Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ R. Kuodis aiškino, kad, kad jau kuris laikas pasaulis reikalauja globalių sprendimų, kaip bendras pasaulinis CO2 mokesčio įvedimas, tačiau tam, anot jo, reikia visų šalių bendro sprendimo, kurio, deja, jau keletą dešimtmečių padaryti nepavyksta, nes, kaip patikslino, yra pasirinktas blogas formatas.
Anot ekonomisto, klimato kaitos kovos lyderiai, tokie, kaip Europos Sąjunga ar Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) po prezidento rinkimų galėtų sudaryti klubą ir CO2 mokesčius įvesti vienašališkai.
„O tie, kurie neprisijungs, bus baudžiami kokiais nors kompensaciniais muitais produkcijai. Tiesiog reikia keisti formatą. O kitas dalykas – klausyti aplinkosaugos specialistų, kurie yra parodę, kurie metodai yra efektyvūs ir veikia.
Bet, deja, pasaulis trypčioja vietoje, todėl, kad visi spardo tą problemą žemyn gatve ir mes jau esame pasiekę tam tikrus lūžio taškus, kurie jau pradeda veikti kaip domino efektas ir praktiškai pasaulis nebeturi laiko pasiekti neutralumo klimato atžvilgiu, nors tą planuoja padaryti po 30 metų. Na, kadangi planas greičiausiai dėl kažkokių priežasčių nepavyks, tai mes savo vaikus pasmerkiame gyvenimui pirtyje su visomis pasekmėmis“, – laidoje kalbėjo R. Kuodis.
Anot ekonomisto, politikai, prieš įvedinėdami tokius mokesčius, turėtų visuomenei aiškiai paaiškinti tiek patį mokestį, tiek tai, kaip jis visuomenei sugrįžtų.
„Jei (politikai-red.) abiem pusrutuliais mąstytų, tai sakytų, gerai, įvedame kažkokį elgseną koreguojantį mokestį, bet jis taigi nebus karaliaus užrakintas skrynioje, jis grįš tai pačiai visuomenei.
Juk jei visuomenei pateiktum visą paketą – ir mokesčio, ir kam jis grįš, tam tikras grupes būtų lengviau įtikinti tuo, kad nuo to praktiškai niekas gali nenukentėti, bet elgseną mes būsime pakeitę“, – teigė jis ir pridūrė, kad tuo atveju, tarkime, pramonė, turėdama aiškumą dėl žaliosios politikos, galėtų ir pati pradėti smarkiai investuoti matydama, į kokį tašką einama.
„Tai tokio kalbėjimo Lietuvoje nėra, nes politikai žiūri į tą vieną aspektą, ar tauta neišsigąs, jei bus įvedamas, tarkime, didesnis akcizas anglims ir pan.“, – sakė jis.
Žinių radijo laidoje taip pat buvo užsiminta ir apie R. Kuodžio siūlymą magistralėse greitį riboti iki 100 km/val.
„Greičio ribojimas tiesiogiai išplaukia iš kaštų naudos analizės, kurias Lietuvoje mažai kas daro. Optimalus greitis priklauso nuo to, kokie yra tavo laiko kaštai ir nuo kuro sąnaudų.
Elementarūs skaičiavimai rodo, kad greičio tarp Vilniaus ir Kauno didinimas iki 130 km/val., tai ne tik kad mes čia kelininkus pradžiuginame bereikalingais darbais, bet ir pašeriame naftos tiekėjus po keliasdešimt milijonų Eur per metus, todėl, kad mūsų laikas nėra tiek vertas, kiek padidėja kuro sąnaudos. Tai jeigu tu padidini greitį 30 proc., tai kuro sąnaudos gali didėti 45 proc.“, – sakė jis bei taip pat aiškino, kad kuo greičiau važiuoji, tuo daugiau CO2 išmeti.
Perklaustas, ar greičio apribojimas iki 100 km/val. gali būti alternatyva taršos mokesčiams ir CO2 mažinimui, R. Kuodis tai patvirtino.
„Taip. Yra priemonių visuma, vienos jų – veiksmingos, kitos – ne. Vienos – brangiai kainuoja, kitos – pigiai.
Greičio ribojimas – viena elementariausių ir pigiausių priemonių. Problema ta, kad kai Aplinkos ministerija šneka apie klimato kaitą, Susisiekimo ministerija leidžia į greičio didinimą investuoti. Tai kas išeina? Vienas į vieną pusę, kitas – į kitą“, – aiškino jis ir tikino, kad štai Olandija jau yra priėmusi sprendimą greitį magistralėse mažinti iki 100 km/val.
