aA
Šiemet per tris vasaros mėnesius į Kuršių neriją keltais pirmyn ir atgal perkelta apie 400 tūkst. automobilių. AB „Smiltynės perkėla“ atstovai mano, kad tai rodo, jog gerėja Lietuvos žmonių gyvenimas, o Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės žmonės griebiasi už galvų – Kuršių nerija praras švaraus kurorto statusą.
Automobiliai Kuršių nerijoje
© Egidijaus Jankausko nuotr.

Be to, Neringoje nėra kur tiek automobilių sustatyti, o prognozuojama, kad kitais metais automobilių srautas į neriją dar didės mažiausiai 4 proc. Tad jau metas šią problemą spręsti Lietuvos mastu.

Tie 400 tūkst. automobilių vasarą pravažiuoja du kartus per Klaipėdos miestą tranzitu. Vadinasi, ir uostamiestis turi stabilų ir didėjantį taršos šaltinį, ką jau kalbėti apie Neringą. Jau juokaujama, kad po Didžiąja kopa reikėtų statyti požeminį garažą automobiliams.

„Šiemet pas mus automobilių padaugėjo 4 proc., arba 17 tūkst. vienetų. Per dieną buvo 200 automobilių daugiau nei anksčiau. Kuršių nerijai tai daug, nes turime tik 500 automobilių stovėjimo vietų. Automobiliai statomi kur papuola, kur tik randamas koks keliukas be užkardo. Kyla konfliktai kiemuose“, – sako Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė Aušra Feser.

„Vienintelis būdas spręsti tą problemą – mažinti mašinų srautą. Tą supranta ir neringiškiai, tačiau jie nenori prarasti didžiulio turistų srauto. Todėl reikia svečiams suteikti galimybę Nidą pasiekti kaip nors kitaip. Per pastaruosius dešimt metų šioje srityje nieko nepadaryta. Autobusų maršrutai lieka tie patys, greitaeigio laivo į Nidą nebėra, tiesa, į Nidą atsirado privataus keleivinio laivo maršrutas iš Šilutės, į Juodkrantę – iš Klaipėdos ir Drevernos. Tačiau jais plaukiančių žmonių srautai nėra dideli“, – sako Kęstutis Oginskas, projekto „Pietų Baltijos krantas – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas“ projekto komunikacijos grupės vadovas.

Kai prieš kelerius metus A. Feser prabilo apie tai, kad žmonės į Kuršių neriją turi važiuoti be automobilių, kad juos būtina palikti šiame krante, daugeliui tai kėlė juoką ir atrodė utopija. Ir ji pati netikėjo, kad tai įmanoma, o dabar tiki, nes KNNP jau palaiko ir Neringos savivaldybė.

Automobiliai Kuršių nerijoje
Automobiliai Kuršių nerijoje
© Egidijaus Jankausko nuotr.


Skatinti keliones laivais

Netrukus visuomenei bus pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu atlikta europiniais pinigais finansuota galimybių studija, nagrinėjanti, kaip pašalinti laivybos kliūtis įgyvendinant projektą „Pietų Baltijos krantas – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas“, kurio partnerė yra rajono savivaldybė. Studiją, kuri yra sudėtinė projekto dalis, apie 10 ekspertų rengti pradėjo šiemet vasarį. Tikslas – skatinti atvykstamąjį turizmą pramoginiais laivais.

Ateinantį trečiadienį Klaipėdos savivaldybės administracijai bus pristatyta studijos dalis, susijusi su uostamiesčiu, su keltais.

Joje minima „Smiltynės perkėla“, nes tai yra vienintelė laivybos kompanija, turinti keleivių srautus ir aiškų finansavimą, ir Dangės upės problemos.

Studija nagrinėja, ką reikia daryti siekiant sumažinti automobilių srautą į Neringą ir neprarasti turistų. Vienas iš siūlymų – panaikinti nemokamą Neringos gyventojų automobilių kėlimą per Kuršių marias. Tačiau, pasak A. Feser, tokį siūlymą gali teikti tik tie, kurie negyvena Neringoje.

Apie tai, prie kokių išvadų priėjo ekspertai rengdami šią studiją, pasakojo projekto komunikacijos grupės vadovas K. Oginskas.

Ekologinio mokesčio nebepakanka

„Smiltynės perkėla“ pranešė, kad nuo 2017 metų iki 2018-ųjų automobilių srautas į Neringą padidėjo 7 proc., o kitais metais jis augs dar 4 proc. Kadangi mašinų perkeliama vis daugiau, iškyla klausimas dėl rekreacijos Neringoje kokybės.

