aA
Nauja transporto priemonių registracijos tvarka Ukrainoje paskatino automobilių išregistravimo šuolį Lietuvoje. Tačiau ne visiems automobilį su lietuviškais numeriais vairuojantiems ukrainiečiams pavyksta susitvarkyti dokumentus. Tada labiau apsimoka jo tiesiog atsikratyti.
Lietuviškų numerių atsikratyti negalintys ukrainiečiai automobilius palieka tiesiog pasienyje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dėmesį į šią problemą atkreipė rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. Žiniasklaidai išplatintame pranešime pasakojama, kad vasario pabaigoje Ukrainoje oficialiai užsibaigė automobilių lietuviškais numeriais laikai.

„Ne vienas lietuvis, nuvykęs į Kijevą, pasijusdavo vos ne kaip Vilniuje. Stebindavo automobilių su lietuviškais numeriais gausa. Tačiau reikalai pradėjo keistis nuo pernai metų lapkričio, kuomet buvo nustatytas terminas, kada važinėti su Ukrainoje neregistruotu automobiliu taps itin brangu, o tokio automobilio registracija – taip pat kirs per piniginę.

Pačioje Ukrainoje kilo lengvųjų mašinų registravimo bumas – mat iki vasario 22 dienos tai galima buvo padaryti dvigubai pigiau. Naujus namus įgijo per 195 tūkst. transporto priemonių, iki tol važinėjusių su Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių registravimo numeriais, ir dažniausiai priklausiusių tose šalyse veikiančioms įmonėms“, – rašoma pranešime.

Prieš įregistruojant automobilį Ukrainoje, jį reikia išregistruoti Lietuvoje. Kaip DELFI papasakojo „Regitros“ komunikacijos skyriaus specialistė Emilija Bardauskienė, nuo 2018 metų gruodžio iki 2019 metų vasario išties buvo jaučiamas didesnis transporto priemonių išregistravimo procedūrų skaičius.

„Regitros“ statistika iškalbinga: praėjusių metų gruodį užsienyje esančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui valdyti perduota per 10 tūkst. M1 klasės (lengvųjų) automobilių. T.y. per 6 kartus daugiau nei lapkritį.

Per 2018 metus dėl perdavimo užsieniečiams iš viso išregistruota 20 343 transporto priemonės, iš kurių 17 689 buvo M1 klasės.

Smarkiai didesni išregistruojamų automobilių skaičiai fiksuoti ir pirmaisiais 2019 metų mėnesiais. Tačiau kovą, pasak E. Bardauskienės, didesnio klientų srauto padaliniuose jau nebejaučiama.

„Primename, jog už transporto priemonę ir jos eksploatavimą yra atsakingas valdytojas. Kaip numato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, asmuo, kuris pardavė Lietuvoje eksploatuotą transporto priemonę užsieniečiui arba išvyko gyventi į užsienio šalį, apie tai privalo pranešti „Regitrai“. Gavus šią informaciją, tokia transporto priemonė yra išregistruojama“, – priminė „Regitros“ atstovė.

Kai išregistruoti tiesiog nėra kam

Tačiau ne visiems su lietuviškais numeriais iki šiol važinėjusiems ukrainiečiams pavyksta savo automobilį Lietuvoje išregistruoti. Kaip DELFI paaiškino S. Žilinskas, taip yra todėl, kad kartais to tiesiog nėra kam padaryti.

Dažniausiai problemos kyla su automobiliais, kurie priklauso įmonėms.

„Tokių ne vieną randame ir Lietuvoje. Dažniausiai jų akcininkai ir vadovai yra užsienio piliečiai, joms priklauso šimtai ir net tūkstančiai lengvųjų automobilių, kurie senesni nei 5 metai, o visomis tomis transporto priemonėmis paprastai rūpinasi vos keli darbuotojai arba personalo tokioje automobilių turtingoje įmonėje išvis nėra.

Neretai tokios kompanijos registruotos verslo daigynų adresais, kur be jų dar reziduoja ne vienas šimtas įvairiausių verslų. Yra ir benamių įmonių, kurių adresas – savivaldybės teritorija. Kaip rodo surinkti duomenys, pokyčiai su transporto priemonių registracija Ukrainoje šioms įmonėms bent jau kol kas neturėjo didelės įtakos. Analizei buvo pasirinktos kompanijos, kurių registruota veikla – automobilių pardavimas, o turimi automobiliai yra senesni nei 5 metų“, – pasakojo „Creditreform Lietuva“ direktorius.

