Teismas nagrinės, ar Konstitucijai neprieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, jog asmuo gali būti laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų vien todėl, kad prieš jį inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, bet nėra priimtas joks teismo sprendimas.
„Skinest“ skelbė, kad tai pirmas individualus skundas ne iš baudžiamosios srities, kurį prieš metus priėmė nagrinėti Konstitucinis Teismas.
Iš „Lietuvos geležinkelių“ konkursų „Skinest“ grupė faktiškai buvo pašalinta 2018 metais, vyriausybinei komisijai ir Vyriausybei neleidus „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarčių su įmone. Vyriausybė tuomet nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šią išvadą „Skinest“ buvo apskundusi Lietuvos teismams, tačiau jie 2019 metais galutinai pripažino, kad Vyriausybės veiksmai buvo teisėti.
Latvijos Vidžemės apylinkės teismas sausio 21 dieną išteisino kyšininkavimu kaltintus buvusį geležinkelių bendrovės „Latvijas Dzelzcels“ („Latvijos geležinkeliai“) vadovą Ugį Magonį bei Estijos verslininką milijonierių O. Osinovskį dėl kaltinimų kyšininkavimu. Šis teismo sprendimas nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.
„Skinest“ 2019 metų gruodį taip pat apskundė Lietuvą Europos Komisijai (EK). Anot įmonės, Lietuvos institucijos siekia eliminuoti „Skinest“ grupės įmones „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ iš rinkos, o tai pažeidžia pamatines ES teisės normas.
2018-ųjų rugpjūtį „Skinest“ EK apskundė ir „Lietuvos geležinkelius“, nes šie savo antrinių įmonių „LG Cargo“, Geležinkelių tiesimo centro (GTC) ir Vilniaus lokomotyvų remonto depo (VLRD) konkursus skelbia neviešai, be to, „Skinest“ įtaria galimą valstybės pagalbą šioms įmonėms.