– Pone Lazauskai, oficialiai prie „Lietuvos geležinkelių“ vairo stojote gana sudėtingu ir įtemptu metu. Kaip žinia, pagrindinis dabar klausimas – Kaliningrado tranzitas. Neseniai neoficialūs šaltiniai pranešė, kad Europos Komisija (EK) Rusijai linkusi nuolaidžiauti ir siūlo leisti tam tikrą kiekį sankcionuotų prekių vežti per Lietuvą. Dar laukiama oficialaus naujo išaiškinimo iš EK, bet ko jūs tikitės ir kokiems scenarijams ruošiatės?
– Scenarijus ruošiame iš anksto. Mes, kaip įmonė, kuri valdo daug turto, lokomotyvų, infrastruktūros, turime iš anksto žinoti, kaip kroviniai važiuos. Kiekviena tokia žinia arba kiekviena reguliacija turi įtakos mūsų kasdienei veiklai. Esame pasiruošę visiems variantams. Europos reglamentą daugiau traktuojame kaip kelių eismo taisykles. Turėdamas tam tikrų tikslų jas kažkas sukūrė, ir visi eismo dalyviai tų taisyklių laikosi. Mes irgi laikomės tų taisyklių. Jeigu jos bus pakeistos, mes atitinkamai turėsime reaguoti. Esame pasiruošę abiem variantams.
– Kaip vertinate tokias EK abejones ir nenuoseklumą? Tai LTG, matyt, sukelia sunkumų planuojant savo tolesnę veiklą.
– Sunku vertinti. Pilnos informacijos iš EK tiesiogiai negauname, valstybės lygiu vyksta įvairios derybos, mes teikiame informaciją, ką tas pokytis reikš, ir tikimės, kad tai turės įtakos priimant sprendimus dėl išaiškinimo ir kt. Šioje vietoje turime nedaug pasirinkimo laisvės. Kantriai laukiame, teikiame informaciją, dirbame su visomis į šį procesą įtrauktomis institucijomis. Kai tik turėsime aiškų išaiškinimą, jį atitinkamai vykdysime.
– Gal patys LTG teikė kokius nors pasiūlymus Lietuvos ar Europos institucijoms dėl sankcijų įgyvendinimo?
– Siūlymų neteikėme, daugiau teikėme informaciją, nes bet koks judesys turės atoveiksmį. Visiems įdomu, kaip tai pakeis pačius srautus. Yra žingsninis apribojimas visų sankcionuotų prekių: viena dalis įsijungia birželį, kita dalis – liepą, rugpjūtį ir gruodį ateina kiti apribojimai. Turime laiku informuoti institucijas, ką tai konkrečiai reikš mums.
– Kaip ruošiatės kitiems sankcijų įgyvendinimo etapams? Ar su verslo klientais kontaktuojate ir juos informuojate apie laukiančius pokyčius?
– Mūsų klientų bazė – plati. Ir prieš pirmus apribojimus, birželį, buvo išsiuntinėta informacija visiems potencialiems klientams, kurie galėjo pakliūti po sankcijomis. Įmonėje nustatyta tam tikra tvarka ir procedūra (dėl informavimo – red.), nesvarbu, koks pokytis, nes jų yra nemažai: gali keistis vežimo kainos, gali būti infrastruktūros apribojimai. Todėl mes nuolat palaikome ryšį su klientais, ir juos informuojame.
Yra nustatytas periodas, prieš kiek laiko perspėjame, kad nevažiuotų, nes yra apribojimų. Ta informacija dalinsimės iškart, kai, pagal procedūrą, tik reikės. Kroviniai atvažiuoja iš pakankamai toli. Klientams svarbu bent jau prieš 5 dienas suprasti, ar bus pravažiavimas, ar ne. Tai minimalus terminas, prieš kurį turime perspėti, kad bus apribojimų, nustatyti reikalavimai ir į Lietuvą kroviniai neįvažiuos.
„LTG Cargo“, tvirtindama paraiškas dėl krovinių vežimo, klientams primena ir apie apribojimus, įsigaliosiančius liepos 10 d.
– Prieš kiek laiko pirmu atveju, prieš įsigaliojant birželio 17 d. sankcijoms, klientai buvo informuoti apie laukiančius pokyčius?
