aA
Vyriausybė priėmė sprendimą aerodromus su jų turtu perduoti savivaldybėms. Tai reiškia, kad jų ateitis priklausys nuo savivaldybių tarybų. Jei šios atsisakys perimti, aerodromų likimas bus sprendžiamas Turto banko aukcione. Taigi aviatorių apsauga bei garantija, kad šie toliau plėtos aviaciją aerodromuose, išnyksta.
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Aleksotas
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, Aleksotas
© DELFI

Užsienio pavyzdžiai rodo liūdną likimą

„Delfi“ sulaukė Lietuvos aviatorių laiško, kuriame jie prašo pagalbos, mat valdžia esą užsimojo sunaikinti šalies mažąją aviaciją. Laiške rašoma, kad Vyriausybė kartu su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad iš 15 Lietuvoje esančių aerodromų plėtos tik keturis: Sasnavos, Panevėžio, Kyviškių ir Pociūnų. Kitus esą atiduos savivaldybėms, o kurios savivaldybės nesutiks perimti, tuomet – tiesiai į Turto banką.

„Ką tai reiškia mums? Tiesiai šviesiai – išnykimą. Konkretus pavyzdys tokios pat situacijos – Latvija, kur nebeliko mažosios aviacijos. Pabrėžtina, kad mes aerodromus ir jame esantį turtą prižiūrėjome ir puoselėjome 30 metų, ir valstybė nėra neprisidėjusi nė euru. Niekada niekas nefinansavo, viską darėme savo darbu ir savo lėšomis“, – teigiama laiške.

Aviatorių nuomone, nors aviacijos sporto bazių klausimas sprendžiamas dešimtis metų, dabartinis sprendimas priimamas skubotai ir yra klaidingas.

„Nesuprantame tokio sprendimo, nes iš užsienio pavyzdžių matome, kad Latvijoje ir Estijoje subyrėjo visi aerodromai, o kaimynai lenkai bei čekai turtą perdavė patiems naudotojams, t. y. pilotams. Šiuo metu ten viskas klesti, tinklas platus ir valstybė patenkinta“, – pavyzdžius pateikia „Delfi“ kalbinta Paluknio aerodromo ir Vilniaus aeroklubo direktorė Dalia Vainienė.

Lietuvos aviatoriai šaukiasi pagalbos: aerodromai gali atsidurti ant aukciono stalo
© Sekundė.lt

„Ne savivaldybės vietinis reikalas yra vystyti Lietuvos aviacijos sportą. Tai yra Lietuvos sportas, nes mes atstovaujame Lietuvai. Savivaldybėms priklauso baseinai, sporto salės, o aerodromai nėra tokio lygio objektas, ne masinio naudojimo. Todėl jos ir nenori užsikrauti turto, jį perimti ir prižiūrėti.

Mes, Paluknio aerodromo aviatoriai, puikiai bendraujame su Trakų rajono savivaldybe, vykdome ir bendrus projektus. Tačiau perimti ir rūpintis aerodromais – ne jų funkcijos. Savivaldybė, kaip skelbia, labiau rūpinasi darbo vietų kūrimu, nori gauti pajamų ir pelno, o aviacijos sportas nėra pelningas. Mums patiems jį reikia išlaikyti. Savivaldybė tam neturi pinigų, tai kam jiems tuo užsiimti?“ – svarsto Vilniaus aeroklubo direktorė.

Todėl, anot jos, aviatoriai bijo, kad savo žinion gavusios aerodromus savivaldybės jų nebeišlaikys pagal tikrąjį paskirtį, mat daugiau pajamų galima gauti iš čia galimai stovėsiančių namų ar verslo objektų. „Iš kai kurių savivaldybių jau ateina žinių, kad jos laukia, kol į jų rankas bus perduoti aerodromai, ir galės ten tvarkytis, kaip tik nori“, – pažymi pašnekovė.

Likimas gali būti sprendžiamas Turto banke

Tuo atveju, jei savivaldybės nesutiks perimti aerodromų turto, jis bus perduotas VĮ „Turto bankas“ žiniai. Toks sprendimas aviatorių neramina – aviacijos sporto aistruolius vienijantys aerodromai ir juose esantis turtas vietoj turėto vieno savininko bus išdalytas daugiau nei dešimčiai atskirų savininkų, kurių ateities sprendimų dėl perimto turto naudojimo esą visiškai nebegalima prognozuoti.

