Nelegaliai kerta pasienio zoną
Iš Lietuvoje veikiančių oro uostų ar aerodromų gali pakilti bet kokio tipo civiliniai lėktuvai. Apie planuojamą skrydį nereikia informuoti jokios aviacijos priežiūros institucijos, nebent lėktuvas ketina įskristi į kontroliuojamą oro erdvę. “Ir iš garažo išvažiuojančiam automobiliui nereikia leidimo. Civiliniai orlaiviai taip pat gali skraidyti kada nori ir kur nori”, - sakė Kauno aeroklubo direktorius Algimantas Žentelis.
Lietuvos oro erdvė skirstoma į kontroliuojamą ir nekontroliuojamą. Į pastarąją norintys įskristi lakūnai privalo iš anksto informuoti skrydžių valdymo centrus ir kitas institucijas. Kontroliuojama oro erdvė yra prie Lietuvos sienų, vadinamųjų strateginių objektų, svarbių chemijos pramonės įmonių, karinių ir civilinių oro uostų, kitų karinių objektų. “Į šias zonas įskristi negalima. Pagal instrukcijas, šio reikalavimo nesilaikąs lėktuvas, jei jis nereaguoja į perspėjimus, turėtų būti numušamas”, - pastebėjo A.Žentelis.
Tačiau Lietuvoje tokių instrukcijų nesilaikoma. Pastaraisiais metais buvo ne vienas atvejis, kai lėktuvas be leidimo kirsdavo neskraidymo zonos ribas, tačiau skrydžių kontrolės specialistai į tai reaguodavo abejingai, o sankcijų prieš pažeidėjus imdavosi tik jiems nusileidus.
Dažniausiai lakūnai be leidimo įskrenda į pasienio zoną, tačiau yra buvę atvejų, kai pilotai dėl nepatyrimo ar blogo matomumo kirto ir kitas neskraidymo zonas. Tokiais atvejais skrydžių valdymo centrai nesiėmė ryžtingų veiksmų, o lakūnus perspėdavo žodžiu. “Ne kartą yra skambinę skrydžių kontrolės specialistai ir klausę, ar ne mūsų aeroklubo lėktuvas kirto vieną ar kitą neskraidymo zoną. Jei nieko apie tai nežinodavau, skambindavo į kitą aeroklubą”, - pripažino A.Žentelis. Aviacijos specialistai sutaria, kad tokia civilinės oro erdvės kontrolė mažų mažiausiai yra nepakankama.
Padangėje - tik žodiniai įspėjimai
Iki tragiškų rugsėjo įvykių Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat pro pirštus buvo žiūrima į vidaus oro erdvės apsaugą. Manoma, kad būtent dėl šios priežasties teroristai pasirinko vietinių oro kompanijų lėktuvus. Visi 2001 metų rugsėjo 11 dieną pagrobti lėktuvai skrido vietiniais reisais. Du iš jų įsirėžė į Niujorko Pasaulio prekybos centro dangoraižius dvynius, trečias - į Pentagoną, o ketvirtas sudužo Somersete.
Kraupus teroristų išpuolis JAV privertė susirūpinti vidaus oro erdvės apsauga, o virš Niujorko ir Vašingtono paskelbtos neskraidymo zonos. Gavus klaidingą radaro pranešimą, kad virš Baltųjų rūmų ir Niujorko neskraidymo zonų pastebėti neatpažinti objektai, ne kartą kelti naikintuvai, o prezidentas Džordžas V.Bušas iš Ovalinio kabineto nuvestas į požeminį bunkerį. Panaši tvarka galioja ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių.
Tačiau Lietuvoje į tokias zonas įskridusių lėktuvų pilotai perspėjami žodžiu, o baudžiami tik nusileidę. Dėl tokių pažeidimų Lietuvoje dar nė karto nebuvo pakelti NATO naikintuvai. “Jei Lietuvoje orlaivis kerta neskraidymo zoną, informuojamos atitinkamos tarnybos, o jos imasi reikiamų veiksmų”, - lakoniškas buvo Kauno skrydžių valdymo centro direktorius Kęstutis Jurkėnas.
Nubausta 10 pilotų
Kontroliuojamą oro erdvę be leidimo pažeidę pilotai aiškinasi Civilinės aviacijos administracijai. Ši skiria nuobaudas, o už šiurkščiausius pažeidimus iš lakūno atima licenciją. Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla sako, kad valdomoje oro erdvėje negali būti nevaldomų oro skrydžių, tačiau pripažįsta, jog tokių pasitaiko. “Šakių rajone nukritęs Rusijos naikintuvas kėlė pavojų civilinei aviacijai. Laimė, kad tuo metu nebuvo jokių reisinių skrydžių”, - pastebėjo K.Auryla.