Tačiau iš didėjančio automobilių srauto naudos turi visi, išskyrus gamtą. Metinis Neringos savivaldybės biudžetas yra apie 9 mln. eurų. 2018 metais ekologinio mokesčio buvo surinkta apie 1,4 mln. Šie pinigai Savivaldybei gana svarbūs, nes ji juos gali leisti savo nuožiūra. Tačiau visuomeninis transportas dėl to ekologiškesnis nepasidarė.

Nidos seklyčia
Nidos seklyčia
© Mindaugas Milinis


Nauda „Smiltynės perkėlai“

Naudos gauna ir „Smiltynės perkėla“. Žmonių, besikeliančių į Smiltynę, srautas – apie 5 milijonai. Apie 2 milijonai jų per sezoną važiuoja į Nidą, o 3 milijonai vyksta į Lietuvos jūrų muziejų ir į pliažus. Toks žmonių judėjimo skaičius stebimas jau 15–20 metų. Tai garantuotos pajamos „Smiltynės perkėlai“.

Yra ir dar viena svarbi aplinkybė – savo plėtros planų „Smiltynės perkėla“ nederina arba beveik nederina su Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis. Vienas iš pavyzdžių – perkėla pardavė pelningą greitaeigį laivą ir žadėjo, kad greitai bus pastatytas naujas laivas. Deja, procesas užsitęsė. Kitas pavyzdys – planuojama „Smiltynės perkėlos“ administracijos pastato statyba. Tokio tūrio pastatas brangioje uosto žemėje atrodo didokas – keleiviams užtektų ir tokio, koks yra Šiauriniame rage Senojoje perkėloje, administracija galėtų paprasčiausiai nuomotis patalpas kuriame nors biurų pastate.

Studijoje siūloma laivybos plėtrai Kuršių mariose steigti koordinavimo centrą. Viena iš galimų šio centro juridinių formų – viešoji įstaiga, kurios dalininkai būtų aplink marias esančios savivaldybės ir „Smiltynės perkėla“. Tai galėtų būti miniatiūrinė, porą darbuotojų turinti įstaiga, kurios misija būtų siekti tokios plėtros, kuri atitiktų ir savivaldybių, ir perkėlos, ir keliautojų interesus.

Chaosą kuria ir neringiškiai

Pasak K. Oginsko, ši problema, kuri šiandien pasirodė visu gražumu, buvo užprogramuota dar 2000 metais, kai buvo priimtas įstatymas dėl Neringos gyventojų automobilių kėlimo per Kuršių marias kompensacijos. Dabar jau ir patys naudos gavėjai, t. y. Neringos savivaldybė ir jos gyventojai, pradėjo ieškoti būdų, kaip ją spręsti.

Anot K. Oginsko, dalį chaoso, kuris tvyro prie perkėlos ir Neringoje kelis vasaros savaitgalius, sukuria vairuotojai, kurie gyvena ar yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Neringoje.

„Nežinau, kiek socialiniu požiūriu šiuo metu galiojanti tvarka yra teisinga, tačiau nemokamas keltas šalies mokesčių mokėtojams per metus kainuoja beveik porą milijonų eurų – tokią dotaciją gauna „Smiltynės perkėla“. Dar reikėtų pridėti apie 1,4 mln. eurų ekologinio mokesčio. Padaliję iš 2 tūkstančių gyventojų, gauname 1,7 tūkst. eurų kasmet kiekvienam neringiškiui“, – aiškino jis. Ir ne skaičiai čia svarbiausia. Svarbiau yra tai, kad galiojanti tvarka visiškai nemotyvuoja nei Neringos savivaldybės, nei perkėlos ką nors keisti.

Tiesa, perkėla vasaros pradžioje buvo atšaukusi „nemokamų“ keleivių kėlimą „be eilės“, tačiau pasipylė peticijos ir vizitai į Vilnių, senoji tvarka buvo greitai atstatyta. O tuo metu yra pačių įvairiausių rinkodaros įrankių – taikyti skirtingas kelto bilietų kainas įvairiais metų laikais. Dažniau besikeliantys moka mažiau, galbūt vertėtų visai atsisakyti ekologinio mokesčio rinkliavos žiemą. Jei tuos milijonus, skirtus dotacijoms nuo 2000-ųjų, valstybė būtų investavusi į Neringą, jos viešąjį transportą, uostus, būtų laimėję visi. Ir Neringos gyventojai – taip pat“, – svarsto K. Oginskas.

Panaikinti nemokamą neringiškių kėlimą?

Ekspertų manymu, teisingiausia būtų, kad Neringos gyventojai už kėlimąsi per marias mokėtų tiek pat kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, nes niekas jų jėga Neringoje neapgyvendino. Žinoma, Neringoje iš tikrųjų yra socialiai remtinų žmonių, jiems kėlimąsi per marias turėtų kompensuoti pati Savivaldybė iš miesto biudžeto, kaip socialiai remtiniems žmonėms kompensuojamos šildymo išlaidos.