– „LTG Cargo“ nuolat palaiko ryšį su klientais ir dalijasi aktualia informacija. Artėjant svarbioms datoms taip pat atitinkamai ją primena – birželio 17 d. tokiu priminimu ir buvo pasidalyta.
<...> Kainų pokyčiai paprastai skelbiami prieš mėnesį. Kai artėja terminas, kad nepamirštų, informacija kartojama.
– Jei sakote, kad klientai buvo įspėti iš anksto, kodėl tik dabar viskas iškilo į paviršių ir kilo toks nepasitenkinimas visuomenėje ir pasigirdo grasinimų iš Rusijos?
– Sunku komentuoti, kodėl taip iškilo. Daug spekuliacijų ir daug nuomonių, kad šiam pokyčiui buvo ruoštasi. „LTG Cargo“ įmonė turi tiesioginius kontraktus su klientais ir stengiasi viską padaryti laiku. Kodėl ištrauktas vėliau ir išpūstas toks burbulas, man sunku komentuoti. Tai gali komentuoti tie, kas tie burbulą pučia.
– Jei, kaip sakote, informavote klientus iš anksto, kodėl apie laukiančius pokyčius viešai nepranešėte Lietuvos žmonėms?
– Yra aiški informacijos dalijimosi prerogatyva valstybės lygiu, ne mes turime tiesioginį kontaktą su EK. Yra eilė institucijų, kurios dirba šiuo klausimu ir nuolat keičiasi apribojimai. Yra atskiros grupės, kuriose dalyvaujame, perspėjame, kad taip bus. Tik surinkę pilną informaciją galime ką nors skelbti. Kaip matote, šiandien yra neaiškumų, apie ką mes visuomenei galėtume pasakyti? Todėl neturime šiandien naujausios informacijos. Kaip žinia, vyksta derybos su EK, laukiame kaip ir kiti, jeigu nieko nežinome, tai kuo dalytis?
– Gal tada galite pasidalyti, kiek prekių, kurioms taikomos ir bus taikomos sankcijos, šiuo metu vyksta per Lietuvą? Priminsiu, kad kol kas sankcijos galioja mažiau nei 2 proc. viso krovinių srauto į Kaliningradą, bet dar laukia keli sankcijų taikymo etapai: nuo liepos 10 draudimas įsigalios cementui ir alkoholiui, dar po mėnesio – angliai ir kietajam kurui, gruodį – naftos produktams.
– Pernai tranzitas per Kaliningradą sudarė apie 20 proc. visų mūsų krovinių, apie 10 mln. tonų. Metų pabaigoje, jeigu visos sankcijos bus įgyvendintos, planuojame, kad srautas sumažės apie 40 proc.
Tiek dėl sankcijų, tiek dėl klientų sprendimo nepirkti tam tikrų prekių iš Rusijos, tiek dėl bankų sprendimų neaptarnauti sandorių, tranzitu vežamų krovinių kiekis, prognozuojama, mažės daugiau nei 6,5 mln. tonų, tai sudaro apie 50 mln. eurų. Šie netekimai jau buvo įtraukti į 2022 m. bendrovės prognozes ir bendrovė tam ruošėsi iš anksto.
– Apie 50 mln. eurų netekimas vien tik vertinant tranzitą į Kaliningradą, o kur dar nutrūkęs baltarusiškų trąšų tranzitas, sustabdytas vagonų judėjimas į Baltarusiją ir Rusiją, mažėjančios krovinių apimtys ir vietinėje rinkoje. Anksčiau LTG skelbė, kad šiemet perveš perpus mažiau krovinių – apie 26 mln. tonų. Tai bus didžiausias kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Kokie bus bendri nuostoliai?
– Skaičiavome, kad metų pabaigoje turėtume netekti apie 150 mln. eurų tiek dėl sankcijų paketo, tiek dėl „Belkalij“ ir kitų priežasčių.
– Kiek dėl to iš valstybės reikės subsidijų išgyventi ir padengti nuostolius?
