Lietuvos oro transportas išgyvena kone pačius blogiausius laikus nuo pat įkūrimo pradžios. Kas savaitę iš sostinės naikinami skrydžių maršrutai niekaip nesiderina su skambiu pavadinimu "Vilnius - Europos kultūros sostinė".
LŽ primena, kad nuo šių metų pradžios po trečdalį keleivių rinkos Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) valdančios bendrovės "airBaltic" ir "flyLAL Lithuanian Airlines" itin nuskurdino skrydžių maršrutų geografiją.
Nuo šios savaitės skrydžių bendrovė "flyLAL" nebeskraidino keleivių į Stambulą ir Paryžių, taip pat retinami skrydžiai į Frankfurtą bei Milaną. Nuo kitos savaitės nacionaliniu vežėju besivadinanti įmonė atšaukia maršrutą Vilnius-Roma. Savo ruožtu bendrovė "airBaltic" nuo šios savaitės iš TVOU atšaukia visus skrydžius į Berlyną ir Briuselį, o į Miuncheną lėktuvai skraidys rečiau nei iki šiol.
Kritinė padėtis
Apie prastą padėtį jau užsiminė ir naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jis teigė, kad situacija aviacijos sektoriuje iš tiesų tapo kritinė. Ministras LŽ užtikrino, jog ši problema jau pradėta spręsti, ir viliasi, kad situacija pagerės - bet tik pavasarį. Jis pridūrė, kad išrinkus naują Vilniaus oro uosto direktorių, peržiūrėjus mokesčius ir pagerinus paslaugų teikimą keleiviams į sostinę pavyks pritraukti naujų oro bendrovių.
"Taip, šiandienė aviacijos padėtis verčia imtis griežtų priemonių. Manau, situacija ėmė blogėti jau tada, kai 2005 metais prasidėjo nacionalinio vežėjo privatizavimas. Jau tada buvo pridaryta klaidų, kurios skaudžiai atsiliepia šiandien. Tačiau padėtis nėra beviltiška - jau turime pasiūlymų iš kai kurių kompanijų, kurios norėtų rengti naujus skrydžius iš Vilniaus į kai kuriuos Skandinavijos ir Vakarų Europos miestus. Manau, kad pavasario tinklelyje nuo balandžio turėsime daugiau skrydžių, negu turime šiuo metu", - LŽ užtikrino E.Masiulis.
Kiek anksčiau Susisiekimo ministerijos viceministras Arūnas Štaras LŽ teigė, kad skrydžių bendrovių sprendimas naikinti tiesioginius skrydžius į keletą Europos šalių sostinių yra nenormalus. Jo nuomone, dėl to nepatogumų patirs visi į šiuos miestus skraidantys keleiviai. "Kaip pilietis galiu pasakyti, kad nenormalu, kai tiesiogiai iš Vilniaus nebegalima nuskristi į Europos Sąjungos sostinę Briuselį ir kitus Europos miestus. Jei mūsų šalyje veiklą vykdančios oro bendrovės nesugeba to užtikrinti, ko gero, reikės ieškoti tokių oro vežėjų, kurie sugebės tai padaryti", - tąsyk LŽ dėstė A.Štaras.
Gėda prieš Europą
Europos Parlamento (EP) narė Ona Juknevičienė LŽ sakė, kad skrydžių bendrovių sprendimas nuo šių metų pradžios naikinti maršrutus į svarbių Europos šalių miestus yra didžiausias absurdas. Politikė įsitikinusi, kad tai peržengė ne tik padorumo, bet ir moralės ribas. Ji pridūrė, kad apie Lietuvos civilinės aviacijos padėtį EP jau sklando įvairiausių kalbų.
"Man tikrai labai gėda ne tik dėl tokių skrydžių bendrovių veiksmų, bet ir dėl atsakingų valstybės institucijų neveiksnumo. Normalioje teisinėje valstybėje valdžia neleistų, kad padėtis aviacijos rinkoje taptų nebekontroliuojama. Juk ir taip aišku, kad šios krizės šaknų reikia ieškoti nacionalinio oro vežėjo privatizavime 2005 metais. Akivaizdu, jog kalti yra tie, kurie leido, kad nacionalinės oro linijos būtų privatizuotos kai kuriems asmenims palankiomis sąlygomis. Taigi kyla natūralus klausimas - kodėl teisėsaugos institucijos iki šiol nieko nedaro, kad būtų įvardyti ir, žinoma, nubausti kaltieji", - retoriškai klausė O.Juknevičienė.
