Apribojimai
Muitinės departamento įsakymas apibrėžė Lietuvos Respublikos sienos kirtimo reguliarumo sąvoką. Keleiviams, atvykstantiems į Lietuvą iš trečiųjų šalių, muitų ir mokesčių lengvatos taikomos, jeigu keleivis per Lietuvos valstybės sieną atvyksta ne dažniau kaip 5 kartus per kalendorinį mėnesį. Šeštąjį kartą per mėnesį į Lietuvą įvažiavusio keleivio prekės, tarp jų – ir transporto priemonės kuro bake esantys degalai, teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinami importo muitais ir mokesčiais.
Keleiviams, pateikusiems muitinei dokumentus, patvirtinančius, kad jie dėl savo darbo vietos ar pobūdžio, mokslo vietos ar kitų aplinkybių turi dažnai ir (arba) reguliariai vykti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su trečiosiomis šalimis, minėto Muitinės departamento įsakymo nuostatos netaikomos.
Nuo 5 iki 8 parų
Ribojimus įvedė ir Baltarusija. Valstybinis muitinės komitetas pranešė, kad vienas automobilis išvykti iš Baltarusijos su pilnu baku benzino gali ne dažniau kaip kartą per 8 paras. Iki šiol su pilnu baku degalų iš Baltarusijos buvo galima išvykti kartą per 5 paras. Šie pokyčiai įsigaliojo 2011 metų lapkričio 18 dieną ir yra taikomi iki šiol.
Pasak Muitinės komiteto atstovų, šie ribojimai įvesti tam, kad būtų apribotas degalų išvežimas iš šalies, be to, kad stabilizuotųsi padėtis pasienyje. Taigi vienu automobiliu žmogus gali vykti tik kartą per 8 paras. Beje, juo į kaimyninę šalį draudžiama važiuoti ir kitiems asmenims.
Išimtys taikomos tik diplomatinių atstovybių darbuotojams, turintiems darbo sutartis Baltarusijoje, valstybinių įstaigų tarnautojams ir tiems, kurie išvyksta turėdami pateisinamą priežastį ir gavę atitinkamą Valstybinio muitinės komiteto leidimą. Visi jie gali išvykti kuro bake turėdami „minimalų kiekį degalų“.
Baltarusijos valstybiniam naftos ir chemijos koncernui pavesta pasirūpinti tuo, kad krovininiai automobiliai pasienio ruože negalėtų įsipilti daugiau negu 200 litrų degalų.
O gal 15?
Pašnekovai, kuriems Baltarusijoje tenka lankytis ganėtinai dažnai, prasitarė girdėję, jog baltarusiai ketina riboti sienos kirtimą savo automobiliu iki karto per 15 dienų ar net ilgiau. Oficialiai tokių duomenų nėra, tačiau, kaip prisipažino kalbintas pasienietis, Baltarusija – gana nenuspėjama valstybė.
„Mes nieko nežinome apie baltarusių sumanymus. Girdėjome gandų, bet ir jūs juos girdėjote, – sako vyras. – Net ir Baltarusijos pasieniečiai nieko nežino. Jų šalyje viskas daroma staiga: ateis įsakymas iš Minsko, ir bus pakeista tvarka, o gal liks tokia, kaip dabar.“
Pareigūnas prisipažino, jog esama tvarka jau išnaikino smulkią kontrabandą, o štai su stambia kovojama kitokiomis priemonėmis, o ne įvažiavimų ribojimu. „Gaila žmonių, kurie negali važiuoti pas gimines, draugus. Kas čia blogo, kad kartą per savaitę važiuodamas iš giminių atsiveži kažkiek kuro savo reikmėms? Blogai, kai didinami bakai, slepiami rūkalai. Savaime suprantama, kad iš to žmogus pelnosi“, – dėsto pašnekovas.
