aA
Vakaruose neremontuojamais automobiliais mes sugebame važinėtis dar gerą dešimtmetį. Juose gali nebūti oro pagalvių ar kitų saugumo elementų – atrodo, tai mažai kam rūpi. Net ir įvykus nelaimei, nebus atliekama ekspertizė, kuri parodytų, kokį vaidmenį per avariją suvaidino automobilio techninė būklė.
Lietuvos problema – ne seni, o netvarkingi automobiliai
© VSAT

Techniškai pavojingi

„Prekiaujantieji naujais automobiliais dažnai sako, kad Lietuvos automobilių parkas senas. Vidutiniškai mūsų automobiliai yra 14–15 metų senumo. Sakoma, kad būtent dėl šios priežasties įvyksta eismo įvykiai, žūsta ar sužalojami žmonės“, – pokalbį apie automobilių saugumą pradeda Vigilijus Sadauskas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto docentas.

– Tačiau Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje vidutinis automobilių amžius yra panašus. Šių šalių gyventojams pirkti naują automobilį yra brangu dėl didelio automobilio įvedimo mokesčio, kuris kartais siekia 70–90 procentų naujo automobilio kainos. Todėl vienareikšmiai sakyti, kad Lietuvoje automobiliai seni, o kitose šalyse – nauji, negalima. Reikėtų kalbėti apie tai, ar automobiliai yra techniškai tvarkingi ir saugūs.“

Kai kalbame apie automobilių saugumą, reikėtų išskirti keletą dalykų. „Visų pirma tai yra konstrukcinis saugumas, nuo kurio priklauso vairuotojo bei keleivių apsauga, – sako pašnekovas. – Jis gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyviam saugumui priskiriame stabdžius, naująsias stabdymo sistemas, antiblokavimo, praslydimo, važiavimo per ledą sistemas, šviesos nukreipimo mechanizmą – viską, kas padeda geriau valdyti automobilį bei išvengti susidūrimų.“

Pasyviam saugumui, pasak pašnekovo, priskiriami visi saugumo elementai, kurie suveikia per eismo įvykį: oro pagalvės, saugos diržai, įtempėjai, kėbulo statramsčiai, durų statramsčiai ir kiti būtini mechanizmai.

Didžiausia Lietuvos automobilių parko problema yra ta, kad dažniausiai perkame užsienyje autoįvykį patyrusius automobilius. „Oficialūs gamintojų atstovai atsisako tvarkyti automobilius, jei yra pažeisti konstrukciniai elementai. Tokiu atveju dokumentuose dažniausiai pažymima, kad automobilis netinkamas eksploatuoti, – pastebi V. Sadauskas. – Be abejo, galima pakeisti automobilio kėbulą, tačiau tai neapsimoka, todėl automobilis parduodamas. Kas nutinka vėliau?

Tokį automobilį nuperka lietuviai, kurie jį sutvarko minimaliomis sąnaudomis ir, žinoma, neatsižvelgdami į techninius reikalavimus – svarbu tik tai, kad Lietuvoje jis atitiktų techninės apžiūros reikalavimus. Vėliau automobilis parduodamas, o pirkėjas nė nesužino, kas jam buvo nutikę ir kiek pavojingas toks automobilis gali būti.“

Prisiimti atsakomybę

Atliekant techninę automobilio apžiūrą, netikrinama, ar jame yra oro saugos pagalvės, ar pakankamai įsitempia saugos diržai, ar veikia durelėse statramsčiai. O gal automobilis iš viso suvirintas iš dviejų dalių? „Viso to tikrinti ir nereikalaujama, – sako V. Sadauskas. – Kita vertus, automobilis bus pripažintas techniškai netvarkingu, jei durelės bus pastebimai deformuotos, smarkiau parūdijusios, arba bus blogai sureguliuotas priekinių šviesų žibintas, tačiau tiesioginės įtakos saugumui tai neturi.“

Tačiau neverta kaltinti vien techninės apžiūros kontrolierių – už savo saugumą visų pirma turime būti atsakingi mes patys. „VGTU buvome parengę automobilių pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas turėjo patvirtinti, kad automobilis yra techniškai tvarkingas, atitinka gamyklinius reikalavimus, o, pavyzdžiui, jei per 30 dienų iškiltų techninių gedimų, jie turėtų būti pašalinti arba pirkėjui sugrąžinti pinigai, – sako pašnekovas. – Tačiau pardavėjai tokių sutarčių kratosi – sutinka pasirašyti tik tokią, kurioje nurodyta pinigų suma bei tai, kad automobiliui atlikta techninė apžiūra. Tokia situacija turėtų kelti nerimą pirkėjams.“

Dar vienas svarbus pastebėjimas – nedaužti automobiliai Vokietijoje, Šveicarijoje ar bet kur kitur Europoje 20–25 procentais brangesni, nei tokie patys automobiliai, parduodami Lietuvoje. Ar tai nekelia įtarimų?

