Kreipimąsi į šalies vadovą parengė Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“, pabrėžianti, kad panaikinus Lietuvoje apie 2 metus veikiančią sistemą sumažėtų transporto verslo nuostoliai. Pasak „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, dėl pasiekto kvotų limito daugelis mažų sektoriaus įmonių priverstos stabdyti veiklą, likusios dėl profesionalių vairuotojų trūkumo patiria didelių sunkumų.

„Kvotų limitai nieko nereguliuoja, o kenkia verslui, nes kasmet išsenka per greitai. Neskiriant jų papildomai, vežėjai susiduria su kritiniu vilkikų vairuotojų trūkumu, augančiais milijoniniais nuostoliais, yra priversti branginti pervežimo paslaugas, dėl ko brangsta maistas ir kitos būtinosios prekės. Dėl to įmonės vis aktyviau keliasi svetur arba riboja veiklas, taip nukenčia ir valstybės biudžeto surinkimas, kuris palankiomis sąlygomis transporto srityje per metus siekia 700-800 mln. eurų“, – rašoma pranešime.

Z. Buivydo teigimu, į G. Nausėdą kreipiamasi nepavykus rasti bendros kalbos su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri „neįvertinusi verslo argumentų, nusprendė neskirti šiais metais papildomai kvotų ir paliko verslą nežinioje su augančiais nuostoliais, didėjančiu bankrotų skaičiumi“.

„Linava“ viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, būtent trūkstamos kvotos yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau šalies vežėjų veiklas nusprendžia arba tęsti kaimyninėje Lenkijoje, taip pat Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, arba steigti ten dukterines įmones.

Pasibaigus metiniam kvotų limitui, norint įdarbinti Lietuvos įmonėse darbuotojus ne iš ES, būtini darbo rinkos testai, kurie, pažymi asociacija, gali užsitęsti ir iki kelių mėnesių ar pusmečio.

„Užsienio šalių darbuotojai tiek laiko nelaukia ir įsidarbina kitų šalių vežėjų įmonėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur tai užtrunka vieną ar dvi savaites“, – pažymima pranešime.

2022 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paslaugų sektoriui iš viso skyrė apie 16 tūkst. kvotų. Didžiąją dalį jų panaudojo trečiųjų šalių vairuotojus įdarbinusios transporto įmonės.

Savo ruožtu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas yra minėjęs, kad beveik pusė trūkstamų paslaugų sektoriaus profesijų darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui skirtų kvotų nebuvo tinkamai išnaudotos, kadangi užsieniečiai dirbti arba nepradėjo, arba netrukus darbovietę paliko.

Pasak jo, vietoje to, kad kvotos būtų didinamos, būtina spręsti, kaip sumažinti Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių kaitą ir juos išlaikyti.