aA
Praėję metai visai aviacijos industrijai buvo itin permainingi metai. Vasarą Lietuvoje sparčiai sugrįžę keliautojų srautai teikė daug vilties atsitiesti, tačiau žiemą išplitusi omikron atmaina atnešė daug sumaišties oro bendrovėms. Vis dėlto galima įžvelgti ir pozityvių tendencijų bei naujienų Lietuvos rinkoje. Delfi kalbinti aviacijos ekspertai apžvelgė praėjusius metus ir papasakojo, kokių naujienų laukti šiemet.
Lietuvos aviacijoje pažėrė naujienų: kelionės brangs, bet žada daug naujų krypčių
© DELFI / Tomas Vinickas

Pandemija gali būti iškasusi 6 metų duobę

Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus sako, kad praėję metai aviacijoje buvo permainingi ir besikeičiantys. Anot jo, itin nustebino atostogų keliautojų srautų atsistatymas, kuris kai kuriais atvejais buvo itin arti ikipandeminio lygio. Tačiau skaičiuojant bendrai, prieš pandemiją 2019 m. Lietuvos oro uostuose keliavo 6,5 mln. keleivių, o pernai – jau tik 2,5 mln.

„Metų pradžia tikrai buvo labai niūri, tačiau vasaros sezonas parodė, kad poilsinis turizmas sparčiai atsigauna, o žmonės drąsiai keliauja. Visgi Lietuvoje per visus 2021 metus oru keliavo tik maždaug 38 proc. buvusio 2019 m. srauto, o 2020 m. šis rodiklis siekė 28 proc., tai skaičiuojant vidurkį, atsigavimo šuolis nebuvo toks ryškus.

Žinoma, metų paskutiniais mėnesiais „atsigavimo rodiklis“ pasiekė maždaug 60 proc., tai žymiai pagerino visos industrijos nuotaikas, tačiau atsilikimas nuo priešpandeminių metų vis dar yra labai ryškus. Kadangi pandemija tęsiasi jau labai ilgai, tai, panašu, kad industrija prisitaikė prie naujųjų standartų ir gyvena žymiai geresnėmis nuotaikomis“, – apibendrina jis.

S. Bartkus sako, kad pandemija gali būti iškasusi net šešerių metų duobę: „Manau, kad pamažu žodžio „atsigavimas“ šiemet atsisakysime. Optimistiniu vertinimu, 2019 m. rodiklis gali būti pasiektas 2024 m., bet realistiškesnis vertinimas, kad 2025 m. Galų gale reikėtų vertinti, kad be pandemijos rinka būtų augusi, tai iš visos pandeminės duobės, tikėtina, išlipsime tik 2026 m.“

Be kita ko, jo vertinimu, šiemet kelionės lėktuvu brangs, mat tam yra nemažai priežasčių, tačiau pirmiausia dėl ne vienoje srityje augančių kaštų.

Simonas Bartkus
Simonas Bartkus
© DELFI / Domantas Pipas

Europoje skrydžiai stabdomi ne tik dėl omikron

Sumaišties Lietuvos ir viso pasaulio aviacijai įnešė žiemą sparčiai pradėjusi plisti omikron atmaina. Visoje Europoje oro bendrovės masiškai pradėjo atšaukinėti skrydžius. Štai pavyzdžiui, prieš Kalėdas žemų kaštų vengrų oro bendrovė „Wizz Air“ paskelbė atšaukianti 84 maršrutus, o airių bendrovė „Ryanair“ atšaukė trečdalį (33 proc.) savo skrydžių artimiausiais mėnesiais, sumažindama numatomą sausio mėnesio keliautojų srautą nuo beveik 10 mln. iki 6-7 mln. Apie laikiną skrydžių stabdymą skelbė ir kitos oro bendrovės.

Šių metų pradžioje pranešta, kad nuo sausio vidurio laikinai stabdomi skrydžiai bent 20-čia krypčių ir iš Lietuvos oro uostų. Lietuvos oro uostų (LTOU) Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigė, kad didžiąją dalį maršrutų (75 iš 77) tikimasi atkurti vasario pradžioje.

Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas pažymėjo, kad dauguma skrydžių buvo atšaukti į ne ES šalis, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Izraelis, Ukraina, Norvegija, Armėnija ir t. t. O daugiausiai skrydžių visoje Europoje atšaukinėjančios aviakompanijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“ Lietuvoje užima beveik 60 proc. Lietuvos skrydžių rinkos, todėl jų sprendimai atsisakyti tam tikrų maršrutų esą turi didelę reikšmę mūsų skrydžių pasiūlai.