Iki absurdo
Igorio mama – ligota pensininkė – gyvena Baltarusijoje. Sūnus – vienintelė jos parama. Daugelį metų penktadieniais jis važiuodavo pas mamą, o sekmadieniais grįždavo atgal.
„Baltarusijoje turime didžiulį namą. Kažkas turi priskaldyti malkų, sutvarkyti namus – mama vos vaikšto. Deja, jai nepakeliama našta tampa net pietų ruoša“, – pasakoja Igoris.
Vyriškis prisimena laikus, kai pasienyje eilės driekėsi kilometrais. „Kartais net 8 valandas tekdavo stovėti, o prieš šventes – dar ilgiau, – teigia pašnekovas. – Kai baltarusiai apribojo įvažiavimą savo automobiliu iki 5 kartų per mėnesį, man tapo tik paprasčiau. Eilės akivaizdžiai sutrumpėjo, sumažėjo „benzovežiais“ vadinamų „Volkswagen Passat“ markės automobilių.“
Igoris sako, kad didžiausias nesusipratimas prasidėjo, kai buvo įvestas ribojimas, leidžiantis važiuoti į Baltarusiją kartą per 8 dienas. „Darbo dienomis aš dirbu. Lankau mamą tik savaitgaliais. Kai įvedė naują tvarką, galiu vykti maždaug kartą per dvi savaites“, – piktinosi vyras.
Paklaustas, kodėl nevažiuoja autobusu, pašnekovas atsakė, kad tokios galimybės paprasčiausiai neturi. „Mama gyvena ten, kur autobusai nevažiuoja. Kaip man iki jos nusigauti? Nesuprantu, kaip galima priimti tokį nutarimą, kuris visiškai nesuvokiamas sveiku protu. Žmogus – jokia vertybė“, – stebisi Igoris.
Kalėdos – pasienyje
Dabartine tvarka piktinasi ir kitas mūsų pašnekovas – Janušas. „Žinojau, kad savo automobiliu galima vykti kartą per 8 dienas. Paskaičiavau, kad per Kalėdas galiu aplankyti gimines, tad išsiruošiau į Baltarusiją. Kai bandžiau sugrįžti namo, turėjau rimtų nemalonumų. Baltarusiai nustatė, kad nepraėjo 8 dienos, kai apskritai kirtau sieną, tad čia ir dabar turiu susimokėti akcizą už vežamus degalus arba juos tiesiog išpilti lauk“, – pasakoja vyras.
Iš tiesų nuo vieno sienos kirtimo savo automobiliu iki kito buvo praėję gerokai daugiau negu 8 dienos, tačiau baltarusiai fiksuoja bet kokį sienos kirtimą. „Anąkart važiavau kaip keleivis visiškai svetimame automobilyje. Nevežiau nei alkoholio, nei rūkalų, o apie degalus absurdiška net ir kalbėti. Mane tiesiog pavežė pažįstamas žmogus, ir tiek“, – teigia Janušas.
Baltarusių pasienietis reikalavo pasilikti minimalų kiekį degalų, tačiau kiek tai yra, nepasakė. „Supratau, kad niekur nėra parašyta, koks yra tas minimalus kiekis. Grįžau pas gimines, palikau dalį kuro jiems ir vėl važiavau į pasienį. Dar kartą stovėjau ilgoje eilėje – kuro bake buvo likę maždaug 14 litrų. Šis kiekis, matyt, atitiko minimalų, tad man buvo leista važiuoti namo“, – pasakoja pašnekovas.
Sugadinta nuotaika, šventė pasienio eilėse ir visiška nežinia dėl to, kas bus toliau.