Anot ekspertų, tokiu atveju neringiškiai būtų priversti taupyti, dalintis automobiliais, tobulinti viešojo transporto sistemą – sumažėtų automobilių srautas ir keltai nebebūtų apkrauti kaip dabar.

„Aš nelabai įsivaizduoju, kaip Neringoje būtų galima gyventi, jeigu kėlimasis keltu būtų mokamas. Tikrieji gyventojai turėtų turėti šią privilegiją, ji jiems būtina. Beje, vietinio gyventojo statusas yra diskusinis klausimas. Ar tas, kuris čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bet atvažiuoja kelis savaitgalius, yra tikrasis gyventojas kaip ir tas, kuris iš tikrųjų čia gyvena ir žiemoja?“ – klausia A. Feser.

Kuršių nerija
Kuršių nerija
© Mindaugas Milinis


Galimybės Nidą pasiekti kitaip

Neringa turi gražių planų. Vienas jų – judumo planas, numatęs iki kitų metų rekonstruoti ir Pervalkos, ir Preilos, ir Nidos, ir Juodkrantės uostus. Tam reikėjo apie 20 mln. eurų, tačiau investuotojų neatsirado. Ekspertų manymu, nereikia ieškoti tų milijonų, užtektų pagilinti įplaukos kanalą į Gintaro įlanką, išvalyti įlankos akvatoriją ir Juodkrantėje atsirastų puikus uostas.

Neringa turi parengusi tobulus transporto sistemos plėtros dokumentus. Deja, automobilių srautas kasmet didėja, nors strategijose parašyta, kad turėtų mažėti.

Norėdami žmones motyvuoti iš automobilių persėsti į laivus ekspertai siūlo didinti automobilio kėlimo keltu per marias kainą sezono įkarštyje.

Papildomi eurai turėtų būti skirti konkrečiai programai, pavyzdžiui, keleivinei laivybai ar uostams statyti. Taip pat galėtų atsirasti koks nors upės tramvajus, vežantis juos į jūrų muziejų ne iš Klaipėdos miesto centro, o nuo planuojamos prieplaukos prie Joniškės gatvės.

Klaipėdos miesto bendrajame plane yra numatyta trečioji perkėla Smeltės pusiasalyje. Iš jos būtų pasiekiamas 9-asis kilometras Kuršių nerijoje. Pagal KNNP tvarkymo planą ten irgi numatyta prieplauka. Tokiu atveju net jeigu žmogus keltųsi su mašina, pakliūtų tiesiai į 9-ąjį km, tad mašina važiuotų kiek trumpesnį atstumą.

Kitas dalykas – Smeltės pusiasalyje numatyta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje būtų galima palikti mašiną. Jeigu žmogus norėtų patekti į Juodkrantę, jam nebūtų prasminga keltis keltu su mašina, jeigu galėtų tiesiai iš Smeltės pusiasalio plaukti į Juodkrantę. Keleiviniam laivui nereikėtų plaukti per uostą, tad jam Juodkrantei pasiekti nereikėtų ir valandos.

Laivybos studijoje ekspertai siūlo atidaryti dar vieną perkėlą į Nidą iš Rusnės salos, taip pat paliekant automobilius žemyne. Per dieną galėtų būti 5–10 reisų, kurių viename būtų apie 100 žmonių, kuriems jau nereikėtų važiuoti į Klaipėdą, keltis į Smiltynę ir važiuoti į Nidą.

Didelė problema ir diskomfortas

Aušra FESER, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė

Minėta laivybos studija palanki Kuršių nerijai. Manau, kad šalia mūsų regiono esančios savivaldybės turi įsitraukti į šitos problemos svarstymą, nes kitaip mes niekur nenueisime. Jeigu Klaipėda ar Klaipėdos rajonas sakys, kad jiems nerūpi mūsų reikalai, turėtų jais susirūpinti Vyriausybė. Vis dėlto Kuršių nerija yra išskirtinis regionas. Tačiau tikėkimės, kad mes regione rasime bendrą kalbą.

Baigiu rašyti raštą Lietuvos bendrojo plano rengėjams, kad jame turi atsispindėti alternatyvūs patekimai į Kuršių neriją, kad šioje teritorijoje būtų mažinamas automobilių skaičius. Tada visos savivaldybės turės į tai reaguoti.

Automobiliai mums kelia didžiulę problemą ir diskomfortą. Jau nekalbant apie oro užterštumą. Bet argi žmonėms tai rūpi? Visi jie galvoja tik apie savo patogumą. Psichologiniu požiūriu žmonių apsisprendimas pereiti prie viešojo transporto nebus paprastas. Bet Vakaruose tai įvyko, manau, pas mus tai irgi ateis.

