Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas įsitikinęs, kad rekordinius šių metų gegužės rezultatus daugiausia lėmė išaugęs krypčių ir skrydžių skaičius, taip pat stiprėjanti ekonomika bei augančios aviakompanijų pasiūlos lemiama patraukli bilietų kainodara.
Šiemet iš šalies oro uostų pradėta skraidinti septyniomis naujomis kryptimis: iš Vilniaus - į Grenoblį, Geteborgą, Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, Miuncheną, Sankt Peterburgą, iš Kauno - į Neapolį, o iš Palangos - į Glazgą. Taip pat pridėti papildomi skrydžių dažniai penkiomis kryptimis: iš Vilniaus į Varšuvą atsirado du papildomi skrydžiai per dieną, į Frankfurtą, Tel Avivą ir Helsinkį - po vieną papildomą skrydį per dieną, o į Stambulą - papildomi du skrydžiai per savaitę.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius taip pat pripažįsta, kad keleivių skaičius auga sparčiau, nei tikėtasi. Pasak G. Almanto, skrydžių ir keleivių skaičius šiemet, taip pat ir gegužę, augo visame pasaulyje, taigi tai - globali tendencija.
„Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, toks keliautojų srautas pavasarį - didžiausias per pastaruosius 12 metų. IATA ataskaita rodo, kad, vertinant keliautojų srautus pagal regioną, labiausiai skrydžių keleivių skaičius išaugo Europos šalyse - apie 14 proc.“, - sako G. Almantas.
Beje, šių metų gegužės rezultatai rodo visų trijų Lietuvos oro uostų augimą. Iš pusės milijono keleivių beveik 400 tūkst. jų naudojosi Vilniaus oro uosto paslaugomis, tai - 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kauno oro uostas aptarnavo beveik 84 tūkst. keleivių, Palangos - daugiau nei 26 tūkst., o tai abiejuose oro uostuose - beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Pirmieji penki šių metų mėnesiai Lietuvos oro uostams - rekordiniai ir aptarnautų krovinių skaičiumi. Nuo 2017 m. sausio iki gegužės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, aptarnautų krovinių skaičius padidėjo 19 proc., iki 5227 tonų krovinių. Per gegužės mėnesį aptarnauta 1190 tonų krovinių - t. y. 32 proc. daugiau negu 2016-ųjų gegužę.