„Pardavinėti nesaugius automobilius iš dalies skatina ir mūsų draudimo kompanijos, – sako V. Sadauskas. – Jeigu jūs patenkate į eismo įvykį, draudimo kompanija siūlo jums suremontuoti automobilį arba išmokėti pinigus. Dažnas lietuvis pasiima pinigus ir minimaliomis sąnaudomis aptvarko transporto priemonę. Kas toliau? Jis ją parduoda, o kitas žmogus nusiperka ir toliau važinėja.“

Tad ko galime imtis mes patys? „Prieš pirkdami automobilį būtinai jį patikrinkite autorizuotame automobilių servise, – siūlo V. Sadauskas. – Taip, už tai teks sumokėti, bet būsite tikri, kad perkate tvarkingą automobilį.“

Tykantys pavojai

Jau išsiaiškinome, kad mūsų keliais važinėjantys automobiliai dažnai neatitinka gamintojo saugumui keliamų reikalavimų, tačiau ar suprantame, kokios to pasekmės?

V. Sadauskas pateikia nūdienos realybę iliustruojantį pavyzdį. „Įsivaizduokime du vienos markės bei tų pačių metų gamybos automobilius, – sako pašnekovas. – Tarkim, jie abu patenka į eismo įvykius: vienas – Vokietijoje, kitas – Lietuvoje. Panašus susidūrimas, panašus greitis – viskas beveik taip pat, tačiau vokiečiai lieka gyvi, o lietuviai – žūsta. Kodėl?

Vokietijoje susidūręs automobilis į eismo įvykį pateko pirmą kartą, tad iššovė oro saugos pagalvės, suveikė kitos saugos sistemos, automobilio konstrukcija sugėrė smūgio energiją. Lietuvoje avariją patyrė toks automobilis, kuris jau buvo daužtas, o vėliau taisytas. Po pirmo eismo įvykio automobilio kėbulo laikančiosios konstrukcijos buvo smarkiai apgadintos, o jį remontuojant ir ruošiant parduoti faktiškai nebuvo kreipiamas dėmesys į šių konstrukcijų atsparumą.

Saugumo požiūriu tokie automobiliai keliuose yra mirtinai pavojingi, nes jų saugumo sistemos ir deformacijos zonos, sugeriančios smūgio jėgą, neveikia arba jų iš viso nėra. Antrąsyk toks automobilis nebesugers smūgio energijos – ji atiteks žmonėms. Pasekmės, kaip matome, gali būti itin liūdnos.“

Ekspertizės neatliekamos

VGTU docento teigimu, šiuo metu, įvykus eismo įvykiui, beveik niekada neatliekama ekspertizė, kuri parodytų, kokį vaidmenį per avariją suvaidino automobilio techninė būklė. „Policija nustato įvykio kaltininką, tačiau neieško eismo įvykio priežasčių, – pastebi V. Sadauskas.

– Beveik visais atvejais, kai automobilis nulekia nuo kelio ar įsirėžia į kitą mašiną, policijos pareigūnai kartoja vienintelę universalią frazę – vairuotojas nepasirinko saugaus greičio. Tačiau automobilyje sėdintis žmogus galbūt žuvo dėl to, kad nebuvo prisisegęs saugos diržu, neiššovė oro saugos pagalvė, o gal kelkraščio atitvaras buvo suprojektuotas taip, kad būtent jis mirtinai sužalojo žmogų? Taip, eismo įvykis įvyko dėl nesaugiai pasirinkto greičio, tačiau keleivis mirė ne dėl to.“

Eismo įvykių priežasčių Lietuvoje, pasak pašnekovo, neanalizuoja niekas, o juk tai galėtų gerokai prisidėti prie eismo saugumo. „Susiduria dviratininkas ir automobilis. Policija nustato, kad kaltas yra dviratininkas, nes jis išvažiavo į važiuojamąją dalį, kur jį parbloškė vairuotojas, – sako V. Sadauskas. – Tačiau pažvelkime į šią situaciją kiek giliau: gal dviratininkas į kelią išvažiavo todėl, kad baigėsi dviračių takas? Vadinasi, jis padarytas neapgalvotai ir dėl to žuvo žmogus.“

Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau. Aišku viena: įvykio ir mirties priežastys skiriasi. „Kol nepradėsime galvoti apie mirties priežastis, kol nebus atliekamos ekspertizės, tol labai neatsakingai žiūrėsime ir į techninius automobilių saugumo reikalavimus, – įsitikinęs pašnekovas. – Inžinieriai dirba tam, kad maksimaliai mus apsaugotų: kinta technologijos, atsiranda nauji saugumo elementai. Mažiausia, ką galime padaryti mes patys, – vadovautis jų patirtimi ir atsakingai žiūrėti į automobilio saugumą.“

Rinka atsigauna

Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt ir „Regitros“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įvyko 66 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių sandorių už maždaug 900 mln. litų. Vidinėje šalies rinkoje jų buvo 59 tūkst. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šis skaičius augo 27 proc. Tranzitu vežamų automobilių daugėjo 43 proc. iki beveik 41 tūkst., o eksportuojamų – 74 proc. iki 7,5 tūkst. Šios tendencijos rodo naudotų lengvųjų automobilių rinkos aktyvėjimą.