„Anot valstybės institucijų, valstybei „aerodromai nereikalingi“, todėl Vyriausybė visada pasiruošusi aviacijos sporto inventorių perduoti į Turto banką išparduoti. Tačiau sportą vystantys aviatoriai jo aukcione neišsipirks“, – rašo D. Vainienė.

„Jei aerodromą ir perims savivaldybė, po poros metų pasikeis valdžia, ir viskas priklausys nuo naujos tarybos sprendimų. Ir tuomet jau niekas niekam nebegalės pasiskųsti. Klausėme ministerijos, kas bus, jei savivaldybės po kelerių metų apsigalvos, nebevystys aviacijos sporto, tai kas tuomet – ar valstybė mus užstos“, – atkreipia dėmesį D. Vainienė.

Lietuvos aviatoriai šaukiasi pagalbos: aerodromai gali atsidurti ant aukciono stalo
© Skydive Klaipėda

Kas iki šiol valdė aerodromus

Kaip straipsnyje apie aerodromų likimo klausimą pažymi D. Vainienė, Lietuvoje esančius 15 bendrosios aviacijos aerodromų prieš 60–80 metų įkūrė patys sportininkai, aviacijos entuziastai: paruošė lauką, pastatė angarus ir kitus statinius, o iš organizacijos DOSAAF, kuri sovietmečiu finansavo aerodromų sportinę veiklą, gavo aviacinės technikos.

„Iškovojus nepriklausomybę, turtas tapo Lietuvos valstybės. Regioniniams aeroklubams aerodromai ir juose esantis turtas palikti naudotis panaudos pagrindais. Nors finansavimas visiškai nutrūko, aerodromai neužsidarė, klubai vysto sportą, tvarko ir administruoja aerodromus, renovuoja valstybės jiems suteiktą panaudos pagrindais turtą, atstovauja Lietuvai aviacijos sporto čempionatuose, užima aukščiausius sportinius lygmenis ir yra gerai žinomi pasaulyje“, – rašo D. Vainienė.

Kaip ji toliau aiškina, kadangi valstybės turto panaudos sutartys yra terminuotos, atėjus laikui jas pratęsti, visada iškyla klausimas, ką su turtu daryti.

„Negaudami jokio valstybės finansavimo, nuo pat nepriklausomybės pradžios mes darome žygius, siūlome įvairius variantus, kad išsaugotume aukšto pasaulinio lygio Lietuvos aviacijos sportą ir veikiančias sporto bazes – aerodromus“, – rašo Vilniaus aeroklubo vadovė.

Savivaldybės sportui skiria iki 100 mln. eurų

Kaip „Delfi“ informavo ŠMSM, diskusijos dėl aerodromų vyko jau labai seniai, dar gerokai iki sporto klausimus perimant kuruoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Dėl aerodromuose esančio valstybės turto – sklandytuvų, angarų, lėktuvų ir kt. – esą buvo diskutuojama su savivaldybėmis ir su susijusių sportų šakų atstovais.

„Dar 2016 m. Vyriausybė iš esmės pritarė alternatyvai dėl aviacijos sporto ir bendrosios aviacijos reikmėms naudojamų civilinių aerodromų ir su jais susijusio valstybės turto perdavimo šį turtą pageidaujančioms perimti savivaldybėms su sąlyga, kad bus užtikrinta valstybės saugumo interesų apsauga, tolesnis perduoto turto naudojimas pagal paskirtį ir aviacinės veiklos tęstinumas“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas mini savo 100 - metį
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas mini savo 100 - metį
© DELFI / Rafael Achmedov

Anot ministerijos, nuspręsta dalį pačių aktyviausių, daugiausia veiklų vykdančių ir daugiausia aviacijos sporto entuziastų pritraukiančių aerodromų palikti nacionalinio disponavimo sferoje, o dėl mažesniųjų likimo tariamasi su savivaldybėmis, kurios paprastai rūpinasi sporto infrastruktūra: išlaiko stadionus, sporto aikštynus, arenas. Visa tai esą įprasta praktika.