– Kalbant apie subsidijas, reikia suprasti, kad LTG vykdo kelias veiklas: keleivių pervežimas, krovinių pervežimas ir infrastruktūra. Šiuo atveju valstybės parama teikiama išlaikyti infrastuktūrai. Vežimo įmonė praktiškai jokių subsidijų negauna ir negali gauti, nes vykdo komercinę veiklą.
Kalbant apie infrastruktūrą ir esminius projektus – valstybės biudžete numatyta apie 155 mln. eurų lėšų elektrifikacijos finansavimui, finansuoti pačius didžiausius projektus, kad jie nebūtų stabdomi. Visi infrastruktūros projektai ilgi. Kiekvienas sustabdymas nutolina gautinas naudas.
Šiuo atveju džiaugiamės, kad valstybė pažiūrėjo labai ūkiškai ir elektrifikacijos projekto nestabdo ir skirs pilną finansavimą. Pasiskaičiavę finansus pamatėme, kad negalime to projekto daryti. Turint omenyje projekto svarbą žaliajai ekonomikai ir didesniam efektyvumui, mažesnei taršai, kartu aptarėme, kokie projektai turi būti finansuojami. Elektrifikacija – vienas iš didžiausių, kuris, labai džiaugiuosi, bus toliau vykdomas.
– Ar užteks minėtų 155 mln. eurų, kai viskas aplinkui brangsta?
– Infrastruktūros projektai netrunka metus. Pavyzdžiui, elektrifikavimo projektas – nuo Kauno iki Klaipėdos užtruks apie trejus metus, o gal ir daugiau. Mums svarbu užsitikrinti finansavimą iš metų į metus. Tai šiemet įvardytos vienos sumos, žiūrėsime, kaip seksis įgyvendinti tą projektą, nes yra daug iššūkių: brangsta žaliavos ir patys projektai, didelė infliacija. Metų pabaigoje žiūrėsime, kai bus planuojame kiti metai, kiek dar reikia papildomai lėšų, kad būtų galima įgyvendinti projektą.
– Ar „Rail Baltica“ projektas dėl minėtų priežasčių nėra sustojęs ir įstrigęs?
– Nevadinčiau to įstrigimu, yra tam tikrų vėlavimų, vienas iš pagrindinių dalykų – dar nėra užsitikrintas finansavimas. Kaip galima ką nors įsigyti, eiti į konkursus, jei iki galo nėra paskirti visi pinigai. Dėl to intensyviai kalba visos trys šalys: EK, potencialūs rangovai, nes jie turi pasiruošti didelėms apimtims. Yra iššūkių, bet kur jų nėra? Kalbame su partneriais ir stengiamės, kad projektas būtų įgyvendintas laiku.
– Pradinis planas projektą įgyvendinti iki 2026 m. Ar jis toks ir lieka?
– Šiuo metu planas toks. Kiekvienų metų pabaigoje iš naujo vertiname visas rizikas, ar jų atsiras naujų, ar ne. Dar prieš metus dėliojant planą, niekas negalvojo, kad prasidės karas Ukrainoje. Tai stipriai koreguoja mūsų planus. Šiandien planas įgyvendinti tikslus, bet jie gali koreguotis. Labai daug yra faktorių, kurie sako, kad viskas gali koreguotis.
– Dėl drastiškai kritusių krovinių rautų LTG skelbė atleisiantys ketvirtadalį – maždaug 2 tūkst. iš 8 tūkst. – darbuotojų. Ar neteks jų atleisti daugiau, įvertinus dabartinę situaciją?
– Planai nesikeičia. Kad galėtume subalansuoti savo pinigų srautus, buvo atliktas didelis darbas, identifikuojant, kiek to srauto bus, kiek žmonės turės darbo. Šiandien praktiškai pataikėme į tai, ką planavome, didelių pokyčių nematome.
Klausimas dėl Kaliningrado tranzito, aišku, gali turėti įtakos. Kaip visa tai baigsis, kroviniai važiuos ar ne, kai tik turėsime aiškumą, galėsime dar detaliau įsivertinti. Šiandien planas pasilieka tas pats – atlikti tuos pokyčius, kurie yra aiškiai valdomi: kalbamasi su darbuotojais ir potencialiais kitais darbdaviais, rengiamos karjeros mugės, norime kaip galima prisidėti prie sklandaus atsisveikinimo su dalimi darbuotojų. Norime padaryti viską, kad šis procesas abiem pusėms būtų efektyvesnis ir sukeltų mažiau streso.
