Gintas jau beveik metus gyvena Švedijoje. Anksčiau į Lietuvą pas šeimą visuomet skraidydavo lėktuvu, tačiau neseniai pirmą kartą nusprendė namo vykti keltu ir pasigailėjo.

Anksčiau skraidęs lėktuvais Gintas žinojo visas tvarkas bei patikras, todėl joms ruošėsi ir šįkart: į keltą nesinešė pavojingų, smailų daiktų, galinčių sukelti įtarimų. Nepaisant to, jokia patikra nebuvo vykdoma. Vyras neslepia pasipiktinimo: „Kelte visiškai jokios patikros ir saugumo. Susidarė įspūdis, kad be jokių didelių pastangų į keltą galima įsinešti tiek ginklų, tiek sprogmenų.“

Gintas pasakoja, kad lipant į keltą buvo patikrinti tik bilietai ir asmens tapatybės dokumentai, tačiau nei lagaminai, nei jis pats nebuvo apieškoti.

„Nemačiau, kad būtų tikrinę ir kitus keleivius. Mat tai pasirodė mažų mažiausia keista. Juk žmonių kelte yra žymiai daugiau nei lėktuve, tačiau jokia patikra neatliekama“,- dėstė Gintas.

Netikrinami ir automobiliai

Kita pašnekovė Janina keltu su trimis draugais vyko į Norvegiją ir iš jos su savo automobiliu. Ją taip pat nustebino, kaip ji teigia, itin menkas saugumo užtikrinimas: „Kad nebuvo patikrinti pėstieji, dar suprantama, nes žmonių yra daug, tačiau labiausiai nustebino, kad nebuvo tikrinami ir automobiliai. Iš esmės galėjome įsivežti ką norėjome.“

Anot jos, jokia patikra nebuvo vykdoma nei keltu keliantis į Norvegiją, nei iš jos.

Mergina nepastebėjo, kad būtų tikrinami ir kitų keleivių transporto priemonės.

Janina pasakoja apie nerimą sukėlusį įvykį grįžtant į Lietuvą: „Sėdėjome viršutiniame denyje ir pastebėjome tris vyrus su vienu lagaminu. Staiga jie visi trys atsistojo ir išėjo, palikdami nesaugomą lagaminą. Įtardami, kad ir jie nebuvo patikrinti, išties sunerimome, nes nežinia, kas galėjo jame būti. Žinoma, viskas baigėsi gerai, jie vėliau grįžo ir lagaminą pasiėmė, tačiau situacija tikrai sukėlė baimės.“

Šimtaprocentinio saugumo užtikrinti negali

Kaip patvirtina keltų įmonės „DFDS Seaways“ komunikacijos ir viešųjų ryšių atstovas Vaidas Klumbys, anaiptol ne visi keleiviai yra patikrinami nuodugniai. Daugumai užtenka parodyti tik kelionės bilietą bei asmens tapatybės dokumentus.

„Negaliu pasakyti kaip Rygoje, tačiau Klaipėdoje patikra yra vykdoma. Visų pirma, yra tikrinami bilietai: ar atitinka keliaujančio žmogaus tapatybė, ar keleivių skaičius yra tas, kuris nurodytas biliete. Tokie dalykai yra žiūrimi“,- teigia V. Klumbys.

Taip pat, įmonės „DFDS Seaways“ keltų vidaus tvarkose nurodyta: „Jeigu turite ginklą, pagal tarptautinio ISPS kodekso reikalavimus, kelionės metu privalote jį perduoti laivo administracijai. Ginklas bus jums grąžintas laivui atplaukus į uostą.“

V. Klumbys patvirtina, kad yra keliamas šis reikalavimas, tačiau sutinka, kad jeigu žmogus savo noru ginklo neduos, tikėtina, kad ginklą turės ir kelionės metu: „Sunku įsivaizduoti, kad būtų galima saugumą užtikrinti 100 procentų. Tad rizika, kad ginklą prasineš ir turės kelionės metu, visuomet yra.“

Visų netikrina dėl žmonių kiekio ir keleivių patogumo

Anot V. Klumbio, keleivių bagažas yra tikrinamas, tačiau ne visų: „Be abejo yra apsaugos tarnyba, kuri atsitiktinė atrankos būdu tikrina keleivius. Jie jau gali patikrinti bagažą, automobilius, kas yra vežama, dokumentus. Tas yra daroma.“

Pasak jo, priklausomai nuo lėktuvo dydžio, ten yra talpinama apie 200 žmonių, o laive gali būti ir 1000 ir 2000 keleivių.

„Kiek turėtų užtrukti patikra, jeigu ji būtų tokio lygio kaip oro uostuose? Jeigu keleiviui reikėtų į uostą atvažiuoti prieš 4-5 valandas prieš įlipant į laivą, tai klausimas, ar dar kažkas norėtų plaukti“,- teigia V. Klumbys.

Pašnekovas tikina, kad užtikrinti tokį saugumą, koks yra lėktuvuose nėra galimybės ir dėl keleivių patogumo: „Lėktuve negalima turėti ne tik, kad aštrių daiktų, bet ir skysčio. Kelionės laivu trunka ne kelias valandas, o kartais, kelias paras, tad negalime uždrausti žmonėms įsinešti savo vandens.“

V. Klumbys taip pat tikina, kad nors saugumo pilnai užtikrinti negali, tačiau nėra buvę, kad teroristinis aktas įvyktų laive.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (225)