Saulius Žilinskas
Saulius Žilinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

S. Žilinskas paaiškino, kad ukrainiečiai lietuviškų automobilių atsikrato dėl dviejų priežasčių.

„Pirma, įsiregistravimas pabrango. Juk į Lietuvą įsivežti amerikietišką automobilį irgi yra mokesčiai. Antras dalykas – kad buvo padaryta daug įmonių, kurios yra tuščios, realiai neveikiančios.

Jei kas ir norėtų atvažiuoti į Lietuvą ir iš lietuviškos įmonės (kuri šiaip neveikia, bet turi 3 tūkst. automobilių) – norėtų, kad ta įmonė nueitų į „Regitrą“ ir išregistruotų tą automobilį – nėra kas tai padaro“, – DELFI sakė jis.

Kaip nurodo Ukrainos fiskalinė tarnyba, po gegužės 23 dienos leidžiamą 30 dienų importuotos transporto priemonės terminą viršijusiems vairuotojams grės 170 tūkst. grivinų (apie 5,7 tūkst. eurų) bauda arba transporto priemonės konfiskacija.

S. Žilinskas pasakojo, kad baudų ir išlaidų registracijai mokėti nenorintys ukrainiečiai automobilių tiesiog atsikrato.

„Moldovoje atidarytos specialios aikštelės, kur atvažiuoja ukrainiečiai, numeta mašiną ir nueina pėsti atgal į Ukrainą. Taip daro, nes per brangu“, – pasakojo jis.

Kijevas
Kijevas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Didžiausi nemažėja

„Creditreform Lietuva“ duomenimis, didžiausią lengvųjų automobilių parką (3203 lengvieji automobiliai 2019 metų pradžioje) valdanti bendrovė „Lucsana“ pernai metų sausį turėjo 2290 transporto priemonių. Antroji pagal automobilių gausą „Moldas“ turimą transportą sumažino nuo 2450 iki 1156, tačiau greičiausiai dėl to, kad šiuo metu bankrutuoja.

Trečia likusi „Acerbum“ valdo 810 automobilių, kai prieš metus jų buvo 269. Per 500 transporto priemonių turi dar 3 kompanijos. Visos jos 2018 metų pradžioje disponavo mažesniais automobilių kiekiais. Iš viso šių metų pradžioje buvo net 44 naudotų automobilių prekybos įmonės, kurioms priklauso 50 ir daugiau lengvųjų transporto priemonių. Jei sudėsime visų šių kompanijų turimą lengvąjį transportą, gausime beveik 14 tūkst. automobilių parką.

Valdo užsieniečiai

„Creditreform Lietuva“ pranešime pasakojama, kad padėvėtų automobilių versle itin didelis čia besisukančių užsieniečių skaičius. Nenuostabu, juk turima įmonė ES šalyje leidžia gauti leidimą gyventi ir keliauti po visą Šengeno erdvę. Įmonių registre nėra informacijos apie vienos ar kitos įmonės direktoriaus pilietybę, tačiau pačios vadovų pavardės kalba už save.

Didžiausio naudotų automobilių parko savininkės „Lucsana“ direktorius yra Jurij Luciuk, jau minėtos bendrovės „Moldas“ – Marina Lozovan, ketvirtą vietą pagal valdomus automobilius užėmusiai „Vertela“ vadovauja Andrii Didenko, o Ivan Didenko direktoriauja mažojoje bendrijoje „Valeriya“ (550 automobilių).

Lengvuoju transportu prekiaujančioms kompanijoms vadovauja ir Anatolii Munteanu, Ruslan Piddubniak, Oleksandr Prylepa, Serhii Tiukavkin, Valeriu Dobinda, Andrii Chertiuk, Zamir Kemulariya, Aslambek Saitov ir kiti.

Kaip matyti iš surinktų duomenų, prekybos automobiliais įmonės gerokai tarpusavyje susijusios. Jau minėta „Lucsana“ turi šiuo metu bankrutuojančią sesutę „Luxsana“, metų pradžioje vis dar disponavusią 163 lengvaisiais automobiliais. Abiejų direktorius tas pats asmuo. „Moldas“ susijusi su taip pat naudotais automobiliais prekiaujančiomis „Loim Invest“ (298 automobiliai) ir „Vierus LT“ (313). Kai kurias autoprekybos firmas sieja ta pati jas aptarnaujanti buhalterijos kompanija, tie patys teisininkai.