– Kada tikitės atstatyti kritusius srautus ir pajamas?
– Po 7 metų. Tai užtrunka daug laiko, kad uždirbtume pinigų, turime įsigyti lokomotyvų. Čia užsisuka visas ratas. Krovinys šiuo metu važiuoja, jiems reikės iš kažkur tuos klientus paimti, tai reiškia – turi pasiūlyti geresnes sąlygas.
– Gal tuomet reikės dar labiau kelti paslaugų kainas? Nuo vasaros pradžios LTG apie 11 proc. brangino bilietus keleiviams.
– Keleiviams kėlėme. O krovinių pervežimo infrastruktūroje buvo pakilimas, kurį vežėjai perkėlė tiesiai klientams, bet šis sprendimas buvo suspenduotas, ta suma buvo kompensuota. Tačiau nematau prielaidų, kodėl kainos turėtų nekilti: infliacija 20 proc., 40 proc. pabrangęs kuras, jo naudojame itin daug, aišku, dabar sumažėjęs krovinių kiekis, o darbo jėga Lietuvoje nepinga, viskas brangsta, tai kaip gali kas nors pigti?
Natūraliai kitais metais brangs ir keleiviams bilietai, jeigu toliau kils elektros kaina, kuri yra viena iš pagrindinių dedamųjų kaip ir kuras bei atlyginimai. Savo procesus galime tobulinti, tą ir darome. Tie patys žmonės ne šiaip sau išeina į kitą darbą, trūksta pinigų. Kad įmonė nebankrutuotų, reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Kol kas nematau prielaidų nekelti paslaugų kainų.
– Kaip dar planuojama atstatyti kritusius srautus ir pajamas? Kaip sekasi ieškoti naujų klientų ir rinkų?
– Naujos rinkos LTG strategijoje jau seniai įdėtos – prieš porą, trejetą metų. Puikiai supratome, kad negalime sukoncentruoti visų resursų viena kryptimi. Planai jau anksčiau buvo veikti Lenkijoje ir Ukrainoje. Dabar ši veikla labai stipriai išplėsta. Sakyčiau, plėtra nebuvo tokia intensyvi, dabar esant labai dideliems praradimams, neturime, kur dėtis. Turime praradę dalį krovinių, važiuojančių per Lietuvą, svarbu gauti pajamas dirbant kitose rinkose.
– Kokios tos kitos galimos rinkos?
Įkurtos dukterinės bendrovės Lenkijoje ir Ukrainoje. Ukrainoje planas buvo nuomoti mums nereikalingus lokomotyvus. Prasidėjus karui, „LTG Cargo“ dukterinė bendrovės „LTG Cargo Ukraine“ veikla buvo sustabdyta, bet jau atstatėme jos veikimą ir intensyviai bendraujame su įvairių krovinių savininkais: aliejai, grūdai, kitos prekės, kurias galima įdėti į konteinerius. Veiklą atnaujinusi bendrovė teiks ekspedijavimo paslaugas Ukrainoje bei padės klientams organizuoti krovinių gabenimą geležinkeliais per Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos teritorijas. Kai karas baigsis, mes būsime gerai pasiruošę tolesniam plėtros etapui.
Aiškiai matosi, kad judėjimas, atstatinėjant Ukrainą, tikrai bus žymiai intensyvesnis – dabar yra keturi terminalai tarp Ukrainos ir Lenkijos sienos. Jų nepakaks, prekių judėjimui ir atstatymui bus didelis poreikis, mes tikimės prie to prisidėti, veikdami aktyviai tiek Ukrainoje, tiek Lenkijoje. Ten turime 10 lokomotyvų, kurie turi kontraktus, su kuriais dirbama Lenkijoje: vykdomi važiavimai į Gdansko jūrų uostą, pervežami tie patys grūdai iki Lietuvos-Lenkijos sienos, toliau jie vežami į Klaipėdą. Pervežamos puspriekabės iš Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą.
