ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryboje Briuselyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė dėl to kreipėsi į Europos Komisijos (EK) transporto komisarę Adiną Valean, BNS informavo ministerijos atstovai.
„Tam, kad geležinkeliais sujungtume visus ES Baltijos rytinės pakrantės uostus ir sudarytume galimybes gyventojams ir kroviniams greičiau pasiekti likusią Europą, į TEN-T planus ypač svarbu įtraukti europinio standarto geležinkelio trasą ir į Klaipėdą“, – sakė L. Maskaliovienė.
Geležinkelis nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos šiuo metu yra elektrifikuojamas, tačiau jo vėžė vis dar yra rusiška – platesnė nei europinė. Likęs ruožas iki Vilniaus jau elektrifikuotas.
Klaipėdos uosto krova 2020 metais siekė apie 48 mln. tonų, tačiau 2022 metais nutrūkus „Belaruskalij“ krovinių gabenimui ji gali smukti trečdaliu.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ iki 2026 metų pabaigos planuojama nutiesti elektrifikuotą geležinkelio liniją nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Kauno-Vilniaus ruožas jau anksčiau buvo įtrauktas į projektą.