Jis nelinkęs įvardyti Lietuvos oro erdvės kontrolės spragų ir sako, kad mūsų šalis neseniai parafavo oro kontrolės konvenciją, esą tai leidžia teigti, jog vidaus oro erdvė saugoma pakankamai. Tačiau K.Auryla pripažįsta, kad vien šiemet už įvairius skrydžio taisyklių pažeidimus nubausta net dešimt civilinės aviacijos pilotų.
Iki šiol neištirtas vienas incidentas, kai į pasienio zoną įskridusiame lėktuve nukentėjo vienas keleivių. Civilinės aviacijos administracijai nepavyko išsiaiškinti, ar tai buvo techninis gedimas, ar piloto klaida. Kol nepaskelbtos tyrimo išvados, detaliai incidentas nekomentuojamas.
Taip pat ne kartą bausti Druskininkų aerodrome be leidimo tūpę lėktuvai. Esą tokiais atvejais pilotai aiškino nemanę, kad skrendant į šį pasienio aerodromą reikalingas leidimas.
Virš chemijos pramonės įmonių ar Ignalinos atominės elektrinės paskraidžiusiems lakūnams skiriamos baudos, kurios dažnai neviršija 1000 litų.
Nuomoja visiems norintiesiems
Aviacijos specialistai sako, kad blogų ketinimų turintiems asmenims visai nereikia nelegaliai kirsti Lietuvos sienos, jie savo sumanymus gali įgyvendinti tiesiog Lietuvoje išsinuomoję lėktuvą.
Lietuvoje išsinuomoti orlaivį gana paprasta. Mažieji lėktuvai nuomojami aerodromuose, didesnius keleivinius orlaivius nuomoja kelios šalies bendrovės. “Su tokiu lėktuvu gali skristi kur nori, išskyrus kontroliuojamą oro erdvę”, - pastebėjo A.Žentelis.
Tuo tarpu Civilinės aviacijos administracijos direktorius K.Auryla nemano, kad reikėtų griežtinti lėktuvų nuomos taisykles. “Privačių lėktuvų savininkai įpareigoti lėktuvą apsaugoti nuo neteisėtos veiklos. Be to, apskritai ne itin dažnai nuomojami lėktuvai. Kita vertus, ši problema egzistuoja”, - pripažino K.Auryla.
Radarai nefiksuoja visų orlaivių
Skrydžių valdymo ir kiti aviacijos specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje veikianti radarų sistema gali ir nefiksuoti virš Lietuvos teritorijos skrendančių lėktuvų. “Be abejonės, tokia galimybė egzistuoja. Patyręs lakūnas nesunkiai nepastebėtas galėtų perskristi Lietuvos oro erdvę. Aišku, toks lakūnas turėtų gerai žinoti visą radarų išdėstymo sistemą, skristi tam tikrame aukštyje bei laikytis kitų taisyklių”, - mano A.Žentelis. Nė vienas Kauno aeroklubo pilotas nebandė Lietuvoje veikiančių radarų galimybių, tačiau pripažįsta, kad Civilinės aviacijos administracijos vadovai apie dideles spragas Lietuvos vidaus oro erdvės kontrolėje iki šiol nebuvo linkę kalbėti, nors jos - akivaizdžios.
Tokius teiginius buvo linkęs pripažinti ir Kauno skrydžių valdymo centro direktorius Kęstutis Jurkėnas. Jis neatmetė, kad šiuo metu Lietuvoje veikianti radarų sistema negali užtikrinti, jog visi virš Lietuvos skraidantys lėktuvai bus pastebėti. “Tokios galimybės negalime atmesti”, - pripažino K.Jurkėnas.
Teigiama, kad reikėtų gerokai stiprinti skrydžių valdymą. “Šiais metais ketiname sumontuoti naujesnę įrangą, kuri vienu metu leis aptarnauti kone dešimt kartų daugiau orlaivių. Todėl dėl saugumo problemų neturėtų iškilti”, - vylėsi Kauno skrydžių valdymo centro direktorius K.Jurkėnas.
Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių operacijų skyriaus vyriausiasis specialistas, buvęs karo lakūnas Povilas Noreika, įsitikinęs, kad spragų oro kontrolės sistemoje tikrai yra. “Oro kontrolės sistema turėtų būti gerokai modernizuota. Turime šešis oro kontrolės postus. Galbūt jų reikia daugiau, tikrai reikia naujos aparatūros, naujų radarų, kurie galėtų aptikti ir pažeme, o ne vien tiktai pakankamai dideliame aukštyje skrendančius lėktuvus. Būtent pažeme skrendantys objektai yra patys pavojingiausi. Nerimą kelia ir tai, kad vis dar neturime gerų oro stebėjimo ir kontrolės specialistų. Prie radarų dirba vaikinai, apmokyti vos kelis mėnesius”, - pripažino P.Noreika.