Yra daug terminalų Šiaurės Italijoje, kur yra poreikis sujungti Skandinaviją: traukinys galėtų būti formuojamas Estijoje, po to važiuojant iki Latvijos, Lietuvoje persikraunant ant siaurosios vėžės, jis gali toliau judėti.
– Kokios krovinių apimtys planuojamos Ukrainos rinkoje?
– Ukraina išlieka svarbia rinka. Kalbant apie grūdų vežimą iš Ukrainos per Lenkiją, esant dabartinėms sąlygoms ir nesiėmus papildomų veiksmų šalinti apribojimus, susijusius visų pirma su geležinkelio infrastruktūra Lenkijoje, per parą iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą (ir toliau į Klaipėdos uostą) galima pervežti po vieną traukinio sąstatą su žemės ūkio produkcija. Skaičiuojant metinį kiekį, tai siektų apie 0,5 mln. tonų.
Lietuvą jau yra pasiekę penki traukiniai, kartu sudėjus atgabenę 11 tūkst. tonų produkcijos iš Ukrainos. Norint padidinti pervežamą kiekį, reikėtų sprendimų ir veiksmų šiose srityse: terminalų Lenkijoje infrastruktūros plėtra, kad būtų pagreitintas traukinių perkrovimas; greitesnės muitinės ir fito/veto procedūros prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. Išsprendus šias problemas, reikėtų papildomo konteinerių ir jiems skirtų platformų kiekio. Tai padėtų padidinti pajėgumą iki 3–4 sąstatų per parą, arba 1,5–2 mln. tonų per metus. Norint toliau didinti kiekius, reikėtų papildomų investicijų Lenkijos geležinkelio infrastruktūroje bei Lenkijos ir Ukrainos terminaluose.
Ryšį su esamais ir potencialiais klientais Ukrainoje palaikome nuolat – situacija nuolat kinta, tad tiksliai pasakyti, kada ir kokius krovinius gabenantys traukiniai atvyks į Lietuvą, galime tada, kai jie būna pakrauti ir pradeda kelionę.
– Kaip suprantu, labiau orientuositės į Vakarus, o kokie planai su Kazachstanu?
– Kazachstanas ribojasi su Kinija. Pati šalis prekių turi, bet dauguma jų eksportuojama per Rusijos uostus. Kita dalis krovinių, einančio per Kazachstaną, yra kiniškas srautas. Krovinio savininkai, susidūrę su tam tikromis problemomis, siunčiant juos per Rusiją, ieško naujų geografijų, vykdomi sudėtingesni vežimai: iš Kazachstano per Kaspijos jūrą, Sakartvelą, Azerbaidžaną, per Juodąją jūrą, tada galima pakliūti į Rumuniją. Tada tai jau Europa. Norime būti visuose taškuose, kur potencialiai galime uždirbti.
– Minėjote, kad planuose turite ir Vokietiją, Italiją. Ar reikės papildomų investicijų, siekiant persiorientuoti į šias rinkas?
– Vokietijoje, Italijoje prieš karą lokomotyvų įsigijimui buvo numatytas 45 mln. eurų investicijų planas, kad įsigytume reikiamą kiekį lokomotyvų, kad jais būtų galima važinėti. Bet kai gavome tokį smūgį, peržiūrime visą veiklą, turime pasiruošti verslo planus ir ieškoti finansavimo iš įvairių institucijų. Kadangi tai komercinis verslas, jei matome galimybių ten uždirbti, iš bankų reikia gauti finansavimą.
– Tai šiuo metu pagrindinis klausimas, kaip užsitikrinti bankų finansavimą?
– Natūralu, kad pinigais iš dangaus nelyja, tų pinigų turi įvairūs bankai – Europos investicijų bankas (EIB), Šiaurės investicijų bankas (NIB) ir kiti privatūs bankai. Matant visą šią košę, sunku iš jų gauti pinigų veiklai, kuri neaišku ar judės: karas baigsis ar ne, kokie bus srautai, jie turės daug klausimų. Mes turime paruošti visus atsakymus. Ir tik gavę finansavimą galėsime įsigyti lokomotyvus, vagonus ir važiuoti dirbti į tas šalis.
