aA
Dėl koronaviruso pandemijos Latvijos oro linijų bendrovė „Air Baltic“ turėjo atleisti 40 proc. darbuotojų, t. y. 700 žmonių. „Su 97 proc. jų pasiekėme sutarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su sąlyga, kad jie per metus bus grąžinti į darbą“, – interviu „Delfi“ sakė „Air Baltic“ vadovas Martinas Gaussas.
Martin Gauss
Martin Gauss
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas dar pasidžiaugė, kad atnaujinus skrydžius, latviams tenkanti Lietuvos rinkos dalis padidėjo. „Iškart turėjome 20 proc. rinkos, kai prieš tai turėjome 9 proc.“, – atskleidė jis.

M. Gaussas optimistiškai vertina oro linijų industrijos ateitį ir mano, kad po kelerių metų keleivių srautai bus netgi didesni nei 2019 metais.

„Air Baltic“ vadovas dalyvaus rugsėjo 24–25 dienomis vyksiančioje konferencijoje „Login“.

– Kovą dėl koronaviruso pandemijos „Air Baltic“ sustabdė visus skrydžius. Kaip atrodė kelias iki šio sprendimo?

– Dar sausį „Air Baltic“ vadovybė analizavo daug informacijos apie patogenų pernešimą iš Kinijos. Pirmieji skraidyti nustojo mūsų tolimųjų reisų lėktuvai iš Europos į Kiniją, o sprendimą nutraukti visus skrydžius priėmėme tada, kai pamatėme smarkų rezervacijų sumažėjimą.

Subūrę krizės komandą, supratome, kad mūsų finansiniai rezultatai gali būti pavojuje. Vykdydami veiklą krizės režimu, būtume praradę labai daug, nes skraidymas jau buvo tapęs nelogišku. Kai kuriuose reisuose nepasirodančių keleivių dalis pasiekė net daugiau nei 60 proc.

Tačiau visus skrydžius sustabdėme ne tik dėl pajamų, bet ir dėl saugumo, nes Latvijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą sustabdyti visus tarptautinius skrydžius.

– Pandemiją esate apibūdinęs kaip didžiausią krizę aviacijos istorijoje. Ar „Air Baltic“ išgyvens ją?

– Kai sustabdėme visus skrydžius, iškart pristatėme ir veiksmų planą, ką darysime toliau. Tuomet dar niekas nežinojo, kaip pandemija vystysis. Tačiau žinojome, kad kiekviena krizė kada nors baigiasi.

Pirmąją savaitę visus įmones darbuotojus išsiuntėme namo, o biure liko tik vienuolika „Air Baltic“ vadovų. Kūrėme planą, kaip išlikti, kaip pakeisti savo paslaugas ateičiai. Kartu galvojome, kaip, kai vėl galėsime skraidyti, išeisime iš susidariusios situacijos.

– Kokie yra pagrindiniai „Air Baltic“ pokyčiai, lyginant įmonę iki pandemijos ir šiandien?

– Kai pakeitėme savo verslo planus, savo darbuotojų skaičių sumažinome 40 proc., t. y. 700 žmonių. Su 97 proc. jų pasiekėme sutarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su sąlyga, kad jie per metus bus grąžinti į darbą.

Taip pat 40 proc. sumažinome savo pajėgumus. Nutraukėme bendradarbiavimą su „Boeing“ ir „Bombardier“ turbopropeleriniais lėktuvais Q400. Dabar visą savo dėmesį esame sutekę į vieną lėktuvo modelį, t. y. „Airbus A220“.

Žinoma, dar turėjome išvystyti naujas sveikatos priežiūros ir saugumo procedūras skrydžiams. Reikėjo pasirūpinti, kad turėtume pakankamai kaukių. Buvome pirmieji, skrendantys iš Baltijos šalių į Kiniją, iš kur skraidinome kaukes, kad jų užtektų.

Tuo metu tai buvo labai svarbu. Keleiviai įvertino, kad esame kiekvienam jų paruošę po saugumo paketą. Prisiminkite, kad pandemijos pradžioje kaukių stoka buvo problema.

