„Draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų. Kalbame ne apie 20–30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5 tūkst., o krovininio automobilio – 100 tūkst. eurų įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

„Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, – pridūrė jis.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas įpareigoja transporto priemonės valdytoją apdrausti savo transporto priemonę šios rūšies privalomuoju draudimu, o draudiką, vykdantį šią veiklą, įpareigoja sudaryti tokią draudimo sutartį, jei asmuo kreipiasi tokio draudimo ir pateikia visus reikalingus dokumentus ir informaciją.

Anot Lietuvos banko, nors draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką savo pasirinktais būdais, nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jis galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų, o pareigos mokėti įmoką vykdymas negali tapti jam per sunkia našta .

Draudikas, nustatydamas privalomojo draudimo paslaugos kainą vertina tokius rizikos veiksnius kaip potencialaus kliento praeityje sukelti eismo įvykiai, jo amžius ir vairavimo patirtis, transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir panašiai. Draudimo bendrovės taip pat vertina ir bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus.

„Nepaisant to, draudimo rizikos vertinimo ir įmokos apskaičiavimo modeliai negali būti sukonstruoti taip, kad leistų draudikui išvengti pareigos apdrausti šio privalomojo draudimo siekiantį asmenį net ir tuo atveju, kai toks potencialus klientas yra rizikingesnis ar galimai nuostolingesnis nei kiti“, – tvirtino M. Šalčius.

Vis dėlto, išskyrus tuos galimus atvejus, kai įmokos užkeltos siekiant atgrasyti klientus, pastaruoju metu šioje rinkoje buvo fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimčių ir kainų augimas. Transporto priemonių privalomasis draudimas kiekvienais metais nuo pat jo įvedimo buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelę įtaką bendram rinkos rezultatui.

2016 metais dėl šio draudimo rūšies patirtas draudimo bendrovių nuostolis nuo jo įvedimo pradžios buvo vienas iš didžiausių ir viršijo 19 mln. eurų. Draudikai ėmėsi priemonių nuostoliui sumažinti – vidutiniškai per 2017 metų 11 mėnesių, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 procentų.

Pastaraisiais metais transporto įmonės reiškia nepasitenkinimą dėl augančių draudimo paslaugų kainų. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pernai vasarą pareiškė ketinanti per vienerius metus tikisi įsteigti savo draudimo įmonę.

Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas BNS yra anksčiau teigė, jog kai kurioms Lietuvos vežėjų įmonėms yra taikomos didesnės draudimo kainos, nes jų vairuotojai padaro daugiau avarijų.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (128)