Pasak susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus, kompensuoti geležinkelių patiriamus keleivių vežimo veiklos nuostolius nuspręsta dar šių metų pavasarį.
„Dar pavasarį, kai prasidėjo biudžeto dėlionės, buvo nuspręsta judėti tokiu keliu, kad specialieji įpareigojimai turi būti dengiami iš biudžeto, tuo pačiu iš „Lietuvos geležinkelių“ bus reikalaujama dividendų. Ši praktika nuo šiol bus visada“, - tvirtino P. Martinkus.
2018 metų valstybės biudžeto projekte numatyta geležinkeliams skirti 35,752 mln. eurų.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo Manto Dubausko, iki šiol keleivių vežimo nuostoliai iš esmės nebūdavo kompensuojami valstybės - tam būdavo skiriama keli šimtai tūkstančių eurų per metus.
„Keleivių vežimo našta nebūtų permetama valstybei, įmonė mokėtų dividendus. Valstybė netgi iš to galėtų gauti naudos“, - sakė M. Dubauskas.
Pasak jo, sprendimas kompensuot keleivių nuostolius taip pat paskatintų geležinkelius optimizuoti šią veiklą, taip siekiant sumažinti ir nuostolius.
„Mūsų tikslas yra veikti kuo efektyviau, pritraukti daugiau keleivių ir mažinti nuostolį, tuo pačiu ir valstybės subsidiją. Veikla ir maršrutai būtų optimizuojami“, - tvirtino M. Dubauskas.
Jo teigimu, bendrovė iš keleivių vežimo veiklos pernai patyrė 36,5 mln. nuostolių, o per šešis šių metų mėnesius - 16,8 mln. eurų, arba 6,1 proc. mažiau nei pernai (17,9 mln. eurų).
Pirmąjį šių metų pusmetį įmonė patyrė 4,22 mln. eurų grynųjų nuostolių - 88 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (2,245 mln. eurų), jos nepaskirstyti nuostoliai birželio pabaigoje siekė 6,327 mln. eurų.
Valstybės valdomų įmonių dividendai nuo šių metų yra susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu - jiems gali būti skiriama nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytinojo pelno. Daugiausiai (85 proc.) paskirstytinojo pelno dividendams turi skirti bendrovės, kurių nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 proc., tuo metu didesnę kaip 15 proc. grąžą pasiekusios įmonės turi mokėti ne mažiau kaip 60 proc. paskirstytinojo pelno dividendus
Vyriausybė gali leisti mokėti mažiau dividendų - pavyzdžiui, jei bendrovė dalyvauja įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį projektą. Šia nuostata anksčiau ne kartą naudojosi ir „Lietuvos geležinkeliai“, įgyvendinantys europinės vežės „Rail Baltica“ projektą.