„Šalies naudotų automobilių rinkos dydį vertiname sandorių skaičių Lietuvoje sumuodami su iš Lietuvos išvežamų automobilių skaičiumi – viso 66 tūkst. sandorių per trečiąjį šių metų ketvirtį. Vidutinė parduoto automobilio kaina, Autoplius.lt vertinimu, šiuo laikotarpiu buvo apie 13,6 tūkst. litų. Taigi naudotų automobilių rinkos vertė liepos–rugpjūčio mėnesiais – apie 900 mln. litų“, – sako Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas.

Pasak jo, remiantis „Regitros“ duomenimis, pirmą kartą šalyje registruotų naudotų lengvųjų automobilių trečiąjį ketvirtį užfiksuota 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2009 metais – beveik 41 tūkst. „Ši tendencija rodo, kad verslininkai iš užsienio vėl perka daugiau naudotų lengvųjų automobilių. Jie atgauna tikėjimą, jog parduos tai, ką į šalį atveža iš svetur“, – pasakoja V. Daukšas.

Analizuojant trečiojo ketvirčio parduotų automobilių statistiką, ryški tendencija, kad dažniausiai parduodami yra iki 10 tūkstančių kainuojantys automobiliai, tačiau jie sudaro tik 17 proc. visos rinkos apyvartos. Antra pagal populiarumą kainų grupė – automobiliai, kainuojantys 20–50 tūkst. litų, jie sudaro beveik 40 proc. apyvartos.

Dažniausiai parduodami pagal jų pagaminimo metus, yra 6–10 metų senumo. Jų pardavimo dalis apyvartoje – 45 proc. 11–15 metų senumo automobiliai užimą antrą vietą pagal populiarumą, bet tik 19 proc. apyvartos. O automobilius iki 5 metų senumo pasirinko beveik 14 proc., tai sudaro beveik 33 proc. visos naudotų automobilių rinkos apyvartos.

„Savaitė“
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ruošiamasi rekonstruoti Kauno Kleboniškio tiltą

Rengiantis ties Kaunu rekonstruoti vieną labiausiai apkrautų šalyje A. Meškinio (Kleboniškio)...

Latvijoje viešojo transporto poreikis šiemet sumenko beveik penktadaliu

Latvijoje viešuoju antžemiu transportu per tris šių metų ketvirčius pervežta 95,2 mln....

Tyrimas: lankytinose vietose trūksta elektromobilių įkrovimo stotelių (5)

Nors keliautojų į ateities turizmą orientuotais elektromobiliais daugėja, tačiau jų įkrovimo...

Klaipėdos uosto radarai bus sujungti su kariuomenės stebėjimo sistema

Suomijos stebėjimo ir ryšių sistemų įmonė „Navielektro“ iki kitų metų pavasario Klaipėdos...

Skrydžių Latvijos oro erdvėje šiemet padaugėjo beveik penktadaliu

Latvijos oro erdvėje per 11 šių metų mėnesių aptarnauta 148,81 tūkst. skrydžių – 18,6 proc....

Top naujienos

Skaudi Širinskienės ir Karbauskio skyrybų kaina: prabilo apie paskutinę vinį (49)

Pirmadienį vienai aktyviausių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narei Agnei...

Baltarusija skelbia apie atsakomąsias sankcijas Vakarams papildyta (68)

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė atsaką į sankcijas, kurias Vakarai...

Nausėda patikslino: vaikai galimybių pasą turėtų gauti ir atlikę testą nuo COVID-19 (20)

Galimybių pasas privalo būti epidemijos valdymo įrankiu, o ne priverstiniu skiepijimosi skatinimo...

Lukašenka: tuoj bus pokyčių nuo Juodosios jūros iki Baltijos jūros. Pamatysit (144)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po...

COVID-19 nusinešė dar dvi jaunų žmonių gyvybes: mirė per 30 metų perkopę kretingiškis ir pasvalietė

Savaitgalį COVID-19 pasiglemžė dar dviejų jaunų žmonių gyvybes. Mirė vyras iš Kretingos...

Perspėja išmaniųjų telefonų naudotojus: Lietuvos pašonėje siautėja itin pavojingas SMS virusas jokiu būdu neatidarinėkite tokios žinutės (66)

Suomijos ir Norvegijos mobiliojo ryšio operatoriai antrą savaitę kovoja su galingu SMS virusu...

Vaišė, kurią Kalėdų stalui reikia pradėti gaminti jau dabar: 700 metų receptas abejingų nepalieka visame pasaulyje

Norint palengvinti artėjančių švenčių maratoną, apie Kalėdų stalą rekomenduojama galvoti iš...

D+The Economist

Raudonieji perspėjimai dėl Interpolo ateities: negi jį dabar kontroliuoja blogiukai?

Matthew Hedgesas, doktorantas iš Didžiosios Britanijos, teigė Jungtinių Arabų Emyratų (JAE)...

Smūgis Karbauskiui: Širinskienė palieka valstiečių partiją ir frakciją Seime nauja frakcija jos jau laukia (240)

Ištikimiausia „valstiečių“ partijos lyderio Ramūno Karbauskio ginklaneše ir dešiniąja ranka...