Estų koncerno „BLRT Grupp“, valdančio per 70 įmonių aštuoniose šalyse, vadovai sako, kad laivų statyba ir remontas yra vienos iš svarbiausių koncerno veiklos sričių. Tačiau sunkmečiu pagal apyvartą į priekį išsiveržė metalo apdirbimas ir pardavimas.
„Laivų statyba ir remontas nukentėjo pirmiausia. Prasidėjus finansų krizei, labai smuko pervežimų jūra ir kiekis, ir kainos. Laivų savininkai nebeturėjo pinigų. 2009 metų gegužę nebuvo pasirašyta nė vienos sutarties naujam laivui statyti. To nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – teigė „BLRT Grupp“ valdybos pirmininkas Fjodoras Bermanas.
Negana to, pernai ne laivų remontininkų naudai buvo pakeistos Laivų priežiūros taisyklės. Pagal jas privalomą laivų techninę apžiūrą dokuose būtina atlikti nebe kas dvejus su puse, o kas penkerius ar net septynerius metus.
Kad išgyventų, laivų statytojai ir remontininkai sako rinkoje turėję atrasti specifinių nišų.
„Laivai remontuojami arba statomi tie, kurie susiję ne su krovinių pervežimu, o su kažkokiom specifinėm veiklom. Tai gali būti keltai, tai yra keleiviniai laivai. Tai yra žvejybinių laivų remontas, žemsiurbių, žemkasių remontas“, – sakė Vakarų laivų gamyklos administravimo direktorius Tomas Vainorius.
Spartaus atsigavimo laivų statytojai tikisi po kelerių metų. Nuo 2015-ųjų įsigalioja daug griežtesni reikalavimai, reglamentuojantys laivų oro taršą Baltijos ir Šiaurės jūrose. Todėl savininkai esą bus priversti modernizuoti turimus laivus ar statyti naujus.
Klaipėdoje esančioje, estų koncernui priklausančioje Vakarų laivų gamykloje jau pagaminti keli modernūs ne dyzelinu, o dujomis varomi keltai.
