Lietuvai didžiausią nerimą dėl Mobilumo paketo kelia keturios ten įtvirtintos nuostatos.
Visų pirma, vilkiko grįžimas į gimtąją šalį – kas 4 savaites vilkikas turi grįžti į įmonės įsikūrimo šalį išsikrauti-pasikrauti. Tiesa, derybų metu sutarta, kad vilkikai turės grįžti kas 8 savaites. Bet tai nelabai paguodė Lietuvos atstovus.

„Privalomas vilkiko grąžinimas nedera su tik vakar paskelbtomis „Žaliojo susitarimo“ ambicijomis. Daug kartų sakėme, kad toks reikalavimas ženkliai padidins taršą ES keliuose bei neigiamai įtakos vieningos ES rinkos funkcionavimą. Suprasdamos tokios priemonės žalą aplinkai, nemažai valstybių (ir ne tik iš mūsų regiono), reiškė nepritarimą privalomam vilkiko gražinimui“, – komentavo Lietuvos diplomatai.

„Deja, bet preliminarus susitarimas dėl privalomo grąžinimo kas 8 savaites neatitinka nei Lietuvos, nei artimiausių kaimynių, nei visos Europos interesų. Visgi manome, kad kol kas pralaimėtas tik mūšis, o ne karas – dar yra ir teisinių, ir derybinių galimybių rasti ekonomiškai pagrįstą ir aplinką tausojantį sprendimą“, – teigė susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Be to, Lietuva prieštaravo nuostatai, kad turi būti užtikrintas poilsis ne kabinoje po daugiau nei 45 valandų darbo. Pasak Lietuvos atstovų, draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje būtų sunkiai įgyvendinamas dėl tinkamos infrastruktūros trūkumo. Esą ir Europos Komisijos studija liudija, kad ES kiekvieną dieną dirbantiems 400 tūkst. vairuotojų šiandien yra vos 7 tūkst. tinkamų parkavimo vietų, jau nekalbant apie apgyvendinimui tinkamas motelius ar viešbučius.

Taip pat Lietuvos netenkina komandiravimo modelis, kuris tarptautinėms transporto operacijoms ir kabotažui reikštų didesnę administracinę naštą, kadangi vežėjai būtų priversti taikyti visų ES valstybių narių, kuriose teikia paslaugas, administracinius reikalavimus, taip pat išmanyti tų šalių darbo apmokėjimo ir teisines sistemas.

Ketvirtasis skaudulys – kabotažas (transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo), pagal kurį kabotažui skirto laiko vienoje šalyje sumažinimas iki 3 dienų ir 60 val. „atvėsimo laikotarpis“ apriboja galimybes teikti šias paslaugas.

„Pasiektą susitarimą turės patvirtinti ES valstybės narės“, – nedžiugiai apie suomių ir Europos Parlamento derybų pabaigą kalbėjo Lietuvos diplomatai.

Tačiau Lietuvos poziciją remia tik penkios šalys (Latvija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija), todėl tikėtina, kad užblokuoti jo nepavyks ir kitais metais jis bus patvirtintas.

„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis sako, kad tikėtina, jog krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai Lietuvos ekonomikai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (156)