Nežinotų, kaip gelbėti?
„Mūsų valstybėje – netvarka šioje srityje. Inspektoriai reikalauja, kad laivai turėtų visas gelbėjimo priemones, tačiau dauguma keleivius plukdančių smulkių laivų savininkų net nežinotų, kaip jomis naudotis“, – tvirtino garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ vadovas Kęstutis Gelumbauskas.
Keleivius į Smiltynę, Nidą ar po Kuršių marias gabenantys laivelių savininkai, pasak specialistų, neretai elgiasi kaip vandens chuliganai.
„Tokie laivai patikrinami kartą per metus. Yra vienas toks prašęs ir manęs, kad paskolinčiau GPS siųstuvą techninei apžiūrai praeiti, o jis keleivius į jūrą plukdo. Blefas – tos patikros. Jei bent vieno iš jų paprašytume parodyti, kaip dirbtų gelbėjimosi plaustu, paaiškėtų, jog jis net nežinotų, iš kurios pusės prie jo prieiti“, – tikino pašnekovas.
Mąstyti privers tragedija
Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vadovas Jonas Lukša tikino, kad tokie laivai tikrinami kiekvienais metais.
„Tikrinama ne tik gelbėjimo įranga, navigacija, techniniai dalykai, net ir pats laivas kas ketverius metus iškeliamas iš vandens ir apžiūrimas. Privalu išmatuoti jo korpuso storį ir įvertinti būklę“, – paaiškino J.Lukša.
Apžiūra kainuoja 75 litus.
„Tačiau tai tik dėl akių. Kai pas mus nutiks tokia tragedija, kaip Rusijoje, kai nuskendo keltas „Bulgarija“, tuomet susimąstysime. Kol kas galvojama: kas čia tokio, tos mūsų marios – krantas arti, seklu“, – pastebėjo K.Gelumbauskas.
K.Gelumbausko nuomone, smulkiųjų laivavedžių kontrolės sistema nors ir atrodo griežta, tačiau ji atsiduoda sovietiniu palikimu.
Inspekcijos nebijo niekas?
Kur kas didesnį susirūpinimą kelia į jūrą pramoginei žvejybai klientus plukdantys naujieji verslininkai.
„Nebūna žvejybos be alkoholio, o tai neleistinas dalykas. Anksčiau aš esu pagavęs ir nubaudęs girtą kapitoną. Po kelių valandų jį vėl pagavome, bet jau kur kas girtesnį“, – sakė ilgą laiką Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai vadovavęs, o dabar jau pensijoje esantis Bronislovas Bernotas.
Jis pastebėjo, jog prieš reorganizaciją tuo metu Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai priskirta pramoginių laivų kontrolė dar prieš keletą metų laivavedžiams kėlė siaubą.
„Mes ir naktį juos tikrindavome – reidų tuo metu bijojo visi. Turėjo laivavedžiai atsakomybės jausmą. Kažin kada paskutinį kartą mūsų uoste buvo toks reidas surengtas?“ – svarstė B.Bernotas.
Po darbo negali dirbti
Saugios laivybos administracijos padaliniui vadovaujantis J.Lukša aiškino, kad mažieji laivai buvo tikrinami per laivų paradą gegužę.
„Turime alkoholio matuoklius, bet nebuvo įtarimų, kad kuris laivavedys būtų girtas. Nubaudėme tik už greičio viršijimą ir bangų kėlimą“, – aiškino J.Lukša.
„Aš jau ruošiausi važiuoti pas uosto kapitoną ir Saugios laivybos administracijos vadovą ir kelti šiuos klausimus. Kodėl neinspektuojama, kodėl iš žvejybos išvykų jūroje vyrai grįžta girti?“ – retoriškai klausė B.Bernotas.
J.Lukša aiškino, jog savaitgaliais, kai labiausiai tikėtina, kad pramogas ant vandens lydės alkoholis, vykti į reidus nėra kam.
„Reikia rašyti įsakymą, kad po darbo valandų galima būtų dirbti. Kitaip Darbo inspekcija nubaus. O ir lėšų nėra, juk krizė“, – aiškino J.Lukša.
Gelbėjimo liemenių nedalijo
B.Bernotas tikino, kad turėtų būti tikrinami ne tik mažieji pramoginiai laivai, bet ir didieji keltai.
„Mano nuomone, šį savaitgalį įvykęs incidentas su keltu „Kintai“ taip pat byloja kapitono atsakomybės stoką. Juk žmones vežė, ne malkas“, – aiškino B.Bernotas.
Jo manymu, tokios vandens pramogos reikalauja didelės patirties.
„Aš išvis prieš pramogas, kuriose yra alkoholio. Smiltynės perkėlos vadovai aiškina, kad darbuotojai pakankamai paruošti ir įmonėje alkoholio nevartoja niekas. O kas ir kada tai patikrino?“ – pastebėjo B.Bernotas.