Nors aviakompanijos sprendimą grindžia sparčiai plintančia omikron atmaina, aviacijos ekspertai įžvelgia ir kitų priežasčių. Anot J. Gintilo, tai labiau laikinas taktinis žingsnis, aviakompanijoms siekiant suvaldyti rizikas.

„Nors nauja atmaina tikrai įnešė nežinomybės, didelių pokyčių reikalavimuose keliaujantiems nėra, vis dar galima gan laisvai keliauti su galimybių pasais ar europiniais skiepų pažymėjimais bei neigiamais testais. Šiek tiek sugriežtėjo reikalavimai keliaujantiems į trečiąsias šalis, ne Europos Sąjungos ribose. Tačiau teigti, kad būtent todėl buvo sustabdytos net 20 krypčių, negalima.

Tai daugiau pragmatiška aviakompanijų politika, atsižvelgiant į kelis faktorius: dėl skrydžių sezoniškumo sumažėjusią paklausą, „apsidraudimą“ dėl nežinomybės, susijusios su galimais nacionaliniais apribojimais patenkant į kitas šalis bei nepasiteisinusios prognozės dėl kai kurių maršrutų atsiperkamumo“, – pranešime teigė jis.

Su tuo sutinka ir aviacijos ekspertas S. Bartkus, tačiau jis nedramatizuoja paties skrydžių stabdymo fakto. Pašnekovo vertinimu, daugelį uždarytų krypčių bus atnaujinta vėliau, nei skelbia Lietuvos oro uostai, t. y. vasaros sezonu.

„Ryanair“ ir „Wizz Air“, panašu, kiek pervertino rinkos galimybes ir po šventinio laikotarpio pamatė, kad rinka dar nepasiruošusi užpildyti visų tų skrydžių. Vien „Ryanair“ jau žiemos sezone atidarė 9 naujas kryptis iš Lietuvos, ir kai atidaromos tokios žemo potencialo kryptys kaip Kaunas-Alborgas ar Kaunas-Geteborgas, tai akivaizdu, jog jų visų užpildyti lengvai nepavyktų net „normaliais“ laikais, o čia bandoma plėstis pandeminėje realybėje ir dar žiemos sezono metu.

Greičiausiai daugelį krypčių bus bandoma vėl atidaryti vasaros sezonu. Žinoma, tai nesukelia pasitikėjimo keleiviams ir demonstruoja, kad atsigavimas vis dar yra labai trapus, tad lėktuvai gali būti užpildomi tik pačiomis populiariausiomis kryptimis“, – komentuoja pašnekovas.

Lietuvos aviacijoje pažėrė naujienų: kelionės brangs, bet žada daug naujų krypčių
© Shutterstock

Baigti svarbiausi infrastruktūros projektai

Delfi aviacijos ekspertų paprašė išskirti reikšmingiausius 2021 m. įvykius Lietuvos aviacijoje. LTOU atstovas A. Stikliūnas teigia, kad praėjusiais metais jų buvo daug. Kaip vieną svarbiausių jis išskiria Lietuvos oro uostų atsigavimą.

„Labai sėkmingai suveikė mūsų organizacijos taikoma atsigavimo strategija. Pagal atsistatymo spartą vasarą buvome penkti Europoje. 2021 m. mes, kaip oro uostai, kartu su oro bendrovėmis pritraukėme 16 naujų maršrutų iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Iki pandemijos krypčių vidurkis buvo apie 10, taigi pasiūla tikrai auga“, – pažymi A. Stikliūnas.

Jis ir S. Bartkus tarp svarbiausių praėjusių metų įvykių mini Palangos kilimo-tūpimo tako rekonstrukciją, trukusią 45 dienas, bei naujų oro linijų pritraukimą.

„Džiugu, kad metai buvo išnaudoti ir infrastruktūros atnaujinimui – kaip ryškų įvykį išskirčiau Palangos oro uosto kilimo tūpimo tako atnaujinimą. Kadangi šiame oro uoste srautai nedideli, tai pats įvykis buvo praktiškai nepastebėtas ir stipriau nesutrikdė nei ekonominių, nei turizmo ryšių. Džiugu, kad investicijos nesustoja ir dabar patrauklus laikas pasiruošti srautų sugrįžimui“, – pažymi S. Bartkus.