Buvo gudraujama
Kai tik baltarusiai įvedė tvarką, pagal kurią vienas automobilis atvykti į Baltarusiją ar išvykti iš jos gali kartą per 5 dienas, tuojau pat atsirado gudručių, kurie sumaniai apeidavo šią naujovę. Viskas – paprasta: kiekviena kontrolės įstaiga dirbdavo atskirai. Muitininkai tikrindavo automobilį, pasieniečiai – pasą. Dažnas galėjo važiuoti kartą per Lavoriškių pasienio kontrolės punktą, o kitą – per Medininkus. Dabar visų institucijų darbas koordinuojamas, tad pergudrauti baltarusių pareigūnų nepavyks.
„Nepavyks kirsti sienos dažniau net tada, jeigu turite darbo vizą, – tvirtina kalbintas pasienietis. – Būtina parodyti darbo sutartį arba darbo pažymėjimą. Visa tai imta kontroliuoti itin griežtai.“
Jeigu į Baltarusiją vykote pastaraisiais mėnesiais, turėjote pastebėti, kad didžiausias spūstis sukelia baltarusių vairuojami automobiliai – transporto priemonių su lietuviškais numeriais gerokai sumažėjo. Kaimynai pas mus vyksta darbo reikalais, sveikatintis ar paprasčiausiai apsipirkti. Didžiuosiuose sostinės prekybos centruose jau senokai skamba garsiniai pranešimai rusų kalba asmenims, atvykusiems iš trečiųjų šalių. O ar atkreipėte dėmesį, kiek automobilių su baltarusiškais numeriais savaitgaliais stovi prie didžiųjų parduotuvių?
Kalbama, jog 8 dienų ribojimas įvestas pirmiausia tam, kad apmažtų baltarusių kelionių į Lietuvą. Tiesa, ir tam, kad mūsų „biznieriai“ negalėtų užsidirbti iš pigaus kaimynų kuro perpardavinėjimo.
Realūs pinigai
Mums pavyko pakalbinti žmogų, tam tikrą laiką gyvenusį iš kontrabandos. Spėjame, kad visų „verslo“ subtilybių jis mums nepapasakojo, be to, vyriškis buvo tik vykdytojas, o ne stambusis užsakovas kontrabandos grandinėje, tačiau tam tikrą vaizdą pavyko susidaryti.
Šis pašnekovas (pavadinkime jį Mariumi) neteko darbo, kai bankrutavo įmonė, kurioje jis dirbo. Tai atsitiko per patį krizės įkarštį. Vyras vienas augina nepilnametę dukrą, tad gyvenimo pokyčiai gerokai išmušė iš vėžių.
„Ėmiau ieškoti darbo, bet negalėjau rasti nieko tinkamo. Mano paslaugų niekam nereikėjo. Šiaip ne taip įsidarbinau vienoje metalo supirkimo įmonėje už oficialų minimalų atlyginimą, bet ir jo niekas nemokėjo. Aišku, niekas neklausė, ar turiu už ką nusipirkti maisto, išleisti vaiką į mokyklą, – skaudžią patirtį mena Marius. – Viskas krito iš rankų: draugai išvažiavo į Airiją ar Norvegiją, o aš ir to negalėjau padaryti – dukra mokosi. Neturėjau kam jos palikti.“
Vieną dieną vyras parduotuvėje sutiko seną pažįstamą, kuris jam pasiūlė užsidirbti. „Jis man sumokėjo už vizą, davė „darbinį“ automobilį, – pasakoja Marius. – Buvau supažindintas su kitais kolegomis, kurie tuo vertėsi jau senokai.“
Vyrai nuolat palaikė ryšius, vienas kitą informuodavo, kaip sekėsi pasienyje. „Tam tikrą laiką turėjome savo žmogų, kuris padėdavo greičiau kirsti sieną, – atvirauja pašnekovas. – Už vieną reisą man buvo mokama 200 litų. Per savaitę važiuodavau 3 ar 4 kartus.“
Neteko uždarbio
Viskas Mariaus gyvenime pasikeitė, kai baltarusiai apribojo degalų išvežimą iš šalies. „Kai leido kirsti sieną vos kartą per 5 dienas, „darbas“ baigėsi. Ir ne tik man taip nutiko. Nėra prasmės vežti kurą, nes viza kainuoja nemažus pinigus“, – aiškina vyras.