– Nutrūkus baltarusiškų trąšų tranzitui per Lietuvą, ar iš Baltarusijos dar gabenami kokie nors kroviniai Lietuvos geležinkeliais?
– Kiekis likęs minimalus. Iš Baltarusijos per Lietuvą nedideliais kiekiais gabenamos nesankcionuotos prekės, tarp kurių – trąšos, skiedra, mediena, skalda, cementas, techninė druska ir kt. Bendras šių krovinių kiekis šių metų vasario-gegužės mėnesiais buvo 74 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. <...> Tam tikromis dalimis kai kurios prekės pakliūva į sankcijas ir nebevažiuos. Naftos jau seniai neliko, patys persikėlė į Rusijos uostus. Trąšos buvo pagrindinis srautas.
– LTG savo svetainėje skelbia turinti atstovybes Minske ir Maskvoje. Dėl karo Ukrainoje balandį pranešėte, kad ketinate jas uždaryti. Kokioje stadijoje likvidavimo procesas, ar ten dar vykdoma kokia veikla?
– Jos uždaromos, yra valdybos priimti sprendimai. Atidaryti ir uždaryti atstovybes – nemažas darbas, reikia praeiti biurokratines procedūras. Manome, kad nuo gegužės tai užtruks apie pusmetį, nes negalime to paspartinti, viskas nėra taip lengva. Kiek suprantu, su žmonėmis ten jau atsisveikinome, dabar ten įmonė nevykdo visai jokios veiklos. Patalpų neturime, Maskvoje buvo nuomojamos patalpos, nutraukta jų sutartis, Minske taip pat. Taigi galutinis planas – pusę metų, tiek reikia praeiti per visas institucijas, viską patvirtinti ir pasakyti „viso gero“.
– Kokias naujas kryptis iš Lietuvos LTG ruošia keleiviams?
Iš Lietuvos šiandien paskelbta kryptis į Balstogę, veikla vykdoma kooperuojantis su Lenkijos keleivių vežimo bendrove „Polregio“. Planuojame prieš Kalėdas turėti traukinį iki Varšuvos.
– Susisiekimo ministras kalbėjo, kad nuo šių metų vidurio atsiras maršrutas Vilnius-Varšuva. Kodėl teko atidėti šiuos planus?
– Planai linkę keistis. Turime sudėtingą situaciją su kroviniais, savo veiklą persitvarkome, atitinkamai perstumdome savo prioritetus. Logiška, kad tam tikros veiklos gali būti perkeltos. Keleiviai kalėdiniu laikotarpiu galės važinėti šia kryptimi. Dabar klausimas, ar bus srautas sausį-vasarį, bet atėjus pavasariui ir vasarai jis gali būti toliau išvystytas.
– Pastaruoju metu LTG teko svarbus vaidmuo, viešumoje dažnai matomas LTG vardas, buvo ne viena krizė, skandalas dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Laukia ne vienas iššūkis – sumenkusi krova, sumažėjusios pajamos, masiniai atleidimai. Kaip jūs pats asmeniškai ruošiatės spręsti visas šias problemas ir kokius pagrindinius tikslus sau, kaip naujam vadovui, keliate?
– Viską daro ne vienas vadovas, džiaugiuosi, kad turime stiprią komandą. Karui prasidėjus, kovo mėn. buvo sudėlioti visi veiksmų planai. Taigi turime aiškų planą, turėsime koreguoti strategiją, tą planuojame daryti rugsėjį-spalį.
Šiandien pagrindinis žodis – veiklos diversifikacija. Su tais srautais, kuriuos turime Lietuvoje pinigų neuždirbsime, turi plėstis veikla. Galbūt ne tik Lenkijoje turime turėti maršrutų, bet ir Vokietijoje ir Italijoje, prisidėti prie Ukrainos atstatymo. Tai labai didelis darbas, kurį reikės atlikti.
Labai norime suintensyvinti keleivių vežimo veiklą, kad žmonės persėstų į traukinius. Intensyviai ruošiamės naujų elektrinių traukinių įsigijimui. Atlikus elektrifikacijos projektą, atsiras visai kitokios galimybės keliauti. Tikimės, kad atnaujinę parką galėsime pritraukti dar daugiau keleivių.
