Vilniuje įsikūrusi „TransCAT“ priklauso Prancūzijoje įsikūrusiai tarptautinei įmonei „Groupe CAT“. „Compagnie d’Affrerement et de Transport“ (CAT) dar 1957 metais įkūrė „Renault“ ir organizavo naujojo modelio „4cv “ gabenimą į Jungtines Valstijas.
Bėgant metams „Groupe CAT“ augo. 2008 metais atidarytas padalinys Lietuvoje, o šiandien įmonė veikia 27 šalyse, valdo 120 terminalų ir turi 9 tūkst. darbuotojų.
„Sodros“ duomenimis, 136 jų dirba „TransCAT“. A. Oras pasakojo, kad kovo 16 dieną 79 vairuotojai buvo išvykę dirbti į užsienį.
Keltais, lėktuvais, sausuma
„TransCAT“ vadovas sakė, kad kovo 23 dieną dalis darbuotojų jau buvo grįžę į Lietuvą, bet kiti dar buvo pakeliui.
„Per šiandien ir rytoj grįš visi“, – „Delfi“ sakė jis.
Be to, „TransCAT“ vilkikus vairuoja ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. A. Oras pasakojo, kad jie iš Vakarų Europos į gimtinę grįžo oro linijomis.
„Vairuotojai grįžo per Kylį į Klaipėdą, buvo skrydžiai iš Berlyno į Maskvą ir dar buvo grįžimas sausumos transportu, Lenkijoje iki terminalų ir grįžimas tuštiems“, – pasakojo pašnekovas.
A. Oras dar paaiškino, kad iš pradžių po visą Europą pasklidę vilkikų vairuotojai turėjo susirinkti CAT grupės logistikos terminaluose.
„Pirmiausiai turėjome sugrupuoti transporto vienetus – pasirinkti buvo keturi grupės terminalai (Prancūzijoje ir Vokietijoje) – ten bandėme sukrauti transporto priemones, kad galėtų visi suvažiuoti.
Daliai parko pavyko gauti krovinius į Lenkiją, kad parvažiuoti iš Lenkijos tuštiems į Lietuvą. Ne visiems galėjome užsakyti bilietus – nes savaitės pradžioje negalėjome sutarti su tiekėjais vienai grupei – vienos datos, kad ir keltu parvyktų žmonės, niekas negalėjo garantuoti tokio užsakymo.
Tuščiomis transporto priemonėmis negalėjome kirsti Vokietijos ir Lenkijos sienos“, – pasakojo jis.
A. Oras dar pasakojo, kad daliai vairuotojų pavyko patiems užsisakyti kelto bilietus ir jiems buvo padaryti pavedimai iš įmonės.
„Kadangi mūsų pavedimai daromi centralizuotai, pavedimas keliauja kelias dienas“, – paaiškino jis.
Viskas įvyko staiga
A. Oras dar pasakojo, kad praėjusios savaitės pradžia buvo tikrai neeilinė.
„Turėjome su daugelio šalių atstovais susisiekti ir pasitikslinti, kas darosi. Nebuvo informacijos. Pirmadienį ryte dar nebuvo nei iš gamintojų žinių, nei iš terminalų, nei iš uostų.
Nebuvo nieko pranešta iš anksto. Turėjome daug informacijos, kuri ateina per žiniasklaidą, per Užsienio reikalų ar Sveikatos apsaugos ministerijas. Visa ta informacija buvo renkama, bet bendro vaizdo pirmoje kovo 16 dienos pusėje dar tikrai neturėjome“, – pasakojo jis.
Pašnekovas prisiminė, kad kiek daugiau aiškumo atsirado popiet.
„Antroje dienos pusėje pradėjo eiti informacija iš gamintojų, kad jie ruošiasi stabdyti veiklą bent 2 savaitėms. Natūralu, kad kai gauni tokį signalą, pradedi galvoti apie tai, kad reikės stabdyti ir savo veiklą.
Tiesiog nebus ką pakrauti ir kur iškrauti“, – paaiškino A. Oras.
„TransCAT“ vadovas pasakojo, kad tada pradėjo plaukti žinios iš gamintojų Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Slovakijoje.
„Mes vežame „Renault“, „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“.
Jie dėl koronaviruso paskelbė karantiną, sustabdė gamybą. Tačiau kai kurie tikrai nesireklamavo su tokiu sprendimu. Buvo pranešimas ir teko vadovautis“, – pasakojo jis.
Kas toliau
A. Oras sakė, kad šiomis dienomis kiekvieną rytą pradeda konferenciniu pokalbiu su visos „Groupe CAT“ atstovai.
„Kadangi automobiliai nėra pirmos būtinybės prekė, kai kuriose šalyse nėra įmanoma prekiauti jais. Be to, ir patys automobilių prekeiviai yra paskelbę, kad išeina į karantiną, todėl neveikia salonai ir neįmanoma iškrauti pas juos“, – pasakojo jis.
„TransCAT“ vadovas sakė, kad artimiausiu metu norėtų, jog viskas nurimtų ir būtų įmanoma vėl planuoti veiklą.
„Nes praėjusios savaitės pradžioje buvo tikrai daug chaoso. Svarbiausia, kad žmonės žinotų, kas yra daroma, kad ateitų ramybė“, – sakė A. Oras.
Juridinių asmenų registrui pateiktos finansinės ataskaitos duomenims, „TransCAT“ 2018 metais iš viso turėjo 5 456 708 eurus turto. Taip pat gavo 12 465 773 pardavimo pajamų, tačiau patyrė 1 145 021 euro grynąjį nuostolį.
„Sodros“ duomenimis, darbuotojų skaičius įmonėje nuo karantino pradžios nepasikeitė ir kovo 19 dieną buvo 136. Sausį jiems mokėtas vidutinis 1272,35 euro atlyginimas popieriuje (apie 817 eurų į rankas).