Šių metų pradžioje oficialiai baigtas ir didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas. Trejus metus trukusios ir daugiau nei 36 mln. eurų kainavusios rekonstrukcijos metu atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, sudarant sąlygas riedėti didesnės kategorijos orlaiviams.

Kitas Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas – naujo išvykimo terminalo statybos, jas tikimasi užbaigti 2024 metais. Tikimasi, kad tai metinį keleivių srautą padidins nuo 5 mln. 2019 metais iki 8 mln. po rekonstrukcijos.

Palangos oro uostas
Palangos oro uostas
© Įmonės nuotr.

Šiemet net 3 naujos bendrovės pasiūlys reguliarių skrydžių iš Vilniaus

S. Bartkaus žiniomis, šiuo metu apie reguliarius skrydžius į Vilnių 2022 metams yra paskelbusios net trys dar nematytos aviakompanijos su reguliariaisiais skrydžiais. Viena pagrindinių praėjusių metų naujienų buvo Šveicarijos oro linijų „Swiss“ atėjimas ir žinia, kad 2022 m. kovą prasidės tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Ciurichą.

Aviacijos ekspertas A. Stikliūnas pažymi, kad „Swiss“ – vienas geidžiamiausių vežėjų rinkoje, kalbant apie poreikį iš verslo ir atvykstamojo turizmo partnerių.

„Swiss“ yra ryškiausia iš tų bendrovių ir labai linkėčiau, kad jiems pavyktų čia įsitvirtinti, nes tokio prekės ženklo stabilus buvimas Vilniuje sustiprina mūsų sostinės pasiekiamumą. „Swiss“ startuoja su pora skrydžių per savaitę, bet panašiai startavusi Taline metais anksčiau, kitą vasarą bendrovė planuoja pereiti prie kasdienių skrydžių. Vilnius-Ciurichas neturi didelio srauto, bet „Swiss“ turi didelį bendrą jungiamųjų skrydžių tinklą su „Lufthansa“ grupės bendrovėmis, tai tikiuosi, jiems pakaks kantrybės ir užsispyrimo rasti sau vietą Lietuvoje. Pandemija išvijo iš Lietuvos kitą „Lufthansa“ grupės bendrovę „Austrian“, tai tikėkimės „Swiss“ taps kokybišku pakeitimu jiems“, – įžvalgomis dalijasi S. Bartkus.

Pasak pašnekovo, įdomus ir Turkijos bendrovės „SunExpress“ sprendimas pasiūlyti reguliarius skrydžius tarp Antalijos ir Vilniaus.

„Nors bloką vietų tuose skrydžiuose planuoja užimti vienas iš kelionių organizatorių, tačiau, manau, toks reguliarių skrydžių produktas atneš naujos dinamikos skrydžiams tarp Vilniaus ir populiariausios lietuviams atostogų krypties.

Negana to, net septyni kelionių organizatoriai ketina siūlyti poilsines keliones į Turkiją, šalia dar bus ir reguliarūs skrydžiai savarankiškai keliaujantiems bei galimybė mažiesiems organizatoriams siūlyti savo produktus, neprisiimant tokios didelės rizikos“, – skaičiuoja S. Bartkus.

Dar į Vilnių skrydžius nuo gegužės pabaigos parduoda Ukrainos pigių skrydžių bendrovė „SkyUp“, kuri planuoja siūlyti skrydžius tarp Vilniaus ir Odesos.

„Lietuva-Ukraina rinka auga ypatingai sparčiai, tai šių metų vasarą dvi bendrovės – „SkyUp“ ir „Ukraine International“ – planuoja skristi iš Odesos. Aišku, dar klausimas, ar į konkurenciją šioje rinkoje neįšoks „Wizz Air“ ir „Ryanair“, kurios jau skraidina į Kijevą, Lvivą, Charkivą“, – svarsto aviacijos ekspertas.

Aurimas Stikliūnas
Aurimas Stikliūnas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Derasi dėl daugelio naujų krypčių

LTOU atstovas A. Stikliūnas tikina, kad šiemet bus naujų krypčių iš Lietuvos, tik aiškesnių tendencijų esą galima tikėtis metų viduryje. Penktadienį spaudos konferencijoje buvo pristatyta, kad šiemet galima tikėtis 8 naujų krypčių.