Buvęs inspekcijos viršininkas stebėjosi, kad keltui užplaukus ant seklumos keleiviams nebuvo išdalytos gelbėjimo liemenės.
„Kaip? Juk tai avarinė situacija. Juk laipino žmones iš vieno laivo į kitą. Turėjo būti paskelbtas pavojaus signalas ir išdalytos liemenės. To nebuvo. Laivas sėdi ant seklumos. Muzika groja. Aš tai vertinčiau kaip prastą kapitono darbą“, – aiškino B.Bernotas.
Išvengė panikos
Tačiau Smiltynės perkėlos bendrovės vadovas Darius Butvydas aiškino, kad aistros dėl incidento mariose jam primena audrą stiklinėje.
„Niekas neskendo. Laivas stovėjo ant seklumos, todėl ir nebuvo jokios būtinybės dalyti liemenių. O kas būtų buvę, jei mes būtume pasielgę kitaip? Spėju, būtų kilusi panika“, – aiškino D.Butvydas.
„O gal D.Butvydas pakeitė ministro įsakymus? To reikalauja žmonių saugumas. Mano nuomone, kol vyksta tyrimas, kapitonas turėjo būti nušalintas nuo pareigų. O gal net ir laivavedžio pažymėjimas jam turėtų būti atimtas. Įmonės vadovybė vaikiškai kalba“, – replikavo B.Bernotas.
D.Butvydas tikino, kad kol kas kompanija laukia Saugios laivybos administracijos atliekamo tyrimo išvadų ir tik tuomet drįs vertinti kapitono veiksmus.
„Aš ne specialistas šioje srityje, tegul tai įvertina žinovai“, – dėstė Smiltynės perkėlos vadovas.
B.Bernotas tikino, kad incidentą patyrusiame kelte „Kintai“ prieš keletą metų buvo atliekamas tyrimas dėl tuomet jį valdžiusio kapitono veiksmų.
„Kiek pamenu, kapitonas buvo girtas ir sužeidė žmogų. Tuomet jam buvo atimtas laivavedžio pažymėjimas ir jis buvo pažemintas pareigose“, – prisiminė B.Bernotas.
Išsuko iš farvaterio
Vakar Saugios laivybos administracijoje apsilankė šį savaitgalį keltą „Kintai“ ant seklumos "užsodinęs" Arvydas Budrius.
Raštiškas pasiaiškinimas apie incidentą tyrimą atliekančių pareigūnų netenkino, todėl A.Budriui teko aiškintis žodžiu.
„Manau, kad čia bus žmogiška klaida. Oro sąlygos buvo puikios, techninių gedimų nebuvo. Vis dėlto kapitonas išsuko iš farvaterio. Tačiau oficialias išvadas pateiksiu vėliau“, – aiškino Saugios laivybos administracijos padaliniui vadovaujantis J.Lukša.
Nei paaiškinime, nei įmonės pateiktuose dokumentuose J.Lukša neaptiko jokių duomenų, kad po įvykio būtų tikrintas kapitono blaivumas.
„Nebuvo būtinybės tai daryti. Negi tikrinsime prieš kiekvieną išplaukimą, per dieną jie šitiek reisų plaukia“, – klausimu stebėjosi D.Butvydas.
A.Budrius kolegų vertinamas kaip ypač patyręs laivavedys, jis yra ketvirtos klasės kapitonas.
Gedimų nerado
„Tai, kad gabenant 350 keleivių buvo tik penki įgulos nariai, nėra naujiena. Jei yra daugiau nei 70 keleivių, reikalaujama tik trijų įgulos narių“, – aiškino J.Lukša.
Po incidento kilusius gandus, kad kelte esą net nebuvo vaikiškų gelbėjimo liemenių, Smiltynės perkėlos bendrovės vadovas D.Butvydas neigė.
„Negi mes jas įsigiję sukrautume kažkur kitur, ne laive? Negali to būti“, – pabrėžė vadovas.
J.Lukša aiškino, kad pagal naujausias ES vidaus laivybos taisykles laive turi būti gelbėjimo liemenės ir 10 proc. jų – skirtos vaikams.
„Taisyklėse parašyta, kad laive privalo būti liemenės, bet neparašyta, kaip jos turi būti panaudotos. Lipant iš laivo į laivą? Ne, neparašyta“, – aiškino J.Lukša.
Keltas „Kintai“ pastatytas 1977 metais.
„Kelto techninė būklė buvo patikrinta gegužės pabaigoje. Jokių gedimų nebuvo“, – aiškino J.Lukša.
Laivų – tūkstančiai
Lietuvoje užregistruota 65,4 tūkst. nedidelių laivų, valčių ir katerių.
Šalyje yra 25 laivai, kuriuose yra daugiau nei 12 keleivių vietų.
