aA
Apytiksliai skaičiuojama, kad Latvijoje per metus susidaro apie 100 tūkst. tonų dėvėtų padangų. Tik trečdalis iš jų yra surenkama, o dar mažesnė dalis tinkamai utilizuojama. Be to, dažnas latvis vairuotojas senas padangas išmeta tiesiog laukuose arba pamiškėse. Tačiau dabar pamažu mezgasi idėja panaudotas padangas surinkti pasitelkus depozito mokestį.
Padangos
© Organizatorių archyvas

Kaip skelbė LRT radijas, siekiant sumažinti aplinkos taršą padangomis Latvijoje, svarstoma idėja į šalį įvežamoms padangoms nustatyti depozito sistemą. Pridavę senąsias padangas vairuotojai atgautų pinigus, o jei padangų jie vėliau ir negrąžintų, gautos lėšos už depozitą būtų panaudotos tobulinant padangų utilizavimo sistemą.

Opia problema gali išlikti nelegaliai į šalį įvežamos ir parduodamos padangos – sukontroliuoti tokią rinką bei surinkti tokias padėvėtas padangas būtų labai sunku. Latvijoje kalbama ir apie tai, kad galėtų atsirasti ir nauja institucija, kuri užsiimtų padangų depozito sistemos kontrole bei reglamentavimu, panaudotų padangų surinkimu ir perdirbimu ar utilizavimu.

Vis dėlto, šią idėją palankiai vertina Latvijos Aplinkosaugos bei regioninės plėtros ministerija, tačiau, kada būtų pradėtas įgyvendinti toks projektas, dar nėra aišku.

Lietuvoje padangų atliekų susidaro mažiau

Lietuvos Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė kiek daugiau nei 29 tūkst. tonų padangų, kurios anksčiau ar vėliau virsta atliekomis. 2016 metais padangų kiekis sudarė keik daugiau nei 25 tūkst. tonų, o 2015-aisiais – 23 tūkst. tonų.

Senos padangos
Senos padangos
© Organizatorių archyvas

„Tai yra oficialūs skaičiai, tačiau jie neapima padangų, kurios į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis ir kurias verslas parduoda šešėlyje – tai per metus sudarytų papildomai mažiausiai 14 tūkst. tonų padangų, kurių sutvarkymo gamintojai ir importuotojai nefinansuoja”, – tikino Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Padangų atliekų surinkimą Lietuvoje reglamentuoja teisės aktai. Jie numato, kad kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai patiektų padangų, o pareigą surinkti ir tvarkyti tokias atliekas turi padangų gamintojai ir importuotojai. Tačiau, jei nevertintume net padangų šešėlyje bei tų, kurios į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, oficialūs duomenys rodo, kad ne kiekvienais metais sutvarkoma tiek padangų, kiek numato Vyriausybės užduotis.

Sutvarkyti tinkamai nepavyksta

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta, perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota apie 91,6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų, 2016-aisiais – 76,3 proc., 2015-aisiais 90,2 proc., o 2014-aisiais – 75,5 proc.

„Priežasčių, kodėl ne visos padangų atliekos sutvarkomos, yra ne viena. Padangų atliekų, kaip ir kitų atliekų, sutvarkymas kainuoja. Padangų atliekų surinkimą ir perdirbimą finansuojantys gamintojai ir importuotojai, neatlygintinai organizuoja padangų surinkimą iš atliekų darytojų, tokių kaip autoservisai, ir jomis tinkamai pasirūpina. Kai kurie padangų importuotojai turi sutartis su savivaldybių atliekų surinkimo aikštelėmis ir finansuoja į jas atvežtų padangų atliekų sutvarkymą”, – tikina A. Skinulis.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto, dėl pareigų nevykdančių gamintojų ir importuotojų bei šešėlio susidaro nemažas srautas padangų atliekų, kuriomis niekas nepasirūpina. Tokios bešeimininkės padangos atsiduria neleistinose vietose tokiose, kaip pakelės, pamiškės ar prie pastatų ir yra daug metų.

„Bet kur numestos padangos ne tik darko mus supančią aplinką, bet ir dėl padangos yrimo metu susidarančių mikrodalelių turi neigiamą poveikį dirvožemiui, augalams ir laukiniams gyvūnams. Paskaičiuota, kad į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120–140 metų”, – sako A. Skinulis.