„Kalbant apie pasiekiamumą, mūsų prioritetas – susisiekimas su didžiaisiais verslo „hubais“ ir miestais. Taigi prioritetinės rinkos – Skandinavija, Vokietija, Didžioji Britanija, JAE. Kalbant apie atostogų keliautojus, nuo vasaros pradžios iš Vilniaus planuojame skrydžių į šiltuosius kraštus. Su oro linijomis deramės dėl daugelio krypčių, viskas priklauso nuo to, kokia paklausa tose rinkose. Kol kas paklausiausios rinkos – Graikija ir Turkija.

Tikimės, kad pavyks pasiūlyti reguliarių skrydžių į Antaliją. Vis dar deramės su oro linijomis, bet artimiausiu metu tikrai galėsime pasiūlyti daugiau naujų krypčių“, – apibendrina aviacijos ekspertas.

Vilniuje įsikūrė islandų startuolis: ateityje pasiūlys skrydžių į Islandiją

Be kita ko, praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodė žinia, kad Islandijos pigių skrydžių bendrovė „Play“ steigia administracinių paslaugų ir techninės pagalbos biurą Vilniuje. „Play“ padalinio Lietuvoje vadovas Kęstutis Jasiulevičius Delfi pasakojo, kodėl bendrovė pasirinko Lietuvą. Jis pažymi, kad bendrovė neketina plėstis į kitas šalis.

„Dalies „Play“ administracinių funkcijų perkėlimas į Lietuvą užtikrins prieigą prie didesnio įvairių sričių talentų būrio. Pavyzdžiui, Play „hub-and-spoke“ (liet. ašies ir stipinų) modeliui reikės visą parą veikiančio aptarnavimo centro, kuris nebūtinai turi būti įsikūręs Islandijoje, nes didžioji dauguma klientų kalba ne islandų kalba.

Lietuva gali pasiūlyti aukštos kvalifikacijos technologijų, inžinerijos ir kitų sričių specialistų. Lietuviai yra lankstūs, motyvuoti ir daugiakalbiai, o tai užtikrina puikų kainos ir kokybės santykį. Naujasis biuras Vilniuje padės ugdyti tarptautinės bendrovės kultūrą, taip pat leis užmegzti santykius su naujais vietiniais tiekėjais, paslaugų teikėjais ir kitais partneriais. Lietuvoje ieškosime ne tik talentų, bet ir partnerių“, – dėsto K. Jasiulevičius.

Paklaustas apie skrydžių iš Vilniaus į Islandijos sostinę atsiradimą, jis pažymi, kad per metus ar pusantrų tokia galimybė tikrai bus svarstoma. Tiesa, Reikjaviko kryptis nėra naujiena, skrydžiai iš Lietuvos buvo vykdomi jau nuo 2016 m., tačiau vėliau sustabdyti. Praėjusių metų gruodį į Islandijos sotinę skrydžių pasiūlė „Wizz air“.

„Per pandemiją kelios islandų oro linijos neatlaikė pandeminės rizikos ir bankrutavo („Wow Air“ – Delfi). Dabar sukurtas labai panašus modelis – žemų kaštų oro linijos „Play“, kurios jau šiuo metu iš Islandijos vykdo skrydžius į ne vieną Europos šalį. Jų atėjimas į Lietuvą – vienas iš signalų, kad bus pasiūlyta skrydžių ir iš Lietuvos. „Wizz air“ buvo pirmoji paskelbusi apie naują kryptį – Reikjaviką, tikėkimės, kad ateityje galės ir antras vežėjas sėkmingai konkuruoti. Šios krypties paklausa – išties didelė: yra šioks toks emigrantų srautas, bet didžioji dalis – apie 70 proc. – lietuviai, tiek ir patys islandai atranda mūsų šalį turistiniais tikslais“, – komentuoja LTOU atstovas A. Stikliūnas.

Islandijos pigių skrydžių bendrovė PLAY
Islandijos pigių skrydžių bendrovė PLAY
© Įmonės nuotr.