Šiuo metu Marius turi legalų darbą ir gauna stabilų uždarbį. Mums jis atvirai prisipažino, kad tai, kuo užsiėmė dar prieš pusmetį, leido jam išgyventi sunkiausiu periodu, išmaitinti dukrą, padėti senyviems tėvams.
„Suprantu, kad elgiausi nesąžiningai, bet ar sąžiningai su manimi elgiasi valstybė? Ką ji man davė? Tiek metų mokėjau mokesčius, gyvenau, kaip dera, o kai likau be menkiausių pajamų, niekas man niekuo nepadėjo, – piktinasi vyriškis. – Jeigu tik galėčiau, važiuočiau iš čia jau rytoj. Nepatikėsite, kad kažkada buvau tikras Lietuvos patriotas...“
Moderni įranga
Ne mūsų reikalas teisti ar smerkti, bet įstatymai yra kuriami tam, kad jų laikytumės.
Lietuvos muitinė gruodį įsigijo mobiliąją kuro kiekio matavimo įrangą, skirtą nustatyti į Lietuvos Respubliką įvažiuojančių lengvųjų automobilių bakuose gabenamo kuro kiekį. Įranga yra sumontuota ant automobiliams skirtų priekabų, pritaikyta lengvai pasiekti bet kurį pasienio postą, kuriame reikia šią įrangą panaudoti. Įsigyta kuro kiekio matavimo įranga yra patikrinta metrologų, su ja galima atlikti tikslius kuro kiekio matavimus.
Kuro kiekio matavimo įranga padeda nustatyti atvejus, kai automobiliuose yra sumontuoti nestandartiniai kuro bakai ir degalų bandoma įvežti daugiau, nei leidžia automobilio vadinamoji gamyklinė komplektacija, aptikti juose paslėptas cigaretes ar draudžiamas medžiagas. Įranga pirmiausia naudosis Klaipėdos ir Kauno teritorinių muitinių postų ir Mobiliųjų grupių poskyrių pareigūnai. Dažniausiai ji bus naudojama pasienio muitinės postuose, per kuriuos vyksta aktyviausias kuro gabenimo „verslas“.
Vien per paskutines praėjusių metų dienas Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai Panemunės kelio poste nustatė 8 atvejus, kai lengvaisiais automobiliais buvo bandoma į Lietuvą įvežti daugiau kuro, negu asmenys, paprašyti muitininkų, nurodė keleivio deklaracijose.
Dauguma automobilių vairuotojų ne tik deklaravo mažesnį bake gabenamo kuro kiekį – paaiškėjo, kad jų automobiliuose yra sumontuoti nestandartiniai (didesni) kuro bakai.
Visiems pažeidėjams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, jų gabenamas kuras apmokestintas importo mokesčiais.
Dar keletas skaičių
2011 metų sausį–lapkritį Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė prekių beveik už 60 mln. litų. Didžiausią dalį sulaikytų prekių sudaro kontrabandos būdu gabenti tabako gaminiai (jų sulaikyta už 57 mln. litų).
Pareigūnai atskleidė 28 proc. daugiau kontrabandos gabenimo atvejų negu per tą patį 2010 metų laikotarpį, taip pat 26 proc. išaugo pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius.
Per 11 praėjusių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu 2010-ųjų laikotarpiu, sulaikytų prekių vertė sumažėjo 18 proc. (užpernai sulaikyta prekių už 73 mln. litų). Ši tendencija rodo, kad nelegalaus verslo organizatoriai prekes stengiasi gabenti mažesniais kiekiais, bandydami išvengti didesnės atsakomybės. Pareigūnai vis dažniau aptinka nelegaliai gabenamas cigaretes transporto priemonėse specialiai įrengtose slėptuvėse.