Paradoksas, tačiau pakankamai sėkmingai iki šiol organizuotas ugniagesių ir uosto tarnybų darbas gesinant gaisrus atitolina sprendimą techniką modernizuoti. Žinybos nesutaria, kuriai iš jų gaisrų gesinimui skirto laivo reikia.
Per daugelį metų pokalbiai tarp Susisekimo ir Vidaus reikalų ministerijų apie tai, kad Klaipėdos uostui reikia įsigyti specializuotą laivą su ugniagesių komanda, vyksta periodiškai, kaskart uosto tarybai tvirtinant investicijų programas. Praėjusią savaitę diskusijos ir vėl atsinaujino.
Kiekvienam savo
Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Stanislovas Liutkevičius uostininkus perspėjo, kad pavojinga laukti didelės nelaimės, o po to aiškintis, kodėl taip nutiko. Belsti į medį, kad ir toliau taip būtų, yra per maža. Gesinti namus ir laivus - du skirtingi dalykai.
Pasak Klaipėdos miesto priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos vadovo Rimanto Stankevičiaus, Klaipėdos uosto direkcijos gelbėjimo laivo "Šakiai" jau neužtenka, o vilkikas "Stumbras", turintis gaisrų gesinimo įrangą, dažnai užimtas.
"Kiekvienas uostas turi priešgaisrinių laivų net po kelis, o mes vis diskutuojam. Prisiminkim, kad 12 metų kėlėm klausimą dėl vandens kaušo. Kaip be jo būtume užgesinę Smiltynės gaisrą? "Šakiai" negali atlikti pirminių gelbėjimo darbų, kaskart laukia, kol mes atvyksim nuo kranto, pakilsim ant degančio laivo denio, su specialiais drabužiais nusileisim į triumus. Ačiū Dievui, kad mums sekasi...", -kalbėjo pulkininkas, ragindamas uostininkus skirti lėšų laivui iš numatytų statyboms šimtų milijonų litų.
Tokia pozicija nepriimtina Klaipėdos uosto verslininkams. "Laivui turi būti numatyta lėšų atskira biudžeto eilute. O pinigų galima surasti: už gaisrų gesinimą Būtingės naftos terminale atsakinga "Mažeikių nafta" atleista nuo laivų rinkliavų", - priminė nuostolingą Klaipėdos uostui sritį Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus paprašytas būti diskusijų arbitru, uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius patikino, kad uosto direkcijos turimų gaisro gesinimo iš jūros pusės pajėgų pakanka, o už saugumą krante esą atsako krantinės operatorius. "Netrukus naują laivų vilkiką, turintį aukščiausios klasės gaisrų gesinimo įrangą, įsigis Klaipėdos jūrų krovinių kompanija. Aš esu už tai, kad uoste atsirastų ir specializuotas laivas, tačiau kiekvienas turime savo pareigas...", - ugniagesių vadovybės priekaištus atrėmė uosto kapitonas.
Ministerijos stumdosi
2005 metais Susisiekimo ministerijos iniciatyva Jungtinių Amerikos Valstijų mokslinio tyrimo korporacija atliko uosto auditą -Lietuvos uosto techninės pagalbos analizę. Viena iš keleto rekomendacijų, kurią uosto vadovai traktuoja kaip skirtą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, o šis - kaip nurodymą uostui - dėl nepakankamos priešgaisrinės įrangos.
Šalinti spragą siūloma, kitų pasaulio uostų pavyzdžiu, įsigyjant arba gerai aprūpintą gaisrų gesinimo laivą, arba gaisrų gesinimo baržą, arba daugiafunkcį laivą su gaisro gesinimo įrenginiais.
Analizėje pateikti ir finansiniai orientyrai: 2001 metais Honkongo uosto įsigytas specializuotas laivas kainavęs 50 mln. JAV dolerių, Kanados Monrealio uosto barža, kuri buksyrų velkama į gaisro vietą, - 250 tūkst. JAV dolerių.
R.Stanevičiaus nuomone, Klaipėdos ugniagesiams neturi rūpėti, iš kur valstybė paims pinigų. "Šešiolika metų stumdomės ir, matyt, neišsiversime be Vyriausybės sprendimo", - įsitikinęs pareigūnas. Uosto vadovų koziris - 10 metų gelbėjimo akvatorijoje ir jūroje darbus atliekantis laivas "Šakiai" po pusmečio turėtų pereiti į Karinių jūrų pajėgų rankas. Dar prieš dvejus metus taupumo sumetimais nuspręsta sukurti Lietuvos gelbėjimo centrą, kuris sujungtų karo laivų ir uosto direkcijos dubliuojamas žmonių gelbėjimo bei naftos avarijų likvidavimo jūroje veiklą.
1997 metais įmonės "Jūra" žvejybinį laivą perdarius į daugiafunkcį gelbėtoją, naujoms funkcijoms pritaikytas rusiškas traleris tuo metu buvo finansiškai geriausia išeitis uostui vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau per dešimtmetį pasikeitė ir laivai, ir uostas.
Faktai
Uosto direkcijos gelbėjimo laivas "Šakiai" turi visą žmonių gelbėjimui ir išsiliejusių naftos produktų surinkimui reikalingą įrangą, plūduriuojančių užtvarų sistemą teršalams aptverti, taip pat gaisrų gesinimo įrangą, teikia visokeriopą pagalbą žmonių gelbėjimo, išsiliejusių naftos produktų likvidavimo, gaisrų gesinimo bei kitais atvejais, informuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
1998 m. sausio 30 dieną "Šakiai" per audrą išvyko į savo pirmą gelbėjimo operaciją. Už 100 jūrmylių į vakarus nuo Klaipėdos dėl audringų oro sąlygų estų motorlaivyje "Kirre" pasislinko medienos krovinys ir laivas pavojingai pasviro.
Gelbėjimo laivas ne kartą dalyvavo uosto gaisrų gesinimuose. Svarbiausia jų - 2006 metų gegužės 4-9 dienomis, kai Neringoje siautėjo šimtmečio gaisras. "Šakiai" stovėjo šalia apleistos krantinės ties Alksnyne ir tiekė vandenį.
1998 metais šis laivas 2 kartus dalyvavo Baltijos jūroje iškeliant neaiškios paskirties prietaisus, kurie buvo perduoti kariškiams.
2001 metais laivo įgula dalyvavo išsiliejusių naftos produktų prie Būtingės naftos terminalo surinkimo operacijoje.
2003 metais ties Nemirseta į Baltijos jūrą nukritus sraigtasparniui Mi-8, laivo "Šakiai" įgula išgelbėjo 4 žmones.
Kiekvienais metais laivas dalyvauja tarptautinėse išsiliejusios naftos surinkimo pratybose "Balex - Delta", paieškos ir gelbėjimo pratybose "Baltic Eye" ir kt.
