aA
Apytiksliai skaičiuojama, kad Latvijoje per metus susidaro apie 100 tūkst. tonų dėvėtų padangų. Tik trečdalis iš jų yra surenkama, o dar mažesnė dalis tinkamai utilizuojama. Be to, dažnas latvis vairuotojas senas padangas išmeta tiesiog laukuose arba pamiškėse. Tačiau dabar pamažu mezgasi idėja panaudotas padangas surinkti pasitelkus depozito mokestį.
Padangos
© Organizatorių archyvas

Kaip skelbė LRT radijas, siekiant sumažinti aplinkos taršą padangomis Latvijoje, svarstoma idėja į šalį įvežamoms padangoms nustatyti depozito sistemą. Pridavę senąsias padangas vairuotojai atgautų pinigus, o jei padangų jie vėliau ir negrąžintų, gautos lėšos už depozitą būtų panaudotos tobulinant padangų utilizavimo sistemą.

Opia problema gali išlikti nelegaliai į šalį įvežamos ir parduodamos padangos – sukontroliuoti tokią rinką bei surinkti tokias padėvėtas padangas būtų labai sunku. Latvijoje kalbama ir apie tai, kad galėtų atsirasti ir nauja institucija, kuri užsiimtų padangų depozito sistemos kontrole bei reglamentavimu, panaudotų padangų surinkimu ir perdirbimu ar utilizavimu.

Vis dėlto, šią idėją palankiai vertina Latvijos Aplinkosaugos bei regioninės plėtros ministerija, tačiau, kada būtų pradėtas įgyvendinti toks projektas, dar nėra aišku.

Lietuvoje padangų atliekų susidaro mažiau

Lietuvos Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai atskirai patiekė kiek daugiau nei 29 tūkst. tonų padangų, kurios anksčiau ar vėliau virsta atliekomis. 2016 metais padangų kiekis sudarė keik daugiau nei 25 tūkst. tonų, o 2015-aisiais – 23 tūkst. tonų.

Senos padangos
Senos padangos
© Organizatorių archyvas

„Tai yra oficialūs skaičiai, tačiau jie neapima padangų, kurios į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis ir kurias verslas parduoda šešėlyje – tai per metus sudarytų papildomai mažiausiai 14 tūkst. tonų padangų, kurių sutvarkymo gamintojai ir importuotojai nefinansuoja”, – tikino Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Padangų atliekų surinkimą Lietuvoje reglamentuoja teisės aktai. Jie numato, kad kiekvienais metais turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai patiektų padangų, o pareigą surinkti ir tvarkyti tokias atliekas turi padangų gamintojai ir importuotojai. Tačiau, jei nevertintume net padangų šešėlyje bei tų, kurios į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, oficialūs duomenys rodo, kad ne kiekvienais metais sutvarkoma tiek padangų, kiek numato Vyriausybės užduotis.

Sutvarkyti tinkamai nepavyksta

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2017 metais Lietuvoje buvo sutvarkyta, perdirbta, panaudota kurui ar energijai gauti ir eksportuota apie 91,6 proc. visų oficialiai vidaus rinkai gamintojų ir importuotojų atskirai patiektų transporto priemonių padangų, 2016-aisiais – 76,3 proc., 2015-aisiais 90,2 proc., o 2014-aisiais – 75,5 proc.

„Priežasčių, kodėl ne visos padangų atliekos sutvarkomos, yra ne viena. Padangų atliekų, kaip ir kitų atliekų, sutvarkymas kainuoja. Padangų atliekų surinkimą ir perdirbimą finansuojantys gamintojai ir importuotojai, neatlygintinai organizuoja padangų surinkimą iš atliekų darytojų, tokių kaip autoservisai, ir jomis tinkamai pasirūpina. Kai kurie padangų importuotojai turi sutartis su savivaldybių atliekų surinkimo aikštelėmis ir finansuoja į jas atvežtų padangų atliekų sutvarkymą”, – tikina A. Skinulis.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto, dėl pareigų nevykdančių gamintojų ir importuotojų bei šešėlio susidaro nemažas srautas padangų atliekų, kuriomis niekas nepasirūpina. Tokios bešeimininkės padangos atsiduria neleistinose vietose tokiose, kaip pakelės, pamiškės ar prie pastatų ir yra daug metų.

„Bet kur numestos padangos ne tik darko mus supančią aplinką, bet ir dėl padangos yrimo metu susidarančių mikrodalelių turi neigiamą poveikį dirvožemiui, augalams ir laukiniams gyvūnams. Paskaičiuota, kad į aplinką patekusios senos padangos suyra tik per 120–140 metų”, – sako A. Skinulis.

Į latvių idėją žiūri pesimistiškai

Pateikus A. Skinuliui Latvijoje plėtojamą padangų depozito idėją, šis ją vertino ganėtinai atsargiai: „Nesu girdėjęs, kad tokia padangų depozito sistema veiktų kurioje nors pasaulio valstybėje. Mano nuomone, tokia sistema patirtų fiasko, nes ją įgyvendinti būtų techniškai sudėtinga, kainuotų brangiai ir nepasiektų tikslo, kad būtų sutvarkytos visos padangų atliekos, įskaitant ir į šalį patenkančias su įvažiuojančiomis transporto priemonėmis, ir parduodamas nelegaliai.

Nesu girdėjęs, kad tokia padangų depozito sistema veiktų kurioje nors pasaulio valstybėje. Mano nuomone, tokia sistema patirtų fiasko.
A. Skinulis

Lietuva turėtų siekti, kad šalyje būtų sutvarkomos visos padangų atliekos. Teisės aktai ir kontroliuojančios institucijos turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai finansuotų visų realiai rinkai parduodamų padangų sutvarkymą pagal užimamą rinkos dalį. Tai būtų pigiausias ir efektyviausias padangų atliekų tvarkymo finansavimo būdas kartu išvengiant didelės administracinės naštos.”

Dalį padangų lietuviai eksportuoja į Lenkiją

Vairuotojas, keičiantis padangas autoservise, jame gali nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičia. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus. Nemokamai iš gyventojo senas padangas turi priimti ir pardavėjas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Senų padangų atidavimas atliekų tvarkytojui tiesiogiai – kainuoja.

Automobilis
Automobilis
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kalbant apie padangų atliekas būtina paminėti, kad ir čia svarbus žiedinės ekonomikos principų taikymas. Tik tuomet, kai padangos netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Nuo padangų atskirtas metalas tinka naujiems gaminiams, o perdirbtų padangų gumos granulės – sporto aikštynų ar žaidimo aikštelių dangoms, automobilių statymo apsauginiams kuoleliams”, – teigia A. Skinulis.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje padangų atliekas perdirba bendrovės „Ekologistika“ ir „Ekobazė“, tačiau kol kas toli gražu ne visas. Dalis senų padangų vežamos į įmonę „Akmenės cementas“, kurioje jos yra deginamos energijai gauti. Daugiausia padangų atliekų iš Lietuvos eksportuojama į Lenkiją, kur taip pat yra panaudojamos energijai gauti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
3.7895
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (56)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (26)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1358)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (5)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (769)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (24)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (90)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (192)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (354)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...