Martin Gauss
Martin Gauss
© DELFI / Domantas Pipas

– Kur pavasarį ir vasarą buvo „Air Baltic“ orlaiviai? Ar radote, kaip juos įdarbinti?

– Turime du išnuomotus „Boeing“ lėktuvus. Už juos mokame, tačiau iki metų pabaigos grąžinsime. Dar du „Boeing“ lėktuvus valdome kaip savininkai. Juos ketiname parduoti. Jau turime pirkėjus, kurie juos pasiims per artimiausius 2 mėnesius.

Kalbant apie Q400, jų turime 12 – visi jie priparkuoti Rygoje. Jų nuomos sutartis baigiasi 2022 ir 2023 metais. Mokame už juos ir nors norėjome juos grąžinti anksčiau, dėl to susitarti kol kas nepavyksta.

Visi „Airbus“ lėktuvai buvo priparkuoti Rygoje. Atnaujinus skrydžius, iš pradžių skraidė keturi. Vėliau kas savaitę po vieną prisidėdavo, o dabar skraido 21 iš mūsų turimų 22 lėktuvų.

Beje, kitą savaitę mums pristatys vieną naują „Airbus“, o iki metų pabaigos gausime dar du. Taigi, 2020 metų gruodį turėsime 25 „Airbus A220“ lėktuvus.

– Jau paskelbta, kad „Air Baltic“ kai kuriomis kryptimis atnaujina skrydžius. Ar galėtumėte papasakoti, kaip tai vyksta?

– Kaip minėjau, pradėjome su keturiais lėktuvais. Stengėmės išlikti lankstūs, kad galėtume greitai reaguoti į Covid-19 situaciją kiekvienoje šalyje. Taip pat atidžiai sekame, kokie yra įvedami ribojimai.

Pavyzdžiui, Lietuvoje veiklą atnaujinome netgi stipresnėje pozicijoje nei iki pandemijos. Iškart turėjome 20 proc. rinkos, kai prieš tai turėjome 9 proc. Panašiai buvo ir Estijoje ir Latvijoje.

Beje, Latvijoje iki rugpjūčio 7 dienos turėjome daugiau apribojimų – negalėjome skristi į šalis, kuriose atvejų skaičius 100 tūkst. viršija 25. Dabar to draudimo nebėra, tačiau vis dar negalime skristi į Ispaniją, Maltą ir Izraelį.

Visas kitas šalis šiuo metu aptarnaujame. Taigi, dabar turime 35 kryptis iš Rygos, 10 iš Vilniaus ir 7 iš Talino. Bendrai tai – 52 kryptys.

Airbus A220
Airbus A220
© Scanpix

– Kiek procentų „Air Baltic“ akcijų šiuo metu priklauso Latvijos vyriausybei?

– Šiandien tai beveik 97 proc., nes liepą 250 mln. eurų buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas, o tai padaryta tik vyriausybės investicija. Privatus investuotojas Larsas Thuesenas prie to neprisidėjo, todėl jo valdomų akcijų dalis sumažėjo.

– Ar tai, kad esate valstybės valdoma įmonė turėjo įtakos sprendimų priėmimui per karantiną?

– „Air Baltic“ nuo 2011 metų yra valdoma visiškai kaip privati, nepriklausoma įmonė. Turime stebėtojų tarybą, kurią išrenka mūsų akcininkai, bet ją sudaro tik ekspertai, politikų joje nėra. Taigi mūsų akcininkai įmonės veikloje dalyvauja tik kartą per metus – per akcininkų susirinkimą.

Nors „Air Baltic“ savininkas yra Latvijos valstybė, tačiau tai yra tarptautinė įmonė, turinti tarptautinio lygio vadovybę.

– Ar turite prognozių dėl oro linijų ateities?

– Manau, kad po kelerių metų matysime didesnius keleivių skaičius nei 2019 metais. Dabar gyvename krizės sąlygomis, tačiau ji baigsis, o mes atsigausime.