Rezultatais neblizga

Kone 14 tūkst. automobilių parko savininkės visos kartu yra įdarbinusios tik 71 darbuotoją, arba po vieną dirbantįjį dviem šimtams mašinų. Iš tikrųjų bent vieną darbuotoją turi 18 kompanijų, kitos su dideliais transporto kiekiais kažkaip tvarkosi išvis be personalo. O tos, kurios darbuotojų turi, nėra jiems itin dosnios. Štai „Lucsana“ vienam iš penkių savo dirbančiųjų šių metų sausį mokėjo vidutiniškai po 457 eurus iki mokesčių. Bendrovė „Lortesa“ (130 automobilių) sugebėjo savo dirbantiesiems sukrapštyti tik po 63,45 euro.

Nors kilnojamojo turto šios įmonės valdo tikrai nemažai, to nepasakysi apie uždirbamas pajamas. Jau minėta „Lucsana“ 2017 metais deklaravo 1,4 mln. eurų apyvartą, o dauguma kitų uždirba katės ašaras ar išvis nerodo jokių pajamų.

Užtat ne viena turi prisirinkusi turto areštų, teismo ieškinių ar įsiskolinusi „Sodrai“. Trys naudotų automobilių pardavėjai jau yra bankrutuojantys ar bankrutavę, vienas – pertvarkomas.

Įtarimą kelia ir kai kurių autoprekeivių registraciniai adresai. Štai „Lucsana“ registruota Kaune, Draugystės g. 17-1, „Luxsana“ – Islandijos pl. 95-57, „Vertela“ – Vilniuje, Laisvės pr. 60-1107. Įdomu, kur jos laiko tokius kiekius automobilių, nes registruotos verslo daigynų adresais, kuriais reziduoja šimtai ir tūkstančiai įvairiausių įmonių. Nemaža dalis jų yra skirtos parduoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.4231

Baltijos šalių vadovai perspėja nekirpti ES finansavimo „Rail Baltica“ projektui (3)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino Europos Sąjungos...

Taip atrodo keliai Lietuvoje: kai kur važiuojamosios dangos nė nematyti (128)

Keliuose vairuotojai turėtų būti pasirengę važiuoti iki 10-15 centimetro siekiančio sniego...

Lenkijos LOT laikinai retina skrydžius iš Varšuvos į Vilnių (1)

Lenkijos aviakompanija LOT dėl nepalankios epidemiologinės padėties laikinai retina skrydžius į...

„Lux Express“ atnaujina reguliarius reisus tarp Talino ir Vilniaus

Šįvakar po daugiau nei pusantro mėnesio pertraukos iš Talino autobusų stoties išvyks pirmasis...

Skuodis: reikalinga ilgalaikė valstybinių kelių plėtros strategija iki 2035 metų (9)

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad reikalinga turėti ilgalaikę valstybinių kelių...

Top naujienos

Profesorius apie prezidento sprendimą dėl Linkevičiaus ir Karoblio: aš nepamenu tokios praktikos (114)

Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė ambasadoriais Briuselyje ir Vašingtone skirti buvusį...

Daktaras Strioga nurodė, kam labiau tikėtini šalutiniai COVID-19 vakcinos poveikiai (115)

Vakcina nuo COVID-19 , kaip ir bet kuris kitas skiepas, gali turėti šalutinį poveikį ir tai yra...

Tokio sniego dar nematėme: yra rajonų, kur medžiai griūna ant kelio kas 10 minučių (47)

Kone parą laiko sniego išbandymą kenčia dalis Lietuvos, o viena sudėtingiausių situacijų –...

Įtampai dėl vakcinų augant – britų įspėjimas Europos Sąjungai: tai ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti (9)

Europos Sąjungos (ES) priešprieša su „AstraZeneca“ dar labiau suintensyvėjo, kai Vokietija...

ŠMSM ministrė: brandos egzaminai turi įvykti papildyta 14:35 (90)

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atmeta raginimus šiemet nerengti...

Protestai Rusijoje kitokie, nei iki šiol buvę: įžvelgia net keletą esminių skirtumų atnaujinta 13.32 (402)

Šeštadienį Rusijoje vykę protestai toli gražu nepriminė vietos neramumų, fiksuotų pastaruoju...

Kaimo prekybininkai trina rankomis: lentynos iššluojamos, veikia „autoparduotuvės“ (99)

Apribojus judėjimą tarp savivaldybių, rankas trina kaimo prekybininkai. Panevėžio rajone...

Taip atrodo keliai Lietuvoje: kai kur važiuojamosios dangos nė nematyti (128)

Keliuose vairuotojai turėtų būti pasirengę važiuoti iki 10-15 centimetro siekiančio sniego...

Ministerija planuoja pokyčius 2021 m. studentams: mažės valstybės finansuojamų vietų ir studijų krypčių grupių kiekis papildyta 14:38 (158)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) antradienį surengė spaudos konferenciją, kurioje...