Į latvių idėją žiūri pesimistiškai

Pateikus A. Skinuliui Latvijoje plėtojamą padangų depozito idėją, šis ją vertino ganėtinai atsargiai: „Nesu girdėjęs, kad tokia padangų depozito sistema veiktų kurioje nors pasaulio valstybėje. Mano nuomone, tokia sistema patirtų fiasko, nes ją įgyvendinti būtų techniškai sudėtinga, kainuotų brangiai ir nepasiektų tikslo, kad būtų sutvarkytos visos padangų atliekos, įskaitant ir į šalį patenkančias su įvažiuojančiomis transporto priemonėmis, ir parduodamas nelegaliai.

Nesu girdėjęs, kad tokia padangų depozito sistema veiktų kurioje nors pasaulio valstybėje. Mano nuomone, tokia sistema patirtų fiasko.
A. Skinulis

Lietuva turėtų siekti, kad šalyje būtų sutvarkomos visos padangų atliekos. Teisės aktai ir kontroliuojančios institucijos turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai finansuotų visų realiai rinkai parduodamų padangų sutvarkymą pagal užimamą rinkos dalį. Tai būtų pigiausias ir efektyviausias padangų atliekų tvarkymo finansavimo būdas kartu išvengiant didelės administracinės naštos.”

Dalį padangų lietuviai eksportuoja į Lenkiją

Vairuotojas, keičiantis padangas autoservise, jame gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus. Nemokamai iš gyventojo senas padangas turi priimti ir pardavėjas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Senų padangų atidavimas atliekų tvarkytojui tiesiogiai – kainuoja.

Automobilis
Automobilis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kalbant apie padangų atliekas būtina paminėti, kad ir čia svarbus žiedinės ekonomikos principų taikymas. Tik tuomet, kai padangos netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Nuo padangų atskirtas metalas tinka naujiems gaminiams, o perdirbtų padangų gumos granulės – sporto aikštynų ar žaidimo aikštelių dangoms, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams”, – teigia A. Skinulis.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje padangų atliekas perdirba bendrovės „Ekologistika“ ir „Ekobazė“, tačiau kol kas toli gražu ne visas. Dalis senų padangų vežamos į įmonę „Akmenės cementas“, kurioje jos yra deginamos energijai gauti. Daugiausia padangų atliekų iš Lietuvos eksportuojama į Lenkiją, kur taip pat yra panaudojamos energijai gauti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(18 žmonių įvertino)
3.8333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Surinktuose dienoraščiuose – tikrasis Leningrado blokados siaubas: žmonės patys savęs neatpažino (51)

Daugybės iki tol niekur neskelbtų dienoraščių radinys tapo išskirtiniu šaltiniu, pateikusiu...

Kaunietės rankos kuria stebuklus: mane pamačiusios klientų žmonos neleido kirptis (38)

31-erių Karolina Ūzaitė – išskirtinė asmenybė, ryški ne tik savo išvaizda, bet ir vidumi....

Orai: šalčio banga jau čia pat (3)

Sekmadienio naktį lietaus debesys dar užsiliks pietrytinėje šalies pusėje. Dieną jie iš mūsų...

Šiurpo net visko matę britų pareigūnai: lietuvis kambarioką uždaužė lyg žaisdamas (48)

Prieš aštuonerius metus už grotų Jungtinėje Karalystėje , Visbiče, pasiųstas lietuvis...

Ir mažas būrys gali smogti skaudžiai: drąsūs ir nutrūktgalviški reidai, pakeitę II pasaulinio karo eigą (159)

Antrojo pasaulinio karo metais virė didžiuliai mūšiai, kurie trukdavo ne vieną mėnesį ir...

Gražiausiame pasaulyje restorane valgęs lietuvis rekomenduoja nepagailėti 70 eurų keptai vištai (234)

Pusiau rožinis, pusiau auksinis – toks yra gražiausias ir stilingiausias pasaulyje restoranas...

Motiejūnas – per žingsnį nuo sugrįžimo į NBA: derasi su „Spurs“ (126)

Šią savaitę sezoną Kinijoje baigęs Donatas Motiejūnas netrukus grįš į NBA.

Jankauskaitės albumo pristatyme Kaune – nesuvaidinti jausmai, daina Vytautui Šapranauskui ir dėl atlikėjos konkuruojantys vyrai (80)

Šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje vyko aktorės, dainininkės ir laidų vedėjos Ingos...

Pastojo, nors vartojo kontracepcijos priemones: kodėl taip nutiko? (21)

Žmonių patirtis rodo, kad kontracepcija ne visuomet yra tikrai patikima. Tačiau naujas tyrimas...

Atostogų Egipte metu pasijuto įkaitais: kelionė pigi, bet pasirinkimo laisvė suvaržyta (56)

Kiekvienas renkantis kelionę, visada perskaito kas rašoma apie viešbutį ir regioną. Skaitydami...