Kaip rašoma pranešime, toks sprendimas priimtas kovo 5 d. vykusiame keleivinio transporto regioniniame susirinkime, su keleivinio transporto įmonėmis įvertinus šių institucijų taikomas sąlygas minėtai paramai gauti.
Asociacijos „Linava“ duomenimis, per praėjusių metų kovo-rugsėjo mėnesius, Lietuvai kovojant su pandemija, keleivinio transporto sektorius patyrė beveik 25 mln. eurų nuostolių, negavo virš 64 mln. eurų pajamų, t. y. jos sumažėjo net 56 proc., o keleivių prarasta 74,4 mln. arba 42 proc.
Generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, savivaldybėms priklausantys tarpmiestiniai keleivių vežėjai neturi net teorinės galimybės pretenduoti į jokią valstybės paramą verslui, nukentėjusiam per pandemiją.
„Dėl karantino suvaržymų visos keleivinio transporto įmonės susidūrė su didžiuliais sunkumais. Jos privalėjo atsisakyti didžiosios dalies tarpmiestinių maršrutų, drastiškai sumažėjo keleivių skaičius, toliau krenta pajamos, jų nebesurenkama net būtiniausioms išlaidoms. Kai kurios įmonės jau sustabdė arba sumažino teikiamų paslaugų apimtį. Ypač sudėtinga situacija savivaldybėms priklausantiems vežėjams, kurie negali pretenduoti į jokią valstybės paramą“, – sako Z. Buivydas.
Jo teigimu, savivaldybėms priklausantys keleivių vežėjai, nesulaukdami kompensacijų dėl patiriamų ekonominių sunkumų, greitai gali tiesiog pasitraukti iš rinkos, o dėl to nukentės keleiviai, kurie jau ir dabar patiria sunkumų, kai nebeliko kai kurių įprastų maršrutų.
Inovacijų ir bendrųjų reikalų sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, skandalinga yra tai, kad valstybė taip diskriminuoja įmones, kurių akcijos priklauso savivaldybėms.
„Šios įmonės jau yra ties žlugimo riba. O tai, kad sukurtos taisyklės neleidžia pasinaudoti nei subsidijomis, nei kitokia parama, savivaldybių įmones veda prie žlugimo. Jos ir iki pandemijos turėjo nemažai finansinių įsipareigojimų, kurie niekur nedingo. Tai, kad nesurenkama pajamų – ne priežastis nemokėti atlyginimų darbuotojams, nepilti degalų į dar vykstantį keleivinį transportą, jo neapdrausti, neremontuoti sugedus“, – sako A. Burba.
Anot jo, absurdiška yra tai, kad savivaldybių įmonės, atitinkančios visus kriterijus paramai gauti, pavyzdžiui, yra patyrusios reikšmingus finansinius praradimus, negauna jos vien dėl to, kad šių įmonių akcijos priklauso savivaldybėms. Jų situacija yra kur kas sunkesnė, nei privačių.
„Linavos“ atstovų teigimu, realiai veikiančių finansinės paramos priemonių nenumatyta, į kurias galėtų pretenduoti savivaldybių įmonės, nukentėjusios dėl pandemijos, tad jų veikla stoja, apyvartos ir toliau krenta, o valstybė to adekvačiai nekompensuoja.
Be to, nuo š. m. sausio 1 d. nebeliko ir vienintelės priemonės paramai gauti, kuria iki tol galėjo naudotis savivaldybių įmonės – subsidijų už prastovas darbo vietų išlaikymui ir poprastovinį laikotarpį karantino metu.
Vežėjai įsitikinę, kad priimant sprendimus dėl koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių mažinimo, privalu laikytis Konkurencijos įstatymo reikalavimų, ką savo ankstesniuose nutarimuose yra pabrėžusi Konkurencijos Taryba.