Idėja palikti automobilius kitame krante ir žmones atplukdyti į Neringą laivais labai gera ir sena. Bet, matyt, kiekviena idėja turi nugyventi savo amžių. Dabar apie tai girdžiu kalbant ir miesto valdžią. Manau, kad mes kartu su miesto valdžia sėsime prie stalo ir ieškosime sprendimų jai įgyvendinti.

Mažėtų srautai, didėtų perkėlimo kaina

Mindaugas ČIAKAS, AB „Smiltynės perkėla“ technikos ir infrastruktūros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas

Bendrovės pareiga yra užtikrinti keleivių ir transporto priemonių perkėlimą, nepriklausomai nuo to, kokie yra srautai. Jei transporto priemonių srautas mažėtų, būtų didinama perkėlimo paslaugos kaina.

Iš Klaipėdos į Smiltynę 2019 m. birželį–rupgpjūtį iš viso perkelta 168 614 transporto priemonių, iš Smiltynės į Klaipėdą – 167 323 transporto priemonės.

Perkėlimo keltais kainodara yra sudaryta perkelti į abi puses. Lengvojo automobilio iki 8 vietų perkėlimas į abi puses kainuoja 12,30 Eur. Perkėlimo bilieto kaina apima laivų, infrastruktūros ir pan. išlaikymo kaštus. Bendrovės gautos pajamos turi įtakos ir bilieto kainai.

Reikėtų didinti ekologinį mokestį

DARIUS JASAITIS, Neringos meras

Problemą pastebėjome ne tik šiemet. Jau prieš kelerius metus kalbėjome apie 50 eurų įvažiavimo rinkliavą. Ją padidinę nuo 10 iki 20 eurų tikėjomės automobilių srautus sustabdyti. Deja, srautai auga toliau. Visa nerijos bendruomenė sako, kad turime didinti tą vadinamąjį ekologinį mokestį, priešingu atveju automobiliai suniokos Kuršių neriją. Dar nesame nusprendę, bet, ko gero, tai reikės daryti.

Yra tokie du vasaros mėnesiai per metus, kai kiekvieną dieną atvažiuoja 3 tūkst. transporto priemonių. Tada tai didelė problema, kurią sudaro automobilių skaičiai. Nidoje planuojame išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę nuo 140 iki 400 vietų, kad Nidoje turėtume iki 700 vietų, tačiau tai problemos neišspręs.

Apmokestinti ir neringiškių automobilius būtų didžiausia nesąmonė. Neringiškio vasarą be reikalo net varu neišvarysi važiuoti į Klaipėdą ir stovėti 1,5 val. eilėje. Mes važiuojame pas gydytojus, į valstybines institucijas, bankus, kurių pas mus nebėra. Tai gali siūlyti tik žmogus, kuris neįsivaizduoja gyvenimo saloje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.0000

Vilniečiams atsibodo dėl siuntų važinėti po visą miestą: papasakojo, kaip galima to išvengti (64)

Neregistruotos siuntos iš Kinijos Lietuvos pašto Vilniaus logistikos centre nukreipiamos į vieną...

„LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelis“ toliau negalės vežti krovinių per Lietuvą papildyta (1)

Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonė „ LGC Cargo “, per didžiausią akcininkę Latvijos...

Australijos oro linijos išbandys rekordinės trukmės skrydį (6)

Australijos oro linijos „ Qantas “ ruošiasi bandomajam skrydžiui tarp Niujorko ir Sidnėjaus....

Kelių direkcijos Eismo informacijos skyrius jau dirba žiemos režimu (3)

Nepaisydamas momentinio atšilimo, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos...

Teismas: „Skinest“ neprivalo sumokėti Vyriausybės advokatams 9 tūkst. eurų (3)

Estijos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Gruup“ ir jos antrinės įmonės neprivalo...

Top naujienos

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (297)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (28)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (32)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Vijūnėlės dvaras jau nugriautas, bet bauda jo savininkui tebeskaičiuojama (82)

Paskutinę šios savaitės darbo dieną Druskininkuose, Vijunėlės tvenkinio pakrantėje, kur...

Įdomiausi vandens parkai kaimyninėse šalyse

Smagiausias akimirkas vasarą patiriame prie vandens telkinių, o žiemą šiuos patyrimus galima...

Matijošaičio patarėja tapusi Meilutytė: negalvojau labai ilgai (245)

„Labai simpatiška, daug pasiekusi, žinoma plaukikė“, – atsakydamas į klausimą, kodėl į...

Bus kuo pasidžiaugti: laukia išskirtinis savaitgalis ir kitos geros naujienos (2)

Sinoptikai skelbia, kad šis rudens savaitgalis numatomas itin gražus – kai kur temperatūra kils...

Prasideda didžiausias darbuotojų atleidimas per visą bankų istoriją (33)

Technologijų progresas sukels didžiausią darbuotojų vietų mažinimą per visą bankų...