ŠMSM taip pat pridūrė, kad Lietuvos savivaldybės sportui per metus skiria apie 80–100 mln. eurų. „Kiekviena savivaldybė gali geriausiai matyti, kaip efektyviausiai plėtoti sporto veiklas, kad jos duotų daugiausia naudos visuomenei ir ypač jaunimui. Didžioji dalis savivaldybių mato tolimesnį aerodromų veiklų, kurios buvo vykdomos ir iki šiol, vystymą“, – atkreipia dėmesį ministerija.

ŠMSM akcentuoja, kad savivaldybės kartu su turtu perims ir įsipareigojimus vystyti aviacijos sporto veiklas: „Savivaldybėms, kurios nepageidauja turėti aerodromų ir jais rūpintis, jie ir nebus perduodami. O tos, kurios perims turtą, prisiims ir pareigą turtą prižiūrėti ir naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.“

Ministerija pažymi, kad sprendžiamas atskiras klausimas dėl Alytaus aerodromo, kurio teritorijoje savivaldybė ketina vystyti laisvą ekonominę zoną. Tačiau, kaip pabrėžiama, mažoji aviacija bus plėtojama netoli esančiame viename iš aktyviausių – Pociūnų – aerodrome.

Valstybė pasirinko keturis aerodromus

Susisiekimo ministerija 2013 m. užsakė Lietuvos civilinių aerodromų infrastruktūros modernizavimo galimybių studiją, kurioje išrinkti šeši Lietuvos perspektyviausi aerodromai: Paluknio, Kyviškių, Druskininkų, S. Dariaus ir S. Girėno, Pociūnų ir Ignalinos. Tačiau šiuo metu išrinkti keturi valstybės prioritetiniai aerodromai, kuriuose planuojama toliau vystyti aviacijos sportą, pasirinkti visai ne pagal šią studiją.

Iš šios Galimybių studijos matyti, kad Paluknio aerodromas pasirinktas pirmas, kaip itin perspektyvus aerodromas. Tačiau tarp pasirinktų keturių aerodromų Paluknio nebelieka, sąraše atsiranda Sasnavos aerodromas, kuris Galimybių studijos buvo įvardytas kaip vidutiniškai perspektyvus, ir Panevėžio – kaip perspektyvus.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas mini savo 100 - metį
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas mini savo 100 - metį
© DELFI / Rafael Achmedov

„Šiuo metu įvardyti perspektyviausi aerodromai, tas ir yra keisčiausia, – visai ne pagal studiją. Pavyzdžiui, Paluknio aerodromas buvo įvardytas tarp perspektyviausių visomis kryptimis – sporto, mokymo, turizmo, bet jis nėra pasirinktas tarp tų keturių aerodromų“, – aiškina Vilniaus aeroklubo vadovė.

„Dabar ministerija aiškina, kad jie suklydo. Bet ar jie tikrai suklydo, ar, kai mes pakėlėme šaršalą, tada tik susižiūrėjo? Klausėme ministerijos, kodėl daryta studija, o pasirinkti aerodromai – visai kiti. Ar jie plėtos tuos pasiliktus aerodromus – irgi klausimas, nes tam nėra skirta pinigų. Iki šiol niekada nė vienam aerodromui nėra skyrę pinigų, mes patys save išsilaikome“, – klausia D. Vainienė.

ŠMSM komentuoja, kad dėl Lietuvos civilinių aerodromų perspektyvų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį atlikta ne viena studija: 2013 m. – Susisiekimo ministerijos, vėliau – Vidaus reikalų ministerijos. Visose studijose esą nurodomi tie patys perspektyviausi aerodromai: Paluknio, Kyviškių, Pociūnų. Tačiau, kodėl Paluknio aerodromas nepateko į toliau numatomų plėtoti aerodromų ketvertą, nepaaiškina.

Kaip pažymima ministerijos komentare, mažoji aviacija gali būti plėtojama visuose aerodromuose, jei tik yra toks poreikis ir galimybės. Mažoji aviacija susideda iš sporto ir keleto veiklų, kurių dalis – komercinės: oro turizmo, oro taksi, mokymų, remonto ir gamybos. Vieni aerodromai esą stipresni vienose srityse, kiti – kitose.