Taip pat tikiuosi, kad artimiausiu metu visos Europos mastu atsiras kooridinuotas požiūris į keliones. To imtis galėtų Europos Komisija. Tada sugrįžtų trumpų atstumų skrydžiai, o po to sektų ir tolimieji reisai.

Neabejoju, kad mūsų šimtametė industrija atsigaus ir bus dar aukštesniame lygyje nei anksčiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.0526

Kai kuriose Lietuvos dalyse eismo sąlygas sunkina rūkas

Ketvirtadienio rytą Šiaulių ir Tauragės apskrityse bei Pietvakarių ir Pietų Lietuvoje eismo...

Kalvarijų pasienio punkte paskiepyta apie 50 vilkikų vairuotojų (4)

Kalvarijos pasienio kontrolės punkte trečiadienį atidarius mobilią skiepijimo nuo COVID-19...

Liepą „Ryanair“ vėl skraidino gerokai daugiau keleivių

Airijos pigių skrydžių bendrovė „ Ryanair “ liepą vėl skraidino gerokai daugiau žmonių...

„Air Baltic“ atnaujino skrydžius iš Vilniaus į Taliną

Latvijos oro bendrovė „ Air Baltic “ šią savaitę atnaujino tiesioginius skrydžius iš...

Elektriniams autobusams Druskininkuose, Tauragėje ir Klaipėdoje – 5 mln. eurų (1)

Druskininkų, Klaipėdos ir Tauragės ekologiškiems autobusams įsigyti numatoma skirti 5 mln. eurų....

Top naujienos

Vilniaus bažnyčioje – siaubingi išpuoliai: prie altoriaus – dar neregėtos orgijos (342)

Vilniaus centre esančioje Dievo Gailestingumo Šventovėje – siaubingi išpuoliai: jau daugiau...

Verslui Vyriausybės užmojai netikėti: kodėl bus galima į parduotuvę, bet ne į lauko kavinę ar sporto klubą (403)

Šalies verslo atstovai sutrikę – Vyriausybės siūlymai griežtinti pandemijos valdymą juos...

Atrankos dugne atsidūrusi ir apie stebuklą prabilusi Palšytė: prieš 2 savaites dar abejojau, ar pavyks taip šokti specialiai Delfi iš Tokijo (101)

Nuo rudenio neviešinta kojos operacija ir pusės metų pasiruošimo stebuklas leido 29 metų Airinei...

Justina Maciūnaitė | D+

NT ekspertai jau dabar gali pasakyti, kokių kainų rinkoje ir kokių būstų galite tikėtis

NT ekspertai sutaria, kad pandemija pakeitė gyventojų įpročius ir požiūrį į būstą. NT...

Po pertraukos užsikūrusi JAV nepaliko vilčių australams ir žengė į žaidynių finalą penktą kartą australai kovos dėl bronzos (9)

Ketvirtadienį ryte Tokijo žaidynių pirmame pusfinalyje JAV rinktinė turėjo bėdų pirmoje...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Vasarą lietuviai pinigines atvėrė plačiau: kur ir kam išleidžiama daugiausiai

Ekspertai teigia, kad žmonės atostogoms šiemet pinigines atvėrė plačiau, tad kur lietuviai...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Top 15. Valymo paslaugas teikiančiose įmonėse – nuo svaiginančių iki vos skurdo ribą perlipančių algų (1)

Naujausiame portalo Delfi reitinge išvysite, kokius gi atlyginimus gauna valymo paslaugas...

Didžiųjų įmonių planai dėl grįžimo į biurus JAV: siaučiant virusui viskas keičiasi (12)

COVID-19 atvejų augimas paskatino JAV darbdavius stabdyti grįžimo į biurus planus ir įvesti...

Policija pradėjo tyrimą dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą 12-koje objektų (42)

Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo įvykdyti teroristinį nusikaltimą...

Roma Macijauskaitė | D+

Londone lietuvės nėrė į grožio verslą: tokios sėkmės nesitikėjome, mus net vadina raganaitėmis

Kiekvieno emigranto istorija vis kitokia. Diana ir Zoja jau gyveno Londone, kai susipažino...