Vis dėlto S. Bartkus mano, kad „Play“ pasirinkimas Vilniuje atidaryti savo biurą šiuo metu nėra itin reikšmingas Lietuvos aviacijos sektoriui: „Kol kas bendrovė neplanuoja čia skraidyti ir daugiausia klientų aptarnavimo specialistų samdys čia, greičiausiai siekdama išnaudoti žemesnę kaštų bazę, lyginant Lietuvą ir Islandiją. Šis jų pasirinkimas teikia vilties, kad galbūt Vilnius kada nors pasirodys ir jų aviaciniuose planuose, bet kol kas tokių ženklų nėra, jog tai įvyktų artimiausiais metais.“

Šių metų pradžioje skelbta ir apie dar vieną naują oro vežėją, Italijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Jump air“, kuri planuoja pradėti veiklą Lietuvoje. Skelbiama, kad ji ketina skraidinti Europos, Azijos, Afrikos, Vidurio Rytų ir Karibų oro erdvėse.

„Labai džiugu, kad Lietuvoje kuriasi naujos aviakompanijos, tai patvirtina mūsų šalies patrauklumą. „Jump Air“, mano žiniomis, daugiausia užsiims vadinamąja „šlapia nuoma“ ir užsakomaisiais skrydžiais kituose pasaulio regionuose, tačiau džiugu, kad ji pasirinko Lietuvą savo bazei ir samdys specialistus mūsų šalyje, o priežiūrą vykdys mūsų šalies organizacijos“, – vertina S. Bartkus.

Kelionės brangs

Nepaisant šių svarbių naujienų Lietuvos aviacijos sektoriui, šiemet kelionės lėktuvu brangs. S. Bartkus tam mato nemažai priežasčių, pirmiausia dėl ne vienoje srityje augančių kaštų.

„Aviakompanijoms per praėjusius metus gana reikšmingai pabrango aviaciniai degalai, atsigaunančiame sektoriuje kyla darbo užmokestis, kai kurie monopolinėje padėtyje esantys didieji oro uostai didina įkainius, norėdami kompensuoti patirtus nuostolius pirmaisiais pandemijos metais.

Žiūrint į atsigavimo sluoksnius, matosi, kad skirtingos šalys ir kurortai atsigauna netolygiai, tai nors ir bendras keliautojų skaičius nebus dar artimas 2019 m., bet kai kuriuose regionuose gali susidaryti „kamščiai“, ir tiekėjai gali didinti kainas.

Žinoma, kainas labiausiai lemia konkurencija, tai kol kas nesimato, jog konkurencija galėtų mažėti: ypatingai pigių skrydžių bendrovės demonstruoja norą didinti savo rinkos dalį ir vystyti naujus skrydžius, spaudžiant susilpnėjusias kitas bendroves“, – komentuoja pašnekovas.

Lietuvos aviacijoje pažėrė naujienų: kelionės brangs, bet žada daug naujų krypčių
© Shutterstock

Prognozės šiems metams: kada atsigausime?

A. Stikliūnas taip pat pažymi, kad šią vasarą bus sunkiau rasti tokių pigių skrydžių kaip praėjusią vasarą. Tačiau aviacijos ekspertas šiems metams prognozuoja spartų Lietuvos aviacijos atsigavimą.

„Oro linijos sako, kad žiemos sezonas bus labai dinamiškas ir neprognozuojamas, vertinant skirtingas koronaviruso atmainas ir ribojimus šalyse, bet kalbant apie vasarą, matome tendencijas, kad netgi tokių pigių skrydžių, kokių buvo šią vasarą, bus sunkiau rasti, nes paklausa – didelė.

Vietiniai kelionių organizatoriai taip pat prognozuoja, kad vasarą viršys 2019 m. lygį. Mes planuojame atsistatymą, kad vasarą mėnesio srautas turėtų sugrįžti prie 80-90 proc. (ikipandeminio lygio – Delfi). Jei vertiname keleivių srautų prasme, pernai buvome arti 2,5 mln., o šiemet planuojame per 4 mln. Taigi laukia tikrai nemažas augimas“, – prognozuoja pašnekovas.

LAVIA valdybos pirmininkas J. Gintilas svarsto, kad rekordiniai 2019 m. rodikliai bus pasiekti jau 2023 m. pradžioje.

S. Bartkus situaciją vertina ne taip pozityviai. „Optimistiniu vertinimu, 2019 m. rodiklis gali būti pasiektas 2024 m., bet realistiškesnis vertinimas, kad 2025 m. Galų gale reikėtų vertinti, kad be pandemijos rinka būtų augusi, tai iš visos pandeminės duobės, tikėtina, išlipsime tik 2026 m.