„Ypatingas dėmesys, planuojant perduoti aerodromus savivaldybėms, kreiptas į savivaldybių siūlymus – ar pageidauja ir mato perspektyvą plėtoti sportinę aviaciją. Įprastai savivaldybės valdo jų teritorijose esančią sporto infrastruktūrą, įskaitant ir kai kurias didžiausias šalies arenas, ir gali geriausiai ja pasirūpinti. Jeigu savivaldybės nemato galimybių aerodromuose toliau plėtoti kūno kultūros ir sporto, turtas nėra planuojamas joms perduoti“, – ministerija atsako, ar pasirinktuose keturiuose aerodromuose ir toliau bus plėtojama mažoji aviacija.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas mini savo 100 - metį
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas mini savo 100 - metį
© DELFI / Rafael Achmedov

ŠMSM, kuruodama sporto politiką, finansuoja sportinės aviacijos federacijas per aukšto meistriškumo sporto programas. Valstybės finansavimas, perėmus sporto klausimus ministerijai, esą nesikeičia. Kaip ir anksčiau, taip ir pastaraisiais metais, valstybės per metus skiriama suma siekia apie 160–200 tūkst. Eur, nurodo ministerija.

Nuogąstauja dėl Paluknio aerodromo likimo

„Mūsų Paluknio aerodromo Trakų rajono savivaldybė imti nenori. O kad ir paimtų, panaudos teise, kaip buvo iki šiol, mums aerodromų perduoti negali. Jie suinteresuoti iš to gauti pajamų, tarkim, išnuomoti sklypą verslui, logistikai ir t. t. Pagal mums atsiųstą ŠMM raštą, mūsų likimas – Turto banke. Mūsų sportininkai, kuriuos nuo mažų dienų ugdome tapti pasaulio jaunimo čempionais, bus priversti dėl savo treniruočių įrankių kovoti aukcionuose, bet valdžiai tai neįdomu“, – rašoma „Delfi“ gautame aviatorių laiške.

Paluknio aerodromo likimo klausimą pakomentavo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius. Savivaldybės nuomone, formalus turto perdavimas savivaldybėms neišspręs aviatorių problemų. Anot jo, tokios specifinės ir didelių investicijų reikalaujančios sporto šakos vystymas savivaldybei būtų sunkiai įveikiamas. Tuo labiau kad perduodamas turtas nėra idealios būklės, o finansavimas veiklai vykdyti visai neskiriamas.

„Tokiu atveju savivaldybė bus tik turto turėtoja, tačiau turės prisiimti atsakomybę už jo naudojimą, kontroliuoti jame vykstančią veiklą, prižiūrėti infrastruktūrą. Tam neturime nei specialistų, nei pinigų. Manome, kad tikslingiau turtą valdyti sporto šakų federacijoms. Šitaip turtu galės naudotis sporto šakos atstovai“, – komentuoja D. Kvedaravičius.

Lietuvos aviatoriai šaukiasi pagalbos: aerodromai gali atsidurti ant aukciono stalo
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Šiuo metu savivaldybėje dar nepriimtas sprendimas dėl Paluknio aerodromo. „Jei toks sprendimas bus siūlomas savivaldybės tarybai, siūlysime apsispręsti, ar turtas turi likti savivaldybei, ar turi būti parduotas. Jei turtas liks savivaldybės nuosavybė, būtų skelbiamas konkursas norintiems jį išsinuomoti sportinei veiklai vykdyti“, – pažymi Trakų rajono savivaldybės atstovas.

Marijampolės aeroklubas – unikalus bendradarbiavimo pavyzdys

Kaip pranešė ŠMSM, apie savo sutikimus perimti aerodromų valdymą yra pranešusios Prienų, Kretingos, Telšių, Akmenės, Marijampolės, Mažeikių, Šilutės savivaldybės. Perimti aerodromų turto nesutinka Panevėžys, Jurbarkas, Utena, Vilniaus raj., Zarasai. Dar ministerija laukia atsakymų iš penkių savivaldybių.

Vis dėlto, kaip sako D. Vainienė, kai kurie aeroklubų vadovai nėra prieš tai, kad jų valdomi aerodromai patektų į savivaldybių rankas, mat seniai gerai bendrauja su jomis, o kai kuriems aeroklubams savivaldybės net žada pagelbėti ir lėšomis. Vienas iš tokių pavyzdžių – bene glaudžiausiai su savivaldybe bendradarbiaujantis Marijampolės aeroklubas.

Apie jo ir kitų Lietuvos aerodromų likimo klausimą prieš kelerius metus buvo rašyta aviacijos žurnale „Aviacijos pasaulis“. Tuomet Marijampolės aeroklubo vadovas Alvydas Danilaitis tikino, jog daugumą Sasnavos aerodromo pastatų Marijampolės aeroklubas pastatė savo lėšomis. Tačiau, kaip tada teigė jis, be projektų ar savivaldybės pagalbos aeroklubams būtų sunku surasti investicijų.

Marijampolės savivaldybė aeroklubui daugiausia pagelbėjo pačioje aerodromo gyvavimo pradžioje: į tuščią lauką pajungė elektrą, padėjo vystyti infrastruktūrą. Maža to, ji vienintelė Lietuvoje tuomet išlaikė aeroklubo vadovo etatą ir, kaip tikino aeroklubo vadovas, skyrė lėšų atnaujinimo darbams atlikti.

Lietuvos aviatoriai šaukiasi pagalbos: aerodromai gali atsidurti ant aukciono stalo
© DELFI / Augustas Didžgalvis

„Mes žinome, kad tikrai į banką nepapulsime, nes savivaldybė mūsų nori ir mes sutinkame, kad ji padėtų vykdyti aviacijos veiklą“, – apie Sasnavos aerodromo ateitį prieš kelerius metus „Aviacijos pasauliui“ kalbėjo A. Danilaitis.

Kiti aerodromų vadovai kaip vieną pliusą, jei savivaldybės perimtų aerodromus, tuomet įvardijo pagalbą iš savivaldybės, įgyvendinant europinius projektus ar lobizmo srityje.

Visgi, Vilniaus aeroklubo vadovės teigimu, padėti pritraukti lėšų ir paramos savivaldybė gali ir šiuo metu, neturėdama turto. „Tie, kurie bendrauja su savivaldybėmis, gali ir bendrus projektus rašyti. Mūsų savivaldybė taip pat sako: kada reikia, kreipkitės, padėsime. Visai nebūtina, kad tai būtų jų turtas“, – aiškina D. Vainienė.

Anot jos, Vyriausybėje jau priimtas sprendimas palikti valstybės nuosavybėje tik keturis aerodromus, o likusius kartu su juose esančiu valstybės turtu nuspręsta perduoti savivaldybėms ir šiuo metu, kaip aviatoriams teigė ministerijos atstovai, derinami tokiai perdavimo procedūrai atlikti reikalingi sprendimų projektai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
5.0000

„GetJet Airlines“ apie atleidimą įspėjo 370 darbuotojų (10)

Orlaivių nuomos ir užsakomųjų paslaugų bendrovė „ GetJet Airlines “ apie atleidimą įspėjo...

Narkevičius – apie skrydžius ir keltus į Lietuvą: dedame tašką tuščios vietos lėktuvuose Lietuvai kainavo 146 tūkst. Eur (416)

Pirmadienį paaiškėjo, kad bus stabdomi visi skrydžiai bei keltai grįžimui į Lietuvą. Apie tai...

Keleivių pervežimas dėl koronaviruso pandemijos praktiškai sustojo (2)

Vežėjų asociacija „ Linava “ mano, kad keleivių vežėjams būtina valstybės pagalba, kuri...

Specialiais skrydžiais į Lietuvą grįžo apie 3,2 tūkst. piliečių (49)

Specialiais skrydžiais į Lietuvą jau sugrįžo apie 3,2 tūkst. užsienyje dėl koronaviruso...

Lietuvos oro erdvėje skrydžių skaičius sumažėjo 70 proc. (1)

Pasaulio oro bendrovėms stabdant veiklą ir miestams uždarius oro uostus, Lietuvos oro erdvėje...

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (309)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus papildyta Gaižausko komentaru (1252)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (186)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Traukiantis šilumai sulauksime sniego ir plikledžio (3)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje praplauks nedidelis debesų sūkurys. Vietomis, daugiausia...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (114)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime (116)

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (68)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Profesorius papasakojo, kokios apsaugos nuo virusų priemonės yra efektyviausios (75)

COVID-19 pandemijos akivaizdoje susiduriame su asmens apsauginių priemonių trūkumu. Jų...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (92)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Malinauskas: buvau asmeniškai Verygos patikintas, kad reagentų nepritrūks (223)

Buvęs premjero patarėjas bei Visuomenės informavimo grupės vadovas dėl koronaviruso Skirmantas...

|Maža didelių žinių kaina