas, buvo kasmet, pavasarį ir rudenį, pakeičiamos trinkelės, kurios buvo labiau įtrūkusios ir nuskilinėjusios. Taip pat buvo daroma, kai buvo užbaigtas antrasis etapas, - aiškino A. Ulickas. - Jeigu kalbėti apie trečiąjį etapą, šiais metais „Grinda“ (savivaldybės įmonė – DELFI), jau ne mes, pakeitė tris kvadratinius metrus to bazalto. Ar čia daug, ar nedaug – tegul kiti nusprendžia. Aš manau, kad čia nėra daug. Ir turėtų būti taip daroma.“
Jis taip pat pažymėjo, kad bazalto trupėjimą nulemti galėjo ne tik jau minėtas akmens apdorojimas aukšta temperatūra, bet ir netinkama grindinio priežiūra.
„Reikia prižiūrėti. Visose sutartyse buvo parašyta, kad turi būti pateiktos eksploatavimo taisyklės. Ir jeigu tų taisyklių nesilaikoma, statytojas neatsako už gaminio kokybę. Tos taisyklės buvo atiduotos. Vienu iš pirmų punktų buvo įrašyta, kad nebūtų pilamos druskos. (...) Reikėtų taip pat ir prižiūrėti ir kasmet pakeisti tuos 3-5 „kvadratus“ grindinio“, - vardijo A. Ulickas, pridurdamas, kad galbūt ir siūles tarp trinkelių reikėtų užpildyti tvaresne medžiaga, o ne biriu mišiniu, kurio projekte esą reikalavo Vilniaus savivaldybė.
Be to, „Luido“ vadovas prisiminė, kad Vilniaus valdžia neplanavo tokio intensyvaus transporto eismo Gedimino prospektu. „Iš konkursinių sąlygų: gatvė, Gedimino prospektas skirtas pėsčiųjų ir dviratininkų eismui. Yra galimybė atskirais paros momentais leisti judėti lengvajam ir aptarnaujančiam transportui. Tokia buvo pradinė paskirtis Gedimino prospekto“, - sakė A. Ulickas.
S.Šriūbėnui – jokių priekaištų
„Manau, čia yra daugiau politikos. Jis netiesiogiai buvo techninis prižiūrėtojas, jis buvo atsakingas. Bet jis buvo vienas turbūt reikliausių užsakovų atstovų, kuriuos aš pažinojau per savo darbo laiką. Jis mus prišokdindavo. Mes perklodavom, perdarydavom daug darbų. Būdavome nepatenkinti, bet paskui prireikdavo pripažinti, kad kaip užsakovas jis būdavo teisus“, - prisiminė verslininkas.
Jis taip pat teigė nemanantis, kad S. Šriūbėnui ar kam nors iš jo buvusių pavaldinių derėtų versti atsakomybę dėl prospekto rekonstrukcijos.
„Nelabai suprantu, kaip galima apskritai kaltinti S. Šriūbėną arba dar kažką iš tų prižiūrėtojų. Jeigu būtų nekokybiškai atliktas pats darbas, tai galima būtų kaltinti. Bet kai taip nėra – nematau priežasčių, dėl ko būtų galima tą daryti“, - sakė pašnekovas.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, į kurį visais klausimais kreiptis siūlo S. Šriūbėnas, esą buvo „aktyvus statybose“. Bet A. Ulickas ir jam priekaištų neturi.
„Jis gana dažnai atvažiuodavo, pasižiūrėdavo. Net keletas sprendimų, atrodo, buvo pakeista dėl jo asmeninio požiūrio. Tiktai tiek galiu pasakyti“, - sakė „Luido“ vadovas.
Politikai ieško atpirkimo ožių?
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, atsakomybę savivaldybė verčia „Luidui“, verslininkas teigė manantis, kad taip politikai pasinaudoja aplinkybėmis.
„Kodėl dabar mus pradėjo kaltinti? Aš manau, kai išgirdo apie mūsų bankrotą, tiesiog suprato, kad galima būtų surasti atpirkimo ožį. Bet aš pasiryžęs netylėti ir pareikšti savo nuomonę. Ir tą viską įrodyti dokumentais“, - sakė A. Ulickas.
„Luido“ generalinio direktoriaus nuomone, atpirkimo ožio ieško ir Alytaus savivaldybė, besiskundžianti statybininkų esą paliktu broku nebaigtoje miesto Rotušės aikštės rekonstrukcijoje.
Alytuje – irgi politika
Alytaus Rotušės aikštės istorijoje „Luido“ vadovas taip pat neįžvelgia savo įmonės kaltės. Esą bendrovė labai norėjo šį projektą pabaigti, bet sukliudė bankrotas.
„Čia buvo garbės reikalas. Net prašėme bankroto administratoriaus, kad leistų mums užbaigti. Bet jie, pajusdami, kad mes bankrutuojame, bando suversti visą bėdą“, - sakė A. Ulickas.
Pasak jo, problemos prasidėjo po to, kai iš Alytaus mero posto išgriuvo korupcija kaltinamas Česlovas Daugėla, kuriam valdant „Luidas“ tik per teismus pasiekė pergalė Rotušės aikštės rekonstrukcijos konkurse.
„Tarp kitko, niekad jo (Č. Daugėlos – DELFI) nesu matęs. Bet žinau, kad jis yra iš statybininkų. Ir kai dirbome šitame projekte, supratau, kad kol jis buvo meras, buvo daug parašyta projektų su europiniais pinigais. Alytus šiai dienai 10, 15, gal ir daugiau projektų vykdo. Manau, kad šitam žmogui alytiškiai turėtų padėkoti, - eksmerą prisiminė „Luido“ vadovas. - Mes laimėjome tą konkursą. Dar prie pono Daugėlos mus išmetė, nepripažino laimėtojais. Mes atsikovojome tą pirmą vietą per teismą. Kada pradėjome dirbti, meras buvo pakeistas. Atėjo visiškai kita valdžia. Be abejo, nutarė, kad visas projektas neatitinka miestiečių lūkesčių, reikia jį pakeisti.“
Naujoji Alytaus valdžia esą tik prieš keletą mėnesių, jau nudirbus didelę dalį darbų, „Luidui“ pateikė galutinį statybų projektą. „Jie dėjo visas pastangas, kad mus išeliminuoti iš šito projekto“, - tvirtino verslininkas, pridurdamas, kad Dzūkijos sostinės vadovų nelaiko blogais žmonėmis. Anot jo, galbūt politikus kiek išgąsdino po Č. Daugėlos korupcijos skandalo per Alytaus statybų projektus nusidriekęs įtarimų šleifas.
A. Ulickos skaičiavimais, apie broką kalbanti miesto valdžia pati liko „Luidui“ skolinga apvalią sumą. „Šiai dienai jie mums skolingi, pagal aktus, kur patys pasirašė, daugiau kaip pusę milijono“, - sakė „Luido“ vadovas, pridurdamas, kad bendra suma turėtų būti didesnė.
Pasak jo, Alytaus valdžia taip pat pasirinko ne iki galo apgalvotą projektą. Esą Rotušės aikštėje moterys paliks ne vieną bato kulniuką.
„Smulkios trinkelės. Mano subjektyvia nuomone, jie padarė labai didelę klaidą. Reikėjo didesnes dėti. Moterys ten keiksis. Manau, galės vakarais kulniukus traukyti“, - reziumavo A. Ulickas.