Kitaip tariant, pandemija gali būti iškasusi net šešerių metų duobę. Manau, kad pamažu žodžio „atsigavimas“ šiemet atsisakysime, nes žiūrint į atskirus keleivių segmentus, tai kai kurie srautai, pvz., organizuotos išvykstamosios kelionės, jau bus pilnai atsigavę, o kai kurie tiesiog atradę naują tašką, pvz., keliones darbo reikalais pandemija pakeitė, ir vidutinis kelionių kiekis yra mažesnis visam laikui. Darbo reikalais keliaujančių daugės ne dėl atsigavimo, o dėl ekonomikos augimo.“

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.1739

Vežėjai teigiamai vertina naujausius Mobilumo paketo reikalavimus: tikimasi, kad bus suvienodintos konkurencinės sąlygos

Lietuvos vežėjai linkę teigiamai vertinti nuo šeštadienio įsigaliojančius naujausius Mobilumo...

„Vilniaus viešojo transporto“ nuostoliai pernai išaugo iki 3,4 mln. eurų

Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ( VVT ) nuostoliai...

Susisiekimo viceministrė: inovacijoms Klaipėdos uoste skatinti bus skiriama 24,5 mln. eurų

Didesnei pridėtinei vertei Klaipėdos uoste kurti ir inovacijoms skatinti Susisiekimo ministerija...

Kelionių organizatoriams sugrįžta geri laikai: visiems norintiems nebeužtenka vietos

Ar turizmu užsiimantys verslininkai šiemet atsigriebs dėl sumažėjusių pandemijos ribojimų?...

Nuo šeštadienio įsigalioja nauji Mobilumo paketo reikalavimai: ką turėtų žinoti vežėjai

Jau nuo gegužės 21 d., šeštadienio, įsigalioja nauji Mobilumo paketo reikalavimai, kurie palies...

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Kaip pralaužti Rusijos blokadą Ukrainoje: dėl bado grėsmės Vakarai gali ryžtis ir ypač rizikingam planui

Ko neprivertė karas, privers badas. Tokių svarstymų – vis daugiau, mat Rusijos agresija prieš...

Delfi PliusDailius Dargis

Paskutinio sovietų bunkerio Lietuvoje paslaptis: ne tik lankėsi KGB, bet ir neprikausomybės laikais sulaukdavo keistų vizitų bei įsilaužimų II dalis

Vieno įspūdingiausių Lietuvoje esančio sovietinių laikų karinio bunkerio paslaptys sėja nerimą...

Karas Ukrainoje. Lenkijos prezidentas: Rusijai teks apmokėti Ukrainos atstatymą Ukrainoje pratęsta karinė padėtis, uždrausti simboliai „Z“ ir „V“ (4)

Ukraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su...

Delfi PliusPiotr Skolimowski, Ewa Krukowska

Ekspertė: dviejų Europos valstybių draugystė akivaizdžiai byra į šipulius (3)

Reakcija į Rusijos invaziją padarė galą svarbiam aljansui Europoje. Kaip pažymi politikos...

Pigių drabužių parduotuvei – klestėjimo metas: vietiniai šluoja viską, ką randa

Dieną, kai iškeliamos naujos prekės, sustoja žmonių eilės net lauke, skelbia LNK žinios .

Sociologė: net karo akivaizdoje bandome surūšiuoti žmones ir klijuoti jiems etiketes (2)

Karo Ukrainoje fone itin svarbu yra visuomenės vienybė ir susitelkimas. Tačiau šiuo metu mūsų...

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusija į Ukrainą siunčia specialiai atrinktus karius: sąrašuose – stebinantys sutapimai (6)

„ Rusija į karą Ukrainoje siunčia pačių vargingiausių regionų gyventojus, o etninių rusų...

Drama „Premier“ lygos finiše: „Liverpool“ viltys dužo paskutinėmis sezono minutėmis ketverte išsilaikė „Spurs“, iškrito „Burnley“

Anglijos „Premier“ lygos paskutiniajame ture – dešimtmetį nematyta drama. Titulo likimas...

Rimvydas Valatka. Maskva krito, už mūsų kairiųjų – tik Pekinas (6)

Lietuvos partijų (ne)susitarimas dėl užsienio politikos gairių vyksta įdomiame europinės...

Priemonė, kuri drabužių lyginimą paverčia bent jau pakenčiamu

Dažnai lyginimas yra itin nemėgstamas buities darbas. Skalbinių krūvos kaupiasi, o noro juos...