Posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkė iš Prancūzijos Karima Delli (Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas). Ji iškart įspėjo, kad diskusijų nebus: „Mes nepradėsime diskusijų dėl Mobilumo paketo.“
Pirmininkė taip pat paaiškino kaip balsuoti, nes didžioji dauguma 49 komiteto narių yra naujokai – tik šiemet išrinkti į EP. Todėl iš pradžių buvo atliktas balsavimo testas, o po to įvyko balsavimas.
Balsavime dalyvavo visi 49 komiteto nariai, iš jų už 61-os taisyklės taikymą Mobilumo paketui balsavo 19, prieš – 30.
TRAN posėdis truko mažiau nei 15 minučių.
61 taisyklės taikymas reikštų, kad EP grąžina Europos Komisijai Mobilumo paketą ir visas procesas bei diskusijos prasideda iš naujo.
„Naujasis Parlamentas turi teisę inicijuoti 61-ą taisyklę, t.y. prašyti Komisijos, kad ji atsiimtų paketą. To EP istorijoje dar nėra buvę, bent mano žiniomis. Gal buvo prašymų atsiimti, bet Komisija atsisakė. Tokio atvejo istorijoje, kad Komisija atsiimtų, nėra buvę“, – dar prieš balsavimą TRAN paaiškino transporto atašė Lietuvos atstovybėje prie ES Arūnas Jurevičius.
Rugsėjo 24 d. laukia dar vienas balsavimas TRAN dėl EP sutikimo eiti į derybas.
Po šio balsavimo prasidės taip vadinami „trilogai“ – derybos tarp Tarybos, Komisijos ir Parlamento dėl bendros pozicijos atskirais klausimais suradimo.
„Mūšis nėra baigtas, eisime į „trilogus“. Tačiau ten gali būti sudėtinga, nes mūsų šalių branduolys yra nedidelis – 6 šalys (Lietuva, Latvija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija ir Rumunija). Kitos, kurios kaip ir galėtų būti mūsų pusėje (Estija, Airija, Slovėnija, Kroatija), dėl vilkiko grąžinimo, kaip ir palaiko mūsų poziciją, bet dėl kitų nuostatų ir kitų priežasčių gali būti susilaikančios“, – prognozavo A.Jurevičius.
Lietuvai didžiausią nerimą dėl Mobilumo paketo kelia keturios ten įtvirtintos nuostatos:
– Vilkiko grįžimas į gimtąją šalį – kas 4 savaites vilkikas turi grįžti į įmonės įsikūrimo šalį išsikrauti-pasikrauti.
„Reikalavimas kartą per 4 savaites grąžinti vilkiką į įmonės registracijos šalį ypač neigiamai paveiktų periferinių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, vežėjus ir visų pirma reikštų išaugusius kaštus, nereikalingų reisų be krovinio skaičiaus augimą ir ženkliai didesnį kuro suvartojimą bei CO2 emisijas, – teigė Lietuvos verslo atstovybės ES vadovas Tomas Vasilevskis. – Akivaizdu, kad reikalavimas prieštarauja ES transporto politikos aplinkosaugos tikslams bei būsimos Europos Komisijos vadovės paskelbto Žaliojo susitarimo vizijai. Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, reguliarus vilkikų grąžinimas į įmonės įsisteigimo šalį sunkiasvorių transporto priemonių nuvažiuotą atstumą padidins iki 75 proc., o bendrą vilkikų išmetamą CO2 kiekį – net iki 100 000 t per metus.“
– Poilsis ne kabinoje po daugiau nei 45 valandų darbo.
„Draudimas atlikti kassavaitinį poilsį transporto priemonėje būtų sunkiai įgyvendinamas dėl tinkamos infrastruktūros trūkumo. Tik neseniai pristatyta Europos Komisijos studija liudija, kad ES kiekvieną dieną dirbantiems 400 tūkst. vairuotojų šiandien yra vos 7 tūkst. tinkamų parkavimo vietų, jau nekalbant apie apgyvendinimui tinkamas motelius ar viešbučius“, – argumentavo Lietuvos verslo atstovybės ES vadovas.
– Komandiruotpinigiai arba komandiravimo modelis.
„Komandiravimo taisyklių taikymas tarptautinėms transporto operacijoms ir kabotažui reikštų didesnę administracinę naštą, kadangi vežėjai būtų priversti taikyti visų ES valstybių narių, kuriose teikia paslaugas, administracinius reikalavimus, taip pat išmanyti tų šalių darbo apmokėjimo ir teisines sistemas. Tai ypač paveiktų mažesnes įmones, kadangi sprendimai reikalautų papildomų žmogiškųjų, administracinių ir technologinių išteklių“, – aiškino Lietuvos poziciją T.Vasilevskis.
– Kabotažas (transporto operacijos kitoje ES valstybėje po tarpvalstybinio krovinių pristatymo).
„Šie reikalavimai, o taip pat kabotažui skirto laiko vienoje šalyje sumažinimas iki 3 dienų ir 60 val. „atvėsimo laikotarpis“ apribotų galimybes teikti šias paslaugas ir galėtų reikšti šių operacijų skaičiaus mažinimą, vilkikų parko ir darbuotojų skaičiaus mažinimą“, – prognozavo Lietuvos verslo atstovybės ES vadovas.
Bostono universiteto prof. Peterio Klauso studijoje „Mobilumo paketas. Įtaka Europos kelių transporto sistemai“, atliktoje Lenkijos transporto ir logistikos darbuotojų asociacijos užsakymu, teigiama, kad Mobilumo paketas vežėjams gali kainuoti papildomus 2-2,5 mlrd. eurų per metus, neįskaičiavus pereinamojo laikotarpio kaštų.
„Vežėjų teigimu, minėti poveikiai padidins kelių transporto paslaugų kainą ir neleis patenkinti šių paslaugų paklausos iš pramonės ir logistikos įmonių visoje Europoje, taip sumažindama visos transporto sistemos lankstumą“, – apibendrino T.Vasilevskis.
