Bendrovės pranešime aiškinama, kad tam įtakos turėjo ir itin aktyviai prasidėjęs vasaros skrydžių sezonas, ir sėkmingai suvaldytos augančios sąnaudos.
Didžiąją dalį, apie du trečdalius Lietuvos oro uostų pajamų, šiemet sudarė aviacinės veiklos pajamos. Šios pajamos, palyginti su pernai metų pirmuoju pusmečiu, šiemet buvo 7,4 mln. didesnės ir siekė beveik 20 mln. eurų.
Pasak Lietuvos oro uostų finansų vadovės Indrės Kunigėlytės, tai atspindi aviacijos rinkos atsigavimą ir įsibėgėjimą, kurį signalizuoja Lietuvos oro uostuose išaugęs keleivių skaičius, padidėjęs skrydžių srautas ir augantys orlaivių užpildymo rodikliai, jau viršijantys priešpandeminį lygį.
„Ypač gerus rezultatus veiklos apimčių prasme demonstruoja Kauno oro uostas, kur stebimi rekordiniai keleivių skaičiai. Teigiamą impulsą augimui suteikė ir visų oro uostų kryptingas darbas pritraukiant naujus skrydžių maršrutus, sugrąžinant keleivių pamėgtas kryptis. Bet tuo pačiu metu siekėme kito labai svarbaus tikslo – suvaldyti augančias veiklos sąnaudas“, – sakė I. Kunigėlytė.
Augo ir pajamos iš neaviacinės veiklos – tris oro uostus valdanti bendrovė pirmą pusmetį šiame segmente gavo 9,6 mln. eurų pajamų, 16 proc. daugiau negu pirmą pusmetį prieš metus.
Geri veiklos rodikliai ir suvaldytas sąnaudų augimas didino ir bendrovės grynąjį pelną, kuris pirmąjį 2023 m. pusmetį sudarė daugiau kaip 6,1 mln. eurų (2022 m. pirmojo pusmečio buvo 2,4 mln. eurų).
Tiesa, pasak I. Kunigėlytės, finansiniuose rodikliuose atsispindi tai, jog Lietuvos oro uostai pirmą šių metų pusmetį pakeitė turto apskaitos politiką bei fiksavo atlikto turto vertinimo rezultatus.
„Turto apskaitos pokyčiai buvo būtini dėl Lietuvos oro uostų statuso keitimo į akcinę bendrovę. Planuojama, jog pertvarka įvyks šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje arba rugsėjį“, – sakė Lietuvos oro uostų finansų vadovė.