Gerai žinoma schema
Praėjusių metų pabaigoje skrydžių bendrovė "flyLAL" netikėtai pasiūlė valstybei už 1 litą pirkti 51 proc. jos akcijų. Įžvalgūs ekspertai iš karto suprato, kad toks siūlymas nieko gero valstybei nežada, o patiems savininkams padės išvengti atsakomybės. Mat ši skrydžių bendrovė valstybei siūlė tik "flyLAL" akcijas, nors bendrovė neturi jokio ilgalaikio turto, išskyrus milžinišką skolų kuprą, kuri siekia maždaug 90 mln. litų. Tačiau akylesnieji žino, kad tiems patiems akcininkams priklauso net septynias bendroves valdanti "flyLAL Group Services". Ši turi ne tik orlaivių, bet ir nemažai vertingo nekilnojamojo turto.
Vienas pavardės nenorėjęs skelbti aviacijos ekspertas LŽ pasakojo, kad šiuo atveju skrydžių bendrovė galbūt taiko gerai žinoma schemą - ji nuomojasi lėktuvus iš tiems patiems akcininkams priklausančios bendrovės "flyLAL Group". Savo ruožtu "flyLAL" patiria nuostolių, o "flyLAL Group" gauna nemenką pelną. "Tokia schema gana populiari. Manau, ši skrydžių bendrovė puikiai ja naudojasi", - svarstė ekspertas.
Jis pasakojo, kad 2005 metais privatizavę nacionalines oro linijas jų šeimininkai įmonės turtą iš karto perkėlė į antrines įmones. "Jei valstybė būtų nusprendusi išpirkti "flyLAL" akcijas, ji būtų likusi prie suskilusios geldos. Juk "flyLAL" savininkai norėjo valstybei užkrauti milijoninius įsipareigojimus, nors kreditoriai yra tie patys oro linijų akcininkai. Todėl, jei valstybė būtų prisiėmusi įsipareigojimus, dingtų galimybė skelbti "flyLAL" bankrotą ir susigrąžinti buvusį turtą", - savo nuomonę dėstė pašnekovas.
Eksperto nuomone, Lietuvos oro transporto laivynas išnyko be pėdsako, panašiai kaip ir Lietuvos jūrų laivynas, kurį buvo privatizavęs EBSW. Tada, EBSW siautėjimo laikais, dėl įstatymų spragų ir atkurtos valstybės institucijų nebrandumo nebuvo kam ginti valstybės turto ir viešojo intereso, bet dabar Vyriausybės ir teisėsaugos tyla stulbina. Pašnekovui žinoma, kad Susisiekimo ministerijos vadovybei Valstybės saugumo departamento (VSD) Trečioji valdyba teikė pažymas apie situaciją TVOU, bet apie Lietuvos oro susisiekimo žlugimo ir Vilniaus izoliacijos grėsmes neįspėjo. VSD apsijuokė arba dėl neprofesionalumo, arba dėl to, kad vykdė privataus verslo užsakymą, kilus jo konfliktui su TVOU.
Smaugia skolų kilpa
Praėjusių metų pabaigoje skrydžių bendrovės "flyLAL" nesutarimai su TVOU pasiekė kritinę ribą. Oro uosto administracija pagrasino, kad nuo šių metų sausio 1 dienos šios oro linijų bendrovės keleiviai sostinės oro uoste nebus aptarnaujami. Tokių žingsnių oro uosto administracija ėmėsi dėl "flyLAL" skolų, kurios siekia apie 19 mln. litų. Iš jų - 11,5 mln. litų - restruktūrizuotos skolos, likusios - einamieji mokėjimai, susikaupę už praėjusių metų rugpjūčio-lapkričio mėnesius. Tiesa, paskutinėmis 2008 metų dienomis skrydžių bendrovei "flyLAL" pavyko suderinti atsiskaitymo už paslaugas sąlygas ir su TVOU pasirašyti naują terminuotą bendradarbiavimo sutartį.
Tačiau TVOU ir "flyLAL" laikina bendradarbiavimo sutartis vakar vėl pakibo ant plauko. Iki 15 val. skrydžių bendrovė į TVOU sąskaitą turėjo pervesti tam tikrą pinigų sumą. Anot oro uosto atstovo spaudai Arūno Marcinkevičiaus, iki 14 val. laukiamos sumos TVOU sąskaitoje dar nebuvo. "Jeigu bendrovė neperves pinigų laiku, tolesnis bendradarbiavimo scenarijus pakibs ant plauko. Gali visko būti", - LŽ teigė A.Marcinkevičius.
Vis dėlto vakar pavakarę TVOU atstovas A.Marcinkevičius LŽ patvirtino, kad oro uostas gavo dalį avanso iš skrydžių bendrovės "flyLAL", todėl ir toliau tęsia bendradarbiavimą.
"flyLAL" - ne vienintelė TVOU skolininkė. Pagrindiniams šalies oro vartams maždaug 3,8 mln. litų yra skolinga ir skrydžių bendrovė "airBaltic". Apie milijoną litų už paslaugas oro uostui yra nesumokėjusi ir